Ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai skeptiškai vertina konservatorių siūlymą pripažinti Lietuvos komunistų partiją nusikalstama organizacija. Pasak Seimo pirmininkės, tai panašu į deklaratyvų projektą, kuris nėra būtinas.
Konservatorius Audronius Ažubalis antradienį Seimui pateikė įstatymo projektą. Juo siūloma nustatyti, kad Lietuvos komunistų partija yra pripažįstama nusikalstama organizacija, okupuotoje Lietuvoje įtvirtinusia diktatūrą bei kovojusia prieš lietuvių tautos valstybingumą ir nepriklausomybės siekį.
„Tai organizacija, kuri vykdė ir įvykdė sėkmingai, su užsienio durtuvų pagalba, perversmą prieš Lietuvos Respubliką, tai 1940-ieji metai ir pasibaigus vokiečių okupacijai, toliau tęsė tą darbą, būdama aktyvi Kremliaus pagalbininkė, niekindama Lietuvos nepriklausomybę, organizuodama Lietuvos gyventojų trėmimus ir organizuodama stribus ir visus kitus kovoje prieš Lietuvos partizanus“, – priežastis, kodėl komunistų partija turėtų būtų pripažinta nusikalstama organizacija, vardijo A. Ažubalis.
Palaikyti neketino
Tačiau projekto neketina palaikyti nei partneriai, nei dalis opozicijos. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį žurnalistams Seime kalbėjo nematanti tokio projekto prasmės.
„Dėl privalomumo nurodyti [apie narystę Komunistų partijoje] Vyriausiosios rinkimų komisijos anketose, tai mano nuomonė visada buvo, kad nebūtina tokius dalykus reguliuoti įstatymu.
Kaip mes jau ne kartą įsitikinome, svarbius rinkėjams biografijos faktus verta nurodyti savanoriškai, nes anksčiau ar vėliau jie paaiškėja“, – teigė parlamento vadovė.
Be to, anot V. Čmilytės-Nielsen, toks projektas neturėtų įtakos tokioms situacijoms, kaip nuskambėjusi istorija dėl prezidento Gitano Nausėdos narystės Komunistų partijoje, nes įstatyme kalbama apie aukštesnes pareigas partijoje ėjusius asmenis.
„Aš manau, kad čia daugiau toks deklaratyvus įstatymo projektas. <...> Matyt, čia buvo aktualu prieš tris dešimtmečius labiau. Dabar, kaip matome, vis mažiau ir mažiau žmonių yra, kurie buvo užėmę kažkokias pozicijas prieš 40 metų šioje organizacijoje.
Tai aš didelės prasmės nematau. Visada pasisakiau už tai, kad savanoriškai žmonės nurodytų rinkėjams svarbius faktus“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Nepalaikyti projekto ketina ir socialdemokratai. Jų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė žurnalistams sakė mananti, kad tokio projekto teikimas tėra dar vienas konservatorių bandymas sutelkti savo rinkėjus artėjant šiemet vyksiantiems trejiems rinkimams.
„Daryti tai, kai vyksta rinkimai, mūsų supratimu, laikas yra netinkamas. Todėl tokiam siūlymui nepritariame, yra labai stiprios neigiamos išvados ir iš Teisės departamento, ir iš Europos teisės departamento, ir apskritai, tai projektas, kuris vertintinas kaip labai prastos teisėkūros pavyzdys“, – sakė socialdemokratė.
Komunistų partijai priklausė ir pati R. Budbergytė. Kalbėdama apie tai ji sakė, kad nors nesijaučia dėl to smagiai, tačiau taip pat nesijaučia ir nusikaltėle.
Po pateikimo pritarė
Seimas antradienį pateikimo stadijoje pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama Lietuvos komunistų partiją (LKP) teisiškai įvertinti kaip nusikalstamą organizaciją.
Už siūlymą balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 4 , susilaikė 43 parlamentarai.
„Girdžiu kalbas iš kai kurių kolegų politikų, kad toks įstatymas gali supriešinti visuomenę. Tačiau ar teisingumas gali supriešinti? Žinoma, kad ne“, – Seimo posėdžio metu teigė vienas iš siūlymo iniciatorių konservatorių frakcijos narys Audronius Ažubalis.
„Priėmus šį įstatymą Lietuvos valstybė konstatuotų, kad Lietuvos komunistų partija yra atsakinga už kolaboravimą su okupacine valdžia, taikytas represines priemones prieš Lietuvos gyventojus ir pačią valstybę“, – akcentavo jis.
Politikas taip pat pabrėžė, kad šiuo įstatymo projektu yra sprendžiamas tik LKP kaip juridinio asmens ir jos vadovų vertinimo klausimas.
„Tai nėra niekaip susiję su eiliniais LKP nariais“, – patikino jis.
Projekto teikėjas A. Ažubalis posėdžio metu susilaukė klausimo ir apie tai, ar smerkia LKP veikloje dalyvavusius asmenis.
„Lyderius ir tuos, kurie rodė iniciatyvą, be jokios abejonės, taip (smerkiu – ELTA). O eilinių narių – aš neturiu teisės. Čia yra jų sąžinės reikalas. Jie patys turi įvertinti savo gyvenimą“, – pabrėžė konservatorius.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė akcentavo, kad šiuo metu projektas yra nebeaktualus, nes dauguma LKP vadovų jau nebedalyvauja aktyvioje politikoje.
„Jeigu būtų 1991-1992 metai ir mes tokius projektus svarstytume, tai būtų logiška ir nuoseklu. Nes taip, tuo metu buvo daug žmonių, kurie galėjo dalyvauti rinkimuose, jie dar buvo tokio amžiaus, kai gali dalyvauti“, – sakė A. Širinskienė.
„Realiai tokių pasekmių, kurios būtų apčiuopiamos, įstatymas nesukels“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas stebėjosi, kodėl būtent LKP siūloma įvardinti nusikalstama organizacija, jeigu ji buvo įkurta prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą
„Aš kalbu apie juridinį broką. Ištaisykite tai – aš balsuosiu už tą įstatymą. Dabar jūs apkalbate Lietuvos komunistų partiją, kuri atsirado likus dviem su puse mėnesio iki nepriklausomybės paskelbimo“, – sakė E. Gentvilas.
Savo ruožtu A. Ažubalis akcentavo, kad svarbiausia pritarti inciatyvai, o dėl projekto detalių, pasak jo, galima diskutuoti vėliau.
„Svarbiausia pritarti šiam projektui, o po to jau pastabos jūsų – apie periodiškumą, apie periodizaciją – apie tai galime diskutuoti komitetuose. Bet aš remiuosi istorikų darbais“, – sakė jis.
Politikas atkreipė dėmesį, kad LKP buvo įkurta 1989 metų gruodžio 29 dieną.
Projektu buvo siūloma, kad vadovaujančias pozicijas LKP užėmusiems jos nariams būtų apribotos galimybės dalyvauti Lietuvos politinėje ir diplomatinėje veikloje.
Taip pat tokiems asmenims norint dalyvauti rinkimuose, jų priklausymas ir dalyvavimas LKP veikloje turėtų būti nurodytas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) internetiniame puslapyje bei jo rinkiminiame plakate.
Taip pat tokiems asmenims norint dalyvauti rinkimuose, jų priklausymas ir dalyvavimas LKP veikloje turėtų būti nurodytas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) internetiniame puslapyje bei jo rinkiminiame plakate.
Dalis politikų ir istorikų šią iniciatyvą anksčiau pasisakė vertinantys kritiškai. Pasak jų, šis įstatymo projektas yra pavėluotas, nes dauguma LKP priklausiusių asmenų jau yra mirę.
Taip pat keliamas klausimas, kaip priėmus tokį įstatymo projektą reikėtų vertinti Lietuvos sąjūdžio narius bei Nepriklausomybės akto signatarus, kurie taip pat buvo ir LKP nariai.
