Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į prezidentą, prašydamos neskirti Lauryno Kasčiūno Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru. Jos trečiadienį išplatino kreipimąsi.
Daugiau nei 20 žmogaus teisių srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų trečiadienio vakarą kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris šią savaitę žadėjo apsispręsti dėl L. Kasčiūno tinkamumo eiti krašto apsaugos ministro pareigas. Kreipimusi prašoma netvirtinti ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės pateiktos L. Kasčiūno kandidatūros, rašoma iniciatorių pranešime.
Nevyriausybininkai atkreipia dėmesį į L. Kasčiūno veiklą, anot jų, „skleidžiant radikalias, prieš tautines mažumas, pilietinę visuomenę ir migrantus nukreiptas idėjas“. „Minimi politiko ryšiai su MG „Baltic“, simpatijos buvusiam JAV prezidentui D. Trumpui, aktyvi veikla agituojant prieš Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Primenama, kad L. Kasčiūnas veikė kartu su M. Murza, kuris užgauliojo Šiaulių žydus miesto centre uždegant menorą, o 2021 metais, kalbėdamas apie migrantus iš Afrikos ir Artimųjų Rytų teigė, politikas kad „[šiose kultūrose] vaikų vertė jokiu būdu nėra didelė“, – rašoma pranešime.
„Lauryno Kasčiūno vertybės prieštarauja žmogaus teisėms. Atviros Lietuvos fondas ir kitos NVO mano, kad saugumo priešpastatymas žmogaus teisėms yra duobės kasimas. Kandidatai į prezidentus, kurie pritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui ir partnerystės įstatymui, neturėtų siūlyti Lauryno Kasčiūno į vieną svarbiausių valstybės postų, ypač šiuo metu“, – savo nuomonę dėsto Atviros Lietuvos Fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė.
Kreipimosi iniciatoriai įspėja, kad šio kandidato į ministro postą veikla „normalizuoja ir įgalina radikalias pažiūras visuomenėje“, o tai esą daro mūsų valstybę dar labiau pažeidžiamą išorinių grėsmių akivaizdoje.
„Laurynas Kasčiūnas mėgsta kartoti, kad jo praeities dėmės tėra jo jaunystės klaidos. Tačiau 2018 metais kviesdamas vokiečių kraštutinės dešinės politikus į Lietuvą, kandidatas į ministrus jau nebuvo „eksperimentuojantis ir tapatybės ieškantis jaunuolis“. Kraštutinės politiko pažiūros prasimuša visoje jo biografijoje. Paskirti jį ministru reikštų normalizuoti tokias pažiūras ir idėjas. Idėjas, kurios yra fašistinės arba su fašizmu flirtuojančios. Sunkiai suvokiama, kaip tokioms idėjoms prijaučiantis asmuo gali būti įsivaizduojamas geriausiu kandidatu rūpintis krašto saugumu fašistuojančio imperialistinio Putino režimo akivaizdoje”, – teigia vienas iš kreipimosi autorių, socialinių mokslų dr. Karolis Dambrauskas.
Kreipimesi pabrėžiama L. Kasčiūno veikla vadovaujant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui: „Kasčiūnas buvo vienas iš apgręžimo politikos, dėl kurios nežinomas skaičius migrantų mirė arba buvo negrįžtamai sužaloti Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, iniciatorių. [...] Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2023 m. birželio 7 d. paskelbus, kad nuostatos, kuriomis buvo ribojama prieglobsčio prašytojų laisvė, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, paklaustas, ką darytų kitaip, L. Kasčiūnas atrėžė: „Aš manau, kad daryčiau tą patį”. Tokia L. Kasčiūno pozicija yra visiškai nesuderinama su pagarba Konstitucijai ir teisės viršenybės principais“, – rašoma išplatintame tekste.
„L. Kasčiūno skyrimas į krašto apsaugos ministro postą kelią grėsmę ir karo prieš Ukrainą akivaizdoje. Ministrų kabinete turėti žmogų, paženklintą tokia praeitimi ir idėjomis, pirmiausia būtų naudinga priešiškoms Lietuvai valstybėms – ir ypač fašistuojančiam Rusijos režimui, kuris galimai nepraleis progos išnaudoti kandidato į ministro postą praeities savo propagandai.
Iniciatorių teigimu, jei prezidentas visgi patvirtintų politiko kandidatūrą, organizacijos sieks, kad Seime būtų inicijuojama nepasitikėjimo Laurynu Kasčiūnu procedūra“, – teigiama pranešime.
Teksto autoriai ir toliau kviečia visuomenę paremti kreipimąsi internete. Kreipimasis išsiųstas prezidentui G. Nausėdai ir ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei, antradienį pateikusiai L. Kasčiūno kandidatūrą.
Prašymą palaiko Atviros Lietuvos fondas, Lietuvos žmogaus teisių centras, Sienos Grupė, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Tolerantiško jaunimo asociacija, Kritinės minties institutas „Demos”, Išgirsti, Lygių galimybių plėtros centras, KArtu. Kairiųjų Aljansas, VŠĮ Lietuvos jaunimo centras, Socialinių investicijų valdymo centras, Susivienijimas Žali.lt, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, GPB medija, Extinction Rebellion Lietuva, Momentum, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, VšĮ Diversity Development Group, Įvairovės edukacijos namai, Studentų judėjimas “Šauksmas”, Psichikos sveikatos perspektyvos, Nacionalinė LGBT organizacija LGL, Media4change, Vilniaus moterų namai, NVO vystomojo bendradarbiavimo platforma.
L. Kasčiūnas sako, kad jį kritikuoja kairiosios organizacijos, o jis tikrai nėra kairysis, be to, eina vadovauti krašto gynybai, o ne su žmogaus teisėmis susijusiais klausimais.
„Tai yra tos organizacijos, kurios mane kritikavo, kai mes stabdėm nelegalią migraciją. Tai yra kairiųjų organizacijos, aš nesu kairysis, aš tą tikrai galu pripažint, bet aš pakartosiu, aš einu ne į žmogaus teisių ministrus, aš einu į gynybos ministrus“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė L. Kasčiūnas.
„Mes, visa sistema, ginsime žmones, nepaisant jų pažiūrų, ar jis dešinysis, ar kairysis, ar liberalas, ar konservatorius, dėl to aš ir akcentuoju visuotinę gynybą, kad mes rastume būdą visi susivienyti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Prezidentas G. Nausėda sprendimą dėl to, ar skirti L. Kasčiūną krašto apsaugos ministru, ketina priimti dar šią savaitę. Trečiadienį šalies vadovas susitiko su kandidatu, o po susitikimo teigė, kad ketinama kreiptis vertinimo į tarnybas.
