Vyriausioji rinkimų komisija registravo pirmuosius tris kandidatus į prezidentus – jais tapo antros kadencijos šiose pareigose siekiantis Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas. Politologai sako, kad visi trys turi ir vertingų savybių
Tarp pirmojo ir antrojo prezidento rinkimų turo – gegužės 19-ąją – G. Nausėda minės savo šešiasdešimtmetį. Ketvirtį amžiaus G. Nausėda darė karjerą skirtingose finansų institucijose, paskutinius 10 metų, prieš pasukdamas į politiką, dirbo vyriausiuoju SEB banko ekonomistu.
2019-ųjų prezidento rinkimuose G. Nausėda užtikrintai laimėjo antrąjį turą – už jį balsavo per 60 proc. Lietuvos piliečių. Politologas Ignas Kalpokas sako, kad būtent platus rinkėjų ratas yra G. Nausėdos stiprybė.
„Nausėda turi tą savybę, kad praktiškai niekam neužkliūva. Labai sunku surasti kokią nors išskirtinę grupę, kuriai jis nepatiktų“, – komentuoja VDU docentas I. Kalpokas
Nepatikti gali tai, kad kandidatuodamas pirmąsyk G. Nausėda nuslėpė priklausęs Komunistų partijai, sako politologas Matas Baltrukevičius. Visgi, anot politologo, greičiausiai ne šis faktas, o vadinamoji Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorija G. Nausėdai darys daugiausia žalos rinkimuose.
„Pats Nausėda juk gali tik nuspėti, kokia ten iš tikrųjų gali būti medžiaga, bet jis negali būti tikras, kas ten yra surinkta, kas žinoma, kokios išvados daromos. Ir mes nežinome vėlgi, kiek informacijos bus išslaptinta iki prezidento rinkimų“, – pažymi Politikos analizės instituto analitikas M. Baltrukevičius.
Lapkritį penkiasdešimtmetį minėsianti I. Šimonytė – vilnietė. Baigusi Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetą I. Šimonytė daugiau nei 15 metų dirbo Finansų ministerijoje: nuo mokesčių skyriaus vyriausiosios ekonomistės iki ministrės. Po šių pareigų į aktyviąją politiką grįžo per Seimo rinkimus 2016-aisiais, gimtojo Antakalnio vienmandatėje laimėjusi jau per pirmąjį turą.
Vilnius I. Šimonytę palaikė ir per prezidento rinkimus 2019 m. Tik antrajame ture to palaikymo neužteko.
„Ingrida Šimonytė iš tiesų yra visų pirma Vilniaus kandidatė ir tas, ko gero, esmingai nesikeis“, – mano jis.
M. Baltrukevičius sako, kad už I. Šimonytę pirmiausia balsuos konservatorių rinkėjai. Kitus gali patraukti jos charizma ir humoro jausmas. Politologas vardija ir priežastis, kodėl kai kurie už I. Šimonytę tikrai nebalsuos.
„Tėvynės sąjungos kandidatė, premjerė – kaip ir sakiau, būti premjeru nepatogu. Trečias dalykas, aš sakyčiau, būtent jos ši kadencija daug tokių asmenybės spalvų parodė: kategoriškumas, skuboti pasisakymai“, – vardija Politikos analizės instituto analitikas.
Kandidatu taip pat patvirtintas D. Žalimas. Penkiasdešimtmetis teisės profesorius dešimtmetį dirbo Konstituciniame Teisme, iš jų 8 metus buvo šio teismo pirmininku. Taigi nors politikoje D. Žalimas naujokas, pasak M. Baltrukevičiaus, politika besidomintiems – tikrai žinomas.
„Kvalifikuotas, išsilavinęs teisininkas, dabar kampanijoje daug dėmesio skiria žmogaus teisių klausimams. Sakyčiau, kad kaip tik jie su Egidijumi Kūriu buvo du ryškiausi nuo nepriklausomybės atkūrimo Konstitucinio Teismo pirmininkai, nevengiantys ir plačiau pasižiūrėti“, – sako M. Baltrukevičius.
I. Kalpokas svarsto, kad D. Žalimas gali turėti platesnį rinkėjų ratą nei jį iškėlusi Laisvės partija.
„Tai, ko gero, yra centro dešinės rinkėjai, kuriems nepatinka konservatoriai“, – vertina VDU docentas.
Politologai sutinka, kad labai aiškios D. Žalimo pažiūros yra jo stiprybė ir silpnybė vienu metu, priklausomai nuo elektorato.
Vyriausioji rinkimų komisija suabejojo Andriaus Mazuronio ir Remigijaus Žemaitaičio surinktų parašų autentiškumu – jie perduoti tikrinti rašysenos ekspertams.
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai atlikdami vizualinė parašų patikrą pastebėjo, kad kai kuriose bylose yra po keliolika lapų, kurių įrašai užpildyti viena ranka galbūt“, – nurodo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė.
Nustačius, kad parašai neautentiški – jie naikinami. Likę kandidatai turėtų būti patvirtinti antradienį.
