Baltarusija kaip buferinė zona, atkurti santykiai su Kinija ir krašto apsaugos sistemos auditas – tokios idėjos buvo išsakytos kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės. Jis neneigė, kad Rusija istoriškai yra grėsmė Lietuvai, gyrė stojimą į NATO, tačiau buvo skeptiškas dėl ES noro tapti labiau centralizuota.
Kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė teigė, kad užsienio politika turi būti grįsta valstybės saugumo ir ekonominių ryšių plėtra.
„Tai yra esminis dalykas“, – antradienį Rytų Europos studijų centro suorganizuotoje diskusijoje sakė jis.
Anot jo, Lietuva turi vystyti užsienio politiką taip, kad būtų maksimaliai užtikrintas saugumas ir ekonominė galia, o tarptautinėms organizacijoms turėtų būti perduota kuo mažiau galių.
„Ateinu su tam tikromis vertybinėmis nuostatomis, tai nenoriu sekti tuo globalistiniu marksistiniu požiūriu pasaulyje“, – rėžė I. Vėgėlė.
Kandidato teigimu, Lietuva gavo daug naudos iš Europos Sąjungos (ES), tačiau dabar siūlymai bendrijai tapti labiau centralizuotai, keisti balsavimo teises ir balsavimo daugumas yra nepalankūs Lietuvai. Anot jo, kai kurie Lietuvos politikai, kandidatuojantys į Europos Parlamentą, pasisako už tokias idėjas.
„Manau, kad tai yra ydinga logika ir ji remiasi klaidinga prielaida, kad ES visada bus tokia, kokia yra dabar. <...> Dabar ji pritaria būsto ar bendrai gynybos idėjai <...>. Aš manau, kad tai yra klaida“, – sakė jis.
I. Vėgėlė taip pat teigė, kad ES neturėtų mokyti valstybių, jeigu tai susiję su vertybiniais dalykais.
„Jeigu mes kalbame apie genderistinę ideologiją, tai, mano manymu, ES neturėtų naudoti svertų prieš kitas valstybes“, – tvirtino kandidatas.
Baltarusija kaip buferinė valstybė
Santykiai su Baltarusija yra blogi, sakė jis, ir čia yra Lietuvos užsienio politikos fiasko. Anot I. Vėgėlės, dabar Rusijos siena yra 40 kilometrų nuo Vilniaus, nes Baltarusija de facto tapo Rusijos provincija. Pasak jo, ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos saugumas yra itin pažeidžiamas.
Jis užsiminė, kad iki pat 2020-ųjų metų įvykių Lietuva bendradarbiavo su Baltarusija net karo srityje, o ypač santykiai pradėti šiltinti 2008–2009 metais.
„Mano logika yra ta, kad tuo metu ir visą nepriklausomybės periodą mes stengėmės turėti buferinę zoną, kad Baltarusija išliktų tarp Rusijos ir Lietuvos buferine zona. Po 2020-ųjų metų šito nebeliko ir šiuo trumpuoju periodu mes turime Rusiją, Baltarusiją, šių dviejų valstybių agresiją Ukrainoje“, – kalbėjo kandidatas.
„Mes bandėme atvesti Baltarusiją į demokratizacijos etapą. Baltarusija nesidemokratizavo. Bet geriau, kad ji būtų buvusi nedemokratinė, kad ir autoritarinė valstybė, bet ji būtų buvusi buferis, nebūtų visiškai priklausoma nuo Rusijos“, – tvirtino I. Vėgėlė.
I. Vėgėlė teigė, kad trumpuoju periodu koks nors bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra neįmanomas, tačiau ateities perspektyvoje vėl reikės mąstyti, kaip paversti Baltarusiją buferine zona.
I. Vėgėlė pabrėžė, kad strateginėje Lietuvos pozicijoje Baltarusijos atžvilgiu jis nemato opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos. Kandidatas leidžia suprasti, kad jos sprendimas pasitraukti į Lietuvą Vilniui nebuvo strategiškai naudingas.
„Mes turime aiškiai pasakyti, ko mes siekiame Baltarusijos atžvilgiu <...> ir kaip ponia Cichanouskaja įsipaišo šioje strategijoje. Aš nerandu kaip jos įpaišyti. Ir man reikėtų tikrai duomenų iš VSD ar kitų institucijų, kad jos paaiškintų, <...> kokią strateginę naudą ponia Cichanouskaja atneša Lietuvai“, – kėlė klausimus jis.
„Jeigu mes ją išlaikome, <...> ji turi turėti kokią nors strateginę naudą Lietuvai. Vienintelė nauda, kurią gavome, tai gavome imigrantų srautus iš Baltarusijos. Tai buvo tiesioginė Cichanouskajos išlaikymo pasekmė. O toliau kokie veiksmai, ką mes su šiuo žmogumi darome, aš nežinau“, – sakė I. Vėgėlė.
Paklaustas, ar sulaukęs neigiamos informacijos iš specialiųjų tarnybų jis svarstytų uždaryti S. Cichanouskajos biurą, I. Vėgėlė patikino, kad tai darytų.
„Jeigu jis neteikia jokios apčiuopiamos naudos ir neįsipaišo į mūsų strategiją, tai kodėl ponia Cichanouskaja turi būti išlaikoma čia, Lietuvoje? Ir ar nebus taip, kad tas biuro išlaikymas kuria neigiamą vertę?“ – retoriškai klausė jis.
„Svarstyčiau (biuro uždarymą – ELTA), jeigu būtų tokios išvados, jeigu man nepateiktų duomenų, kurie pagrįstų naudą“, – apibendrino I. Vėgėlė.
Požiūris į Kiniją
Kalbėdamas apie Lietuvos politiką Taivano atžvilgiu, kandidatas teigė, kad tai labai supaprastintas klausimas. Pasak jo, Kinijos ir Taivano tematika kalba apie naują juodąjį auksą – puslaidininkius, Taivanas yra praktiškai pirmaujantis pagal šios technologijos gamybą.
„Vyksta kova dėl ekonominės galios ir žinių. <...> Suprantu JAV poreikius, suprantu Kinijos, kodėl vyksta tas konfliktas“, – sakė jis.
„Lietuva tikrai nėra tokia galios žaidėja, kad mes, prisiimdami sau žalą, pradėtume rodyt pavyzdį visoje ES, kaip reikėtų elgtis su Taivanu. Kai man kalba apie tai, kad tai yra vertybinė politika, esu jau pasakęs, jokia tai vertybinė politika“, – sakė I. Vėgėlė.
Anot jo, Lietuvai nuo to buvo daugiau žalos negu naudos.
„Didžioji dalis įmonių, kurios importavo kiniškas prekes, tuo metu 3–4 mėnesius turėjo didelių trukdžių ir pradėjo importuoti ne tiesiogiai per Lietuvą, bet per aplinkui. Vadinasi, padidėjo transporto kaštai, reikėjo tarpininkų ir tai buvo konkreti žala, perleista vartotojui, nes padidėjo kaštų kainos“, – sakė jis.
Jis teigė, kad Lietuva vienintelė visoje ES sugalvojo įsteigti Taivano atstovybę. Jo supratimu, pirmiausia buvo galima įkurti Taipėjaus atstovybę kaip ir visoje ES.
„Jeigu kada Lietuva ar užsienio reikalų ministras galvojo, kad Lietuva gaus naudos, pavyzdžiui, kad bus įkurta mikroprocesorių gamykla ar kažkas panašaus, tai reikia būti daugiau negu naiviems“, – sakė jis.
„Į Lietuvą apskritai jokios tiesioginės investicijos neateina, todėl kad <...> patys nuolat gąsdiname karu, gąsdiname, kad Lietuvoje bus karas, ir tada mūsų partneriai, tie patys NATO ir kitur, sako „ką jūs ten darote?“. Tai tikėtis, kad į Lietuvą neateina tiesioginės investicijos, bet ateis Taivanas su savo technologijomis, čia jau reikia būti, nežinau, noriu riebų epitetą pasakyti, bet susilaikysiu“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Kandidatas tvirtino, kad su Kinija reikėtų atkurti ekonominius ir politinius santykius. Anot jo, užsienio politika tuo sudėtinga, kad sprendimas gali nulemti ilgalaikes pasekmes. Jis pridūrė, kad svarstytų siūlymą pervadinti atstovybę į Taipėjaus.
„Atstatyti ir atkurti santykius su Kinija yra ženkliai sunkiau negu juos sugriauti“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Auditas krašto apsaugos sistemoje
Paklaustas apie 4 proc. gynybai, I. Vėgėlė teigė, kad galima kalbėti ir apie 20 proc., tačiau kai prašoma papildomų pinigų, reikia klausti, kur juos norima padėti.
Anot jo, pirmiausia reikia žinoti, ką Lietuva nori įsigyti.
„Turime [žinoti] aiškiai, ko mes norime, ko siekiame, išimti tai, kas mums yra neįmanoma, ir investuoti ten, kur galėtume jaustis saugūs“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Jis tvirtino, kad Lietuvos kariuomenė šiuo metu neparengta. Pasak jo, neatliktas normalus auditas Lietuvos krašto apsaugos sistemoje, t. y. neaišku, ko trūksta.
„Turime padaryti auditą, nes pas mus pirkimai yra iš visur apie viską“, – sakė jis.
Antras dalykas, teigė kandidatas, reikia užtikrinti, kad kariuomenė galėtų ginti valstybę ne 14 dienų, o 30 dienų.
Trečias dalykas, sakė jis, reikia atlikti finansinį auditą. Tai buvo nuoroda į buvusio krašto apsaugos ministro pasisakymus apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.
„Iškelta abejonė, reikia padaryti finansinį auditą. Iš finansinio audito bus aišku, ką mes darome, kokioje situacijoje mes esame ir ar tie pirkimai iš tiesų yra skaidrūs“, – teigė I. Vėgėlė.
Pasak jo, tik tuomet būtų galima kelti klausimą, ar reikia pinigų papildomiems įsigijimams ir kiek reikia.
