Dešimtmečius veikiančių Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų ateitis tapo įvairių interpretacijų bei klausimų objektu. Vis garsiau kalbama apie galimus miesto valdžios planus prijungti įstaigą prie Klaipėdos vaikų ligoninės, pacientus iš gamtos apsupties perkelti į patį miesto centrą, o sklypą Giruliuose – privatizuoti. Klaipėdos savivaldybė tokius scenarijus neigia.
„Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų bendruomenė tai atsvara kiekvienai šeimai, auginančiai negalią turintį vaiką. Tokie pavyzdžiai, kai negalią turinčių vaikų mamos, pasitikėdamos, kad jų vaikais čia bus tinkamai pasirūpinta, vėl randa galimybių įsilieti į darbinę veiklą, išties džiugina ir dar kartą patvirtina, kad pagalba negalią turintiems vaikams bei jų šeimoms yra be galo svarbi ir reikalinga“, – balandžio pradžioje po Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose vykusio renginio savo socialinio tinklo paskyroje rašė uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus.
Vis dėlto mieste vis garsiau kalbama, kad politikai Klaipėdos sutrikusio vystymosi namams yra paruošę permainų.
Dar pernai po savivaldos rinkimų pasikeitusi uostamiesčio valdžia sustabdė kelių milijonų vertės, Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuoti planuotą įstaigos pastato atnaujinimo projektą.
Dabar mieste imama kalbėti apie įstaigos veiklos ar bent jau kai kurių paslaugų perkėlimą iš gamtos apsuptyje Giruliuose esančio pastato į uostamiesčio centrą bei Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų prijungimą prie Klaipėdos vaikų ligoninės. Po šios rokiruotės esą būtų atvertas kelias privatizuoti patrauklioje vietoje esantį sklypą, kuris, neabejojama, nestokotų pirkėjų dėmesio.
Dėl rekonstrukcijos – dvi versijos
Viešai skelbiamais duomenimis, įgyvendinant minėtą įstaigos rekonstrukcijos projektą turėjo būti atlikta esamų pastatų rekonstrukcija išplečiant ir pritaikant infrastruktūrą kompleksinėms paslaugoms vaikams su negalia ir jų šeimoms teikti, taip pat turėjo būti nupirktas turtas, būtinas kompleksinėms paslaugoms vaikams su negalia ir jų šeimoms teikti.
Projektas turėjo būti įgyvendintas iki praėjusių metų birželio pabaigos, tačiau taip neatsitiko.
Šiuo metu įstaigos vadovybė, panašu, nežino, koks likimas laukia milijoninių ES investicijų verto projekto.
„Projektas, kuris buvo numatytas, yra sustabdytas. Šiandien situacija yra tokia. Kas ir kaip bus – šiandien tokio aiškumo nėra, bet klausimai yra keliami, sprendžiami ir rekonstrukcijos vyks. Tokių atsakymų (kada darbai galėtų prasidėti – LRT.lt) šiandien neturiu“, – sakė Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Aušra Nikolajevienė.
Tuo tarpu Finansų ministerijos tinklapyje, kur skelbiama informacija apie teikiamas paraiškas ir vykdomus projektus, rašoma, kad projektas yra nutrauktas.
Dėl projekto ateities LRT.lt kreipėsi ir į Klaipėdos savivaldybę. Uostamiesčio valdžioje esantys politikai situacijos gyvai nepakomentavo, buvo paprašyta pateikti klausimus, į kuriuos bus atsakyta raštu.
Klaipėdos savivaldybės Komunikacijos skyriaus LRT.lt pateiktame komentare, kuriame tiksliai neįvardijamas žmogus, atsakantis į pateiktus klausimus, patvirtinama, kad vis dėlto priimtas sprendimas atsisakyti kelių milijonų eurų vertės Klaipėdos sutrikusio vystymosi namų rekonstrukcijos – sutartis tarp kūdikių namų ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) yra nutraukta.
Kalta buvusi valdžia ir įstaiga?
Dėl tokios situacijos pirštu bedama į kadenciją jau baigusią valdžią bei į pačius Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kuriems buvo pavesta vykdyti projektą.
Klaipėdos savivaldybės atsiųstame komentare dėstoma, kad projektas turėjo būti įgyvendintas per kiek daugiau nei dvejus metus: numatyta pradžia – 2021 metų balandžio 23 d., pabaiga – 2023 birželio 30 d. Per šį laiką turėjo būti parengtas techninis pastatų kapitalinio remonto bei rekonstrukcijos projektas, atlikti rangos darbai ir įsigyta įranga.
Tačiau, pasak savivaldybės, pernai balandžio pabaigoje pradėjus dirbti naujai savivaldybės vadovybei ir atlikus nuodugnią vykdomų pažangos projektų peržiūrą, paaiškėjo, kad, likus vos porai mėnesių iki oficialios projekto pabaigos, dar tik buvo vykdomi rangos darbų viešieji pirkimai.
Tai reiškia, kad norint gauti ES finansavimą, per kelis mėnesius ne tik turėjo būti baigtos procedūros, bet ir atlikti visi statybiniai darbai, įsigyta įranga.
Taip pat esą paaiškėjo, kad skaičiuojamoji projekto įgyvendinimo kaina yra beveik daugiau nei dvigubai didesnė, nei buvo numatyta.
„Naujoji savivaldybės vadovybė paveldėjo situaciją, kai besibaigiant projekto terminui buvo atlikti tik pradiniai darbai, o tai reiškė, kad projektas per numatytą terminą negali būti įgyvendintas, gauti ES finansavimą pagal sutartį beveik neįmanoma, projekto įgyvendinimas – keliskart brangesnis nei suplanuota, o finansavimo klausimai neišspręsti. Atkreiptinas dėmesys, kad projektą vykdė ne savivaldybė, o pati įstaiga. Tokia praktika nebuvo teisinga. Dideli infrastruktūriniai projektai reikalauja projektų administravimo kompetencijų, kurių pačios įstaigos neturi“, – kritikos pažėrė savivaldybės atstovai.
Viešai prieinamais duomenimis, įgyvendinant projektą jau buvo apmokėta kiek per 87 tūkst. eurų išlaidų. Nusprendus sutartį nutraukti, šiuos pinigus miestui teko grąžinti.
„Nutraukus sutartį, buvo grąžintos jau išmokėtos ES lėšos už techninio projekto parengimą, projekto administravimą. Mokėta iš savivaldybės biudžeto ir įstaigos lėšų. Rangos sutartis nebuvo pasirašyta, pateikti pasiūlymai atmesti dėl per didelių kainų, dėl to savivaldybė išlaidų nepatyrė“, – teigiama Klaipėdos savivaldybės atstovų laiške.
Kaltinimai nenustebino
Buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė negalintis tiksliai pakomentuoti minimo projekto, sakė, kad į konkrečius klausimus geriau galėtų atsakyti tuomet savivaldybės administracijoje dirbę asmenys, mat iki praėjusių metų meras ir vykdomoji valdžia buvo labiau atskiri nei dabar.
Vis dėlto politiko, panašu, nestebina dabartinės miesto valdžios ir vėl pažertos pastabos savo pirmtakams.
„Kai kalba kažkas iš administracijos, kad kažko buvusi valdžia nepadarė ir dabar reikia kažką stabdyti, tai čia nieko naujo. Šioje kadencijoje čia tampa kaip naratyvas daugeliu atvejų. Prisiminkime tą pačią Jūrininkų polikliniką, Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžą, kitus kai kuriuos atvejus, kur ieškant tam tikrų atpirkimo ožių, natūralu, geriausia dairytis į buvusią valdžią. Buvusi valdžia vykdė projektus ir įgyvendino jų gausybę, tuo dar kol kas per anksti pasigirti šiandieninei valdžiai“, – sakė V. Grubliauskas, šiuo metu miesto taryboje dirbantis valdančiojoje daugumoje su Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus atvestu politiniu komitetu, „valstiečiais“ bei partija „Laisvė ir teisingumas“.
Praėjusioje kadencijoje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjęs Andrius Dobranskis LRT.lt teigė, kad pagal ES programą minėtam projektui vykdyti buvo skirta nedaug laiko, todėl parengus projektą ir gavus statybų leidimą ir paaiškėjo, kad darbų atlikti ir pasinaudoti ES pinigais nebus spėta. Su panašiomis šios programos problemomis esą susidūrė ir kiti miestai.
Jis taip pat pastebėjo ir tai, kad tikslią projekto kainą numatyti dar nė neturint techninio projekto, kai ir buvo kreipiamasi dėl paramos, – itin sudėtinga.
„Manau, ne pagrindinis dalykas ta padidėjusi kaina, o tai, kad nespėjome per numatytą terminą, kuris buvo labai trumpas, tačiau tiesiog buvo tokios sąlygos“, – teigė dabar tarybos nario pareigas einantis ir opozicijoje dirbantis A. Dobranskis.
Jis taip pat pridūrė, kad pagal finansavimo programoje numatytus terminus uostamiesčio planuotas projektas buvo kiek per ambicingas, todėl jo ir nepavyko įgyvendinti.
Vis dėlto A. Dobranskis įsitikinęs, kad ėmęsis šio projekto miestas tam tikra prasme išlošė, nors projektas ir liko neįgyvendintas – įstaigos pastato rekonstrukcijos techninis projektas jau yra parengtas, tad ateityje bus galima pretenduoti dėl ES paramos ir nebegaišti laiko projekto rengimui, o iškart imtis įgyvendinimo.
Ieškant tam tikrų atpirkimo ožių, natūralu, geriausia dairytis į buvusią valdžią.
V. Grubliauskas
Įstaigos ateitis apaugo klausimais
Klaipėdos politikams dar metų pradžioje buvo pasiūlyta į strateginius planus įtraukti naują tikslą – buvusį Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos pastatą, kuris šiuo metu yra nenaudojamas, pritaikyti naujoms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Planuojama, kad ten galėtų įsikurti ilgalaikės pacientų priežiūros centras.
LRT.lt jau skelbė, kad prieš kurį laiką Klaipėdos meras A. Vaitkus, kalbėdamas apie nepritarimą idėjai Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, akcentavo, kad vaikų ligoninę ketinama stiprinti – pradėti teikti paliatyviąją slaugą.
Tokios paslaugos yra teikiamos ir Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, tačiau, pasak vadovės, tai anaiptol nėra vienintelės paslaugos.
Anot pašnekovės, kiekvieną dieną į Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus įvairių paslaugų atvyksta apie 70 vaikų, tarp jų ir tokių, kurių šeimoms yra teikiama vadinamoji atokvėpio paslauga.
Žinių apie tai, kad šių paslaugų jos vadovaujamoje įstaigoje gali ir nelikti, A. Nikolajevienė teigė negirdėjusi, tačiau tokio scenarijaus, panašu, nelinkusi vertinti neigiamai.
„Jeigu priima sprendimą vieną paslaugą jungti, daryti ją patrauklesnę geresnėmis sąlygomis, tai nematau nieko blogo. Bet tai nereiškia, kad uždaroma yra visa įstaiga. Įstaigai kaip tik yra duota plėstis, auginti paslaugas ir klientus“, – dėstė A. Nikolajevienė.
LRT.lt šaltinių žiniomis, savivaldybės ir Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų koridoriuose jau imama kalbėti apie miglotą įstaigos likimą, o už uždarų durų esą jau prabylama ir apie tai, kad kūdikių namai taps Klaipėdos vaikų ligoninės dalimi ir bus perkelti į buvusį poliklinikos pastatą miesto centre.
Tuomet esą atsivertų kelias privatizuoti vaizdingoje vietoje Giruliuose esantį įstaigos sklypą, esantį visai greta prestižinio Skautų kvartalo, kur, žinia, yra įsikūrę turtingi ir įtakingi uostamiesčio veikėjai.
Tokias prielaidas, anot šaltinių, dar labiau kursto ir informacija apie tai, kad ilgametė Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovė A. Nikolajevienė galimai dalyvauja konkurse Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovo pareigoms užimti.
Pati A. Nikolajevienė, išgirdusi klausimą apie konkursą, teigė nenorinti kalbėti šia tema.
Anot LRT.lt šaltinių, A. Nikolajevienė yra patekusi į antrąjį konkurso etapą.
Prielaidų ir nuogąstavimų apie galbūt komplikuotą įstaigos ateitį teigė girdėjęs ir buvęs Klaipėdos meras V. Grubliauskas. Tačiau, pasak politiko, bent kol kas tokie sprendimai tarybos nariams nėra teikiami.
„Aš irgi girdžiu įvairių nuomonių, interpretacijų, pamąstymų, gandų, bet nesiimčiau jų komentuoti, nes bent jau koalicijoje apie tai, tiesiai įvardijant konkretų objektą ir konkrečią jo perspektyvą naujos valdžios akimis, tikrai nebuvo kalbama. Gal didžiausia frakcija tarpusavyje apie tai ir kalbėjo, bet su mumis tuo klausimu nei derino, nei apie jį informavo. Tai tenka vadovautis gandais arba nuogirdomis, o jų yra visokių. Natūralu, kad kai nėra aiškumo, gandams arba interpretacijoms yra pati palankiausia dirva. Tikrai nesiimčiau vertinti, kiek čia ko yra tikro, bet, girdėjau, viena iš interpretacijų – nesakau, kad ji yra tiksli – yra ta, kad kažkam labai įdomi yra ta vieta ir dėl to galbūt čia yra daromi visokie manevrai“, – sakė V. Grubliauskas.
Kalbėdamas apie tai, jog dabartinė Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė A. Nikolajevienė dalyvauja konkurse į kitas pareigas, V. Grubliauskas akcentavo, kad kiekvienas vadovas ieško galimybių maksimaliai realizuoti savo kompetenciją ir patirtį.
Tėvai nerimauja: vaikams gali pablogėti sąlygos
Dėl miglotai atrodančio Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų likimo bei tam tikrų laikinumo nuotaikų tarp darbuotojų nerimas kyla vaikų, kuriems paslaugos būtent ir teikiamos Giruliuose veikiančioje įstaigoje, tėvams.
Pastarieji baiminasi tiek to, jog iš įstaigos gali būti iškelta dalis paslaugų, tiek, kaip kalbama, galimo kūdikių namų prijungimo prie Klaipėdos vaikų ligoninės.
Manoma, kad paslaugų perkėlimas į miesto centrą neigiamai paveiktų pacientų kasdienybę ir būklę.
„Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai teikia labai platų spektrą paslaugų. Ir tai yra be galo patogu, nes kai augini sunkią negalią turintį vaiką, kartais ir paprastas vaiko nuvežimas pas gydytoją tampa didžiuliu iššūkiu. Tie, kurie neaugina tokių vaikų, gali ir nesuprasti. <...> Tas paslaugų koncentruotumas vienoje vietoje, kur yra visi reikiami specialistai… Neįsivaizduoju, kaip kitaip reikėtų suteikti pagalbą mūsų vaikams“, – LRT.lt teigė Margarita Charitonova, kurios vaikui yra teikiamos paslaugos Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Žmonėms kyla klausimų, ar miesto valdžios planai iš tiesų apsiribos tik slaugos perkėlimu į J. Karoso g., mat jeigu bus nuspręsta ir daugiau paslaugų teikti miesto centre, neabejojama, kad netruks išryškėti specialistų stygiaus problema.
Be to, bent daliai sergančių vaikų vykti gydymo į skirtingus padalinius gali būti sunkiai pakeliamas uždavinys. Akcentuojama, kad šios įstaigos pacientams yra būtina ramybė, rutina. Kitaip jie kenčia dėl per didelio dirginimo. Būna atvejų, kai tai gali sukelti netgi savęs žalojimosi veiksmus.
Šiuo metu Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų specialistai turi galimybę pacientus išvesti į lauką, mat didelis įstaigos sklypas yra puikiai tam pritaikytas. Neabejojama, kad miesto centre vaikai praras šią galimybę, mat triukšminga miesto aplinka ir jokios ramios vietos laikui praleisti taps per dideliu iššūkiu.
„Giruliuose yra gana didelė teritorija ir ji yra saugi. Saugumas yra pirmoje vietoje tokiems vaikams kaip mūsų. Suprantu, kad galbūt ten reikia toliau pavažiuoti, bet aš jau geriau pavažiuosiu toliau, bet žinosiu, kad mano vaikas yra saugus“, – sakė M. Charitonova.
Pabrėžiama, kad Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose teikiamomis paslaugomis naudojasi ne tik uostamiesčio, bet ir viso regiono vaikai.
„Poreikis yra didžiulis. Mes turime kalbėti ne apie išskaidymą ar kad kažką reikia greitai padaryti ir užgesinti gaisrus arba siekį pabandyti įsisavinti ES paramą. <...> Kur mes teikiame prioritetą? Ar mes įsivertiname, ar tikrai tų paslaugų teikimas bus naudingas gyventojams, ar įsivertiname tai, kad ten tiesiog galėtume gauti ES paramą? <...> Ar mūsų vaikai yra svarbiau, ar pastatas? Atrodo, kad dabar politikai pardavinėja mūsų vaikų gerovę dėl ES pinigų“, – dėstė mama.
Pabrėžiama, kad pacientams būtų naudingiau ne paslaugas skaidyti ar perkelti į miesto centrą, o atvirkščiai – plėtoti jas vienoje vietoje: prie Giruliuose esančio pastato statyti priestatus, gerinti sąlygas.
Tėvai, kurių vaikams teikiamos paslaugos Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, akcentuoja pasigendantys aiškios miesto valdžios komunikacijos, bendradarbiavimo su paslaugas gaunančiųjų bendruomene.
„Mes neturime nei komunikacijos su bendruomene, nei aiškių paaiškinimų, kas ir kaip daroma, nei kažkokio aiškaus strateginio plano, ką mes darysime, kokį rezultatą turime gauti“, – sakė M. Charitonova.
Neslepiama, kad klausimų kelia ir ilgametės įstaigos vadovės sprendimas siekti darbo kitur.
„Man tai atrodo labai normalus procesas, kad vadovas gali dalyvauti konkursuose. Tai yra gyvenimas. Bet komunikacijos tikrai turėtų būti daugiau iš savivaldybės. Kas vyksta, kodėl taip vyksta? Kodėl vadovė nusprendė keisti darbo vietą? Ar tai yra asmeninis jos sprendimas, ar tai yra susiję su tam tikromis permainomis?“ – apie tėvams kylančius klausimus kalbėjo pašnekovė.
Dėl susiklosčiusios situacijos tėvai ketina kreiptis į tarybos narius, kad šie nepriimtų sprendimų, galimai pabloginsiančių sąlygas vaikams.
„Bandysime patekti į tarybą ir pasakyti savo nuomonę, kad mes neleisime pardavinėti savo vaikų už ES pinigus“, – patikino M. Charitonova.
Naujam planui – net ir bendražygių kritika
Klaipėdos savivaldybė neigia, jog Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams iškilo egzistencinė grėsmė.
„Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai veiks ir toliau. Pastaruoju metu, galimai veikiant rinkiminėms nuotaikoms, Klaipėdos miestas jau buvo sulaukęs informacijos apie siūlymus parduoti Klaipėdos vaikų ligoninę, tai sukėlė didžiulį stresą ligoninės kolektyvui. Interpretacijos apie Kūdikių namus taip pat gali jautriai paveikti paslaugas sergantiems vaikams teikiančią Kūdikių namų bendruomenę. Skleidžiamos kalbos apie ketinimus parduoti pastatus ir sklypą neatitinka tikrovės, savivaldybė tokių planų neturi“, – teigiama LRT.lt atsiųstame komentare.
Tvirtinama, kad buvusioje poliklinikoje steigiamas paliatyvios pagalbos dienos centras vaikams priklausys Klaipėdos vaikų ligoninei.
Akcentuojama, kad tokių paslaugų poreikis yra didelis ne tik mieste, bet ir visame regione.
Tiesa, sprendimą buvusią polikliniką pritaikyti slaugai kritikuoja ir kai kurie patys valdantieji. Dar metų pradžioje vykusio Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu valdančiųjų atstovas, išrinktas su partija „Laisvė ir teisingumas“, Sergejus Mažūga pabrėžė, kad naujos paslaugos buvusioje poliklinikoje gali dar labiau padidinti automobilių stovėjimo vietų stygiaus problemą J. Karoso g.
„Jau dabar ten vyksta tiesiog kolapsas su automobilio pasistatymu. Nors plotas buvo padidintas, bet vis tiek. Kiekvieną dieną ten labai daug automobilių važiuoja, stovi iš abiejų pusių. Faktiškai ten juda viena juosta. Jeigu dar į tą seną pastatą kažkokias sveikatos priežiūros įstaigas įkels, tai ten, man atrodo, išvis bus chaosas. Gaila, kad nėra kolegos Tumos, nes jis jau pačioje kadencijos pradžioje buvo pasakęs, kad reikės tą J. Karoso gatvę tiesiog sujungti per M. Mažvydo alėją naikinant pėsčiųjų zoną“, – dėstė politikas.
Panašias pastabas išsako ir kitas daugumos atstovas V. Grubliauskas.
„Jeigu klaustų mano nuomonės, aš irgi būčiau labiau skeptiškai nei optimistiškai nusiteikęs“, – pastebėjo pašnekovas.
V. Grubliausko teigimu, statinį renovavus galima jį pritaikyti naujai funkcijai, tačiau jau ir anksčiau šį objektą nepatraukliu konsultacinės poliklinikos veiklai darė sunkiai pakeičiami veiksniai – automobilių stovėjimo vietų stygius, prastas pastato suplanavimas, todėl apie šį objektą kurį laiką buvo kalbama kaip apie tinkamą privatizavimui.
„Vaikų ligoninė išsisprendė šį klausimą ir turi puikų naują pastatą, kurį pabaigė dar buvusioji valdžia. <...> Kalbant apie naująją funkciją: sprendimai yra priimami, dėl jų yra diskutuojama, bet aš nesu tame rate, kurio dalyviai galėtų išsakyti savo nuomonę, siūlymus, pastebėjimus. Apie tai sužinau, kai procesas pajuda sprendimų priėmimo link arba iš nuogirdų, gandų. Pasitaiko tokių dalykų šioje kadencijoje kol kas“, – sakė valdančiosios daugumos atstovas, socialdemokratas V. Grubliauskas.
Vis dėlto uostamiesčio valdžios paminėtos pastabos bent kol kas nepasiekė.
„Klaipėdos miesto savivaldybė oficialiai tokios nuomonės nėra sulaukusi, o visus, turinčius projektus, kaip Klaipėdos mieste būtų galima dar efektyviau planuoti reikalingų paslaugų plėtrą, kviečiame juos teikti“, – į klausimą, kaip vertina tokią kritiką, atsakė Klaipėdos savivaldybės atstovai.
