Pastaruoju metu proga svarstymams, kad Konstitucijos kūrėjai buvo pernelyg naivūs idealistai, pasikliovę politikų padorumu. Po to, kai parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, Konstitucinio Teismo pripažintas sulaužęs priesaiką, atsisakė mandato ir taip išvengė balsavimo Seime ir tuo pačiu draudimo dešimt metų nekandidatuoti, teisės ekspertai svarsto, kad metas keisti dabartinį apkaltos modelį.
Siūloma, jog pakaktų Konstitucinio Teismo verdikto, kad politikas netektų teisės kandidatuoti. Pasak teisininkų, dabar šiurkščiai pažeidęs Konstituciją politikas paprasčiausiu būdu išvengia atsakomybės. Politikai žada inicijuoti pataisas, kad bent jau balsalapiuose būtų įrašyta, jog kandidatas yra sulaužęs priesaiką ir jau tada spręstų rinkėjai.
Konstitucinis Teismas pripažino – Remigijus Žemaitaitis dėl socialiniame tinkle skelbtų antisemitinių pasisakymų pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Galutinį žodį turėjo tarti Seimas, tačiau R. Žemaitaitis atsisakė mandato.
Vadinasi, jis po kelių mėnesių vėl galės kandidatuoti į Seimą. Taip pat toliau dalyvauja prezidento rinkimų kampanijoje. Profesoriaus Vytauto Nekrošiaus teigimu, turime neišbaigtą politikų konstitucinės atsakomybės sistemą.
„Negali būti tokios situacijos, kuri leidžia akivaizdžiai ir labai paprastai išsityčioti iš Konstitucijos ginamų vertybių, sulaužyti mano, kaip Seimo nario, priesaiką ir po to, tokiu paprastu būdu, pabėgti nuo atsakomybės, – mano VU Teisės fakulteto profesorius. – Tada diskredituojama pati vertybių sistema ir sakoma, kad tu gali bet ką daryt, iš esmės tau nieko už tai nebus.“
Reti atvejai
Parlamentarų apkaltos nėra dažnos. O iki balsavimo Seime mandato, be R. Žemaitaičio, yra atsisakęs tik Kęstutis Pūkas.
Viena žinomiausių pavykusių apkaltų – prezidento Rolando Pakso. Buvęs šios apkaltos komisijos vicepirmininkas Julius Sabatauskas teigia, kad tuomet Seime buvo tikima, kad R. Paksas, kaip dabar R. Žemaitaitis, pasitrauks pats, nelaukdamas balsavimo.
„Iš tikrųjų įvairiais kanalais tiek viešai buvo sakoma, yra paprasčiau atsisakyt mandato, – prisimena politikas. – Kai jisai atėjo į Seimo posėdį, kai vyko baigiamasis apkaltos nagrinėjimas ir pasakė kalbą, aš tikrai tikėjausi, kad jis pasakys, kad jis atsistatydina, jis to nepadarė.“
Politikai šiandien turi šilkinę atsakomybę, sako advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis. Pasak jo, net, pavyzdžiui, už baudžiamąjį nusikaltimą jie nepraranda mandato. Kai tuo metu teisėjai ar advokatai, pažeidę vien etikos kodeksą, jau gali netekti darbo.
„Net jeigu advokatai padaro etikos pažeidimą, jau nekalbu apie civilinę atsakomybę visu savo turtu, jis gali netekti savo pareigų ir teisės vykdyti advokatų veiklą visam gyvenimui. Teisėjui etikos pažeidimas sąlygoja, kad teisėjas net savo noru negali pasitraukti iš pareigų, nes įvertina teisėjų taryba, pataria prezidentui ir prezidentas pasirenka, ar atleisti jį pačiam prašant, ar už etikos pažeidimą, kaip sulaužius priesaiką“, – sako M. Kukaitis.
Kamuolys – politikų rankose
Teisės profesorius V. Nekrošius sako, kad jei parlamentaras pažeidė Konstituciją, jis negali paprasčiausiu ėjimu – atsisakydamas mandato – išvengti atsakomybės.
„Pavyzdžiui, vienas iš variantų galėtų būt, jeigu jau pasikreipta į Konstitucinį Teismą net nelaukiant, ką jis pasakys. Bet jeigu pasikreipta į KT, tai asmuo gali atsisakyti to mandato, viskas tvarkoj, to apribot negali, prievartinis darbas draudžiamas, bet jeigu jau yra reikalas KT, tai turėtų būt iki galo visa procedūra praeita“, – mano V. Nekrošius.
Teisininko teigimu, bet kokiu atveju keičiant tvarką dabar kamuolys politikų rankose.
Tačiau J. Sabatauskas sako, kad pakeisti dabartinę apkaltos sistemą nėra paprasta.
„Tam reikia pakeisti, mano manymu, mažiausiai du Konstitucijos straipsnius. Kiek tai užtrunka ir ar tai pavyks?“ – svarsto politikas.
Pasak konservatoriaus Jurgio Razmos, Lietuvoje apkaltos procedūra ypatinga.
„Vienas dalykas yra pas mus išskirtinis gana, kad apkaltos procesas vyksta dviejose institucijose – Konstituciniame Teisme ir Seime. Kiek teko domėtis, daugelyje demokratinių šalių vis dėlto tas procesas yra vienoje institucijoje“, – sako jis.
J. Razma abejoja, ar šios kadencijos parlamentas sugebės imtis Konstitucijos keitimo. Tačiau siūlys bent jau pataisas, kuriomis rinkėjas būtų informuotas apie priesaiką sulaužiusį kandidatą.
„Kad visais tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką, nepaisant to, kaip įvyko balsavimas Seime, kad jam vėl kandidatuojant būtų visose jo reklamos priemonėse ir anketoje ir VRK priemonėse, būtų parašyta, kad jis yra sulaužęs priesaiką“, – tvirtina konservatorius.
Šleifas lieka ilgam
2010 m. Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltos bylą Konstituciniame Teisme nagrinėjusi Toma Birmontienė sako, tokios bylos sudėtingos. Ir kai po teismo sprendimo šiurkščiai Konstituciją pažeidęs parlamentaras išvengia atsakomybės, pasak buvusios teisėjos, apmaudu ne teisėjams, o visuomenei.
„Ar iš tikrųjų apkaltos procesas negalėtų būti konstruojamas ir kitaip, kad galbūt ne Seimo sprendimas, o galbūt Konstitucinio Teismo sprendimas būtų galutinis ir po KT sprendimo nereikėtų vėl grįžti į parlamentą ir balsuoti?“ – klausia buvusi KT teisėja T. Birmontienė.
Profesorė svarsto, kad nepaisant to, jog politikas gal ir išvengė atsakomybės, šleifas ir jo veiklos neigiamas vertinimas bet kokiu atveju liks ilgam. Anot T. Birmontienės, ir dabartinis apkaltos modelis atlieka svarbų vaidmenį ir kelia tam tikrus standartus politikams.
„Keičiant Konstitucijos apkaltos konstitucinį modelį, mes vis tiek galim neišvengti tam tikrų politikų gudravimų ir tam tikrų kitų galimybių, kaip būtų galima išvengti tokio verdikto“, – įsitikinusi teisininkė.
Seime per apkaltą, be R. Pakso, pašalinti Neringa Venckienė, Linas Karalius ir Petras Gražulis.
