Laikinosios tyrimo komisijos, tyrusios vadinamosios „Pranešėjo ir prezidento“ istoriją, pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad bent prieš 2019-ųjų prezidento rinkimus Gitano Nausėdos aplinkoje buvo dešimtys su Rusija ir Baltarusija susijusių asmenų. Ar tokių žmonių yra dabartinėje prezidento aplinkoje, tyrimo komisijos nariai neįvardijo.
„Noriu tik pasakyti, kad dalis reikšmingos informacijos vis dar yra įslaptinta, nors komisija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir STT, tačiau šių institucijų sprendimu, informacija lieka įslaptinta“, – trečiadienį teigė komisijai vadovavęs Vytautas Bakas.
Taip pat skaitykite
Komisijos narys Andrius Vyšniauskas atkreipė dėmesį į tai, kad tuo metu, kai VSD tikrino pirmuosius G. Nausėdos aplinkoje esančių žmonių sąrašus, dabartinis prezidentas dar nebuvo net kandidatu į prezidentus.
„G. Nausėdą galima traktuoti pretendentu į kandidatus nuo 2018 metų gruodžio, kai jis tapo politinės kampanijos dalyviu. Iki tol jis buvo paprastas fizinis asmuo, neturintis jokios teisės ir galimybės nei gauti kokią informaciją, nei prašyti patikrinti ir pan.“, – kodėl nėra priimtina, kad buvo tikrinama G. Nausėdos aplinka, aiškino A. Vyšniauskas.
Kitaip tariant, pasak jo, VSD tikrino ne kandidato, ne prezidento pateiktą informaciją, o eilinio piliečio. Jo teigimu žvalgyba turi stebėti rinkimų procesus, tačiau jie to turi imtis savo iniciatyva, o jei mato, kad kyla problemų, turi kreiptis į kandidatus ir juos įspėti.
„Šiuo atveju buvo daromas visiškai kitoks veiksmas, kuris nenumatytas įstatymuose“, – pabrėžė A. Vyšniauskas.
Teigia, kad prezidentas – pažeidžiamas
Trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu V. Bakas teigė, kad komisija nustatė „gana šokiruojančią aplinkybę“, kad kelios dešimtys asmenų, tuomet dar kandidato, G. Nausėdos aplinkoje buvo susiję ne tik su Baltarusijos trąšų verslu.
„Dar daugiau. Jie yra susiję su buvusios SSRS, taip pat esamomis žvalgybos tarnybomis, palaiko ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais. Palaikė ir palaiko ryšius su priešiškų šalių politikais ir valstybės pareigūnais, jiems artimais verslo atstovais“, – aiškino V. Bakas.
Jis teigė, kad VSD buvo prašoma išslaptinti šitą įrodymų dalį, bet departamentas nesutiko tai padaryti.
Prezidentas G. Nausėda nesutiko tyrimo metu atsakyti į komisijos klausimus, tačiau dabar, pasak V. Bako, viena iš išeičių būtent ir yra tai, kad šalies vadovas atsakytų į 70 jam užduotų klausimų.
„Tarp kurių yra konkrečiai užduoti klausimai apie ryšius su kai kuriais asmenimis ir paaiškina savo santykį, taip pat paaiškina jų įtaką sprendimų priėmimui.
Kitas variantas, kuris yra, jeigu Seimas patvirtins šią išvadą, siekti, kad VSD turima informacija apie tai, liudijimai ir komisijos surinkta medžiaga būtų išslaptinta“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.
Laikinosios tyrimo komisijos narys Bronislovas Matelis aiškino, kad ne kartą buvo aptarti prezidentūros ryšiai su asmenimis ar įmonėmis, kurie užsiima trąšų importu.
„Po tų susitikimų, po tų įvairiausių pokalbių staiga prezidentas išeina ir pasako, kad sankcijų nereikėtų taikyti Baltarusijos trąšoms. Kilo tam tikra kolizija su Užsienio reikalų ministerija, su Vyriausybe, kaip ta pozicija taip staiga keitėsi. Komisija daro išvadą, kad po tų nemažų susitikimų galėjo būti padaryta įtaka prezidentūrai“, – teigė B. Matelis.
Tuo metu komisijos narys Matas Maldeikis citavo išvadas, kuriose teigiama, kad komisija gavo duomenų, kad kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais.
V. Bakas tikina, kad bus ieškoma būdų, kaip tai pagrindžiančią informaciją išslaptinti.
„Seimas turės ieškoti sprendimų , kaip tą ryšį, tuos santykius atskleisti. Tai gali padaryti arba prezidentas, arba tai gali padaryti Seimas ir valstybės paslapčių koordinavimo komisija“, – sakė komisijos pirmininkas.
„Arba jeigu jiems pritrūks kažkokių įgaliojimų, mes galime pakeisti įstatymus – ką siūlo komisija – kad tie duomenys būtų prienami visuomenei“, – pridūrė jis.
Laukia Seimo sprendimas
Pirmadienį laikinoji tyrimo komisija patvirtino išvadą, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis informaciją apie asmenis iš tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos, kuriuos reikėtų patikrinti, prieš penkerius metus gavo iš paties G. Nausėdos arba ši perduota jo pavedimu.
Išvadose konstatuojama, kad D. Jauniškis, rinkdamas informaciją apie dabartinio šalies vadovo aplinkos žmones, jam talkino.
Anot komisijos, aplinkoje nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis. Kai kuriuos šių žmonių G. Nausėda esą planavo skirti savo patarėjais.
Be to, komisija konstatavo, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas jai liudyti nesuderinamas su jo duota priesaika.
Seimo tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms.
Komisijos teigimu, STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją. Komisija L. Pernavo veiksmus vertina kaip bandymą trukdyti tinkamam Seimo funkcijų atlikimui ir reikalingų sprendimų priėmimui.
Taip pat konstatuota, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą „tiesiogiai atsakingas“ D. Jauniškis.
Komisija išvadas patvirtino vienbalsiai, bet jos veikloje, išskyrus demokratą Vytautą Baką, nebuvo opozicijos atstovų. Šias išvadas dar turės patvirtinti Seimas.
