Parlamente esančios opozicinės frakcijos mato galimybę gauti lėšų gynybai iš bankų turto apmokestinimo, gynybos obligacijų, pelno mokesčio didinimo, skolinimosi iš ES ir šešėlio mažinimo. Nestokojama ir kritikos dėl krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo – tvirtinama, kol kalbos apie galimą korupciją nebus išsklaidytos, opozicija diskusijose nedalyvaus.
Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė pirmiausia pabrėžė, kad savaitgalį situacija buvo nedovanotina.
„Taip spręsti ministro atsistatydinimo klausimus šių dienų geopolitinėje situacijoje yra labai didelė klaida“, – antradienį Seime suorganizuotoje spaudos konferencijoje sakė ji.
R. Tamašunienė kritikavo premjerę Ingridą Šimonytę, kad ši per ketverius metus „nesugebėjo nustatyti, kad ministro darbas arba veiksmai neatitinka jam iškeltų lūkesčių“.
„Užuot ėmusis vadybinių sprendimų pastiprinti komandą ar užduotis pavesti atskiriems žmonėms, buvo nutarta atstatydinti ministrą, bet dabar reikia nedelsiant atsakyti į visus klausimus ir nepalikti visuomenės su tiek klausimų“, – kalbėjo T. Tamašunienė.
Ji teigė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) siūlo apmokestinti bankus. Siūlyme numatytas aktyvų apmokestinimas, o šis klausimas Biudžeto ir finansų komitete yra „numarintas, pasirinkus kitą būdą apmokestinti pelną“.
„Bet mes galvojame, kad būtent šitos finansinės institucijos ir bankai galėtų reikšmingai prisidėti prie valstybės gynybos biudžeto didinimo ir lėšų poreikio patenkinimo. Būtų surinkta dvigubai daugiau lėšų, t. y. apie 170 mln. papildomų lėšų gynybai kiekvienais metais. Todėl mūsų siūlymas – įvesti 0,3 proc. banko turto mokestį ir taip išspręsti šitą problemą“, – kalbėjo parlamentarė.
Anot jos, perkelti naštą piliečiams ar savivaldybėms nepriimtina.
Kalbėti apie gynybos finansavimą šiuo metu nėra sąžininga
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė tvirtino, kad šiandien nematoma galimybės kalbėtis su visuomene apie naują socialinį kontraktą dėl papildomų lėšų gynybai, kai kalbama apie galimą šešėlį, poveikį ir korupciją.
„Tiesiog tai būtų nesąžininga“, – sakė ji.
Pasak jos, Vyriausybė ištisus mėnesius nesugebėjo pateikti pasiūlymų, o ir dabar konkretizuoti nieko nenori.
Anot parlamentarės, socialdemokratai jau seniai yra pateikę savo siūlymų paketą. Ji priminė, kad bankų solidarumo mokestį inicijavo socialdemokratai.
„Dar pernai pasiūlėme du papildomus šaltinius, t. y. juridinių asmenų pelno mokesčio sulyginimą su aplinkinių valstybių: vietoj 15 proc. bazinio tarifo – 20 proc. bazinio tarifo, kaip yra Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje <...>. Taip pat siūlėme ir gynybos obligacijas, kurios leistų žmonėms patiems investuoti į šalies gynybą ir išreikšti savo pilietinę valią. Taip pat siūlėme, kad Europos Sąjunga (ES) gali reikšmingiau prisidėti prie gynybos finansavimo <...>. Skolintis tikrai yra galimybė, tai vienas iš variantų“, – kalbėjo D. Šakalienė.
D. Šakalienė teigė, kad nepritariama tam, kad būtų didinamas PVM, nes tai būtų „neproporcinga našta būtent pažeidžiamiausiems gyventojams“.
„Bet kuriuo atveju, kaip ir sakiau, kol nėra atsakyta į klausimus, kokia yra ta skaidrumo situacija ir kur ten tos atviros durys, tai kalbėtis apie tai būtų sudėtinga. <...> [Likus] trims dienoms iki pasitarimo dėl gynybos finansavimo atleisti krašto apsaugos ministrą ne visai atitinka viešai deklaruotą nusiteikimą, kad yra norima susitarti ir atrasti sprendimus“, – sakė ji.
Palaikoma idėja skolintis iš ES
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas S. Skvernelis teigė, kad partijos netenkina visos keturios Vyriausybės pateiktos alternatyvos. Anot jo, pinigų nereikėtų ieškoti silpniausioje visuomenės dalyje, horizontaliai apmokestinant PVM, GPM, ar kėsinantis į savivaldą, bandant paimti lėšas.
„Tai mes siūlome diskutuoti apie tai, kas yra ir Vyriausybės pasiūlymų pakete, ir kolegų socialdemokratų, dėl pelno mokesčio. Galime kalbėti apie 2 proc., tai būtų 240 mln. Šešėlio mažinimas 2 proc. tikrai yra ambicingas tikslas, būtų galima įgyvendinti, tai būtų apie 140 mln. <...> Galime diskutuoti dėl mokesčių ir akcizų didinimo tų prekių, kurios tikrai nėra pirmo būtinumo ir reikalingiausios, – aš kalbu apie azartinius lošimus, loterijas, alkoholį ir tabaką“, – tvirtino politikas.
Jis palaiko idėją skolintis, o jeigu tam reikia įstatymų pakeitimų – partija yra pasiruošusi juos palaikyti. Kaip antrą alternatyvą S. Skvernelis įvardijo galimybę ES suformuoti gynybos fondą. Anot jo, panašus modelis buvo taikomas, kai valstybės sukosi iš pandeminės situacijos.
„Tai būtų labai svarbu, atlieptų ES valstybių narių gynybos poreikius, t. y. būtų numatytas finansinis instrumentas, kuris neliestų tiesiogiai kiekvienos valstybės biudžeto“, – sakė jis.
Jeigu bus išsklaidytos abejonės – diskusijos vyks
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas teigė, kad LVŽS aiškiai išgirdo A. Anušauską, kai šis aiškino savo atstatydinimo aplinkybes.
„Jis akcentavo būtent krašto apsaugos sistemoje galimus papirkinėjimo atvejus ir savo kovą su korupcijos apraiškomis. Leido suprasti, kad būtent ši priežastis, t. y. kova su korupcija, ir buvo pagrindinė iš atsistatydinimo priežasčių, ir kartu nurodė, kad galimai dėl to jis bus sukeistas su NSGK pirmininku Laurynu Kasčiūnu“, – sakė jis.
Jo teigimu, tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nepradėjo tyrimo, nereiškia, kad kriminalinė žvalgyba nepradėjo tyrimo savo ruožtu.
„Kol neaiški situacija, kol neišsklaidytas šešėlis, kuris buvo mestas ant viso Seimo ir daugiausia ant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių, LVŽS sušaukė valdybos posėdį, jame buvo priimtas sprendimas nedelsiant stabdyti partijų dalyvavimą susitarime dėl gynybos ir nedalyvauti jokiuose siūlymuose dėl biudžeto didinimo, kuriuos pateiks valdančioji partija ir premjerė I. Šimonytė“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Anot D. Gaižausko, jeigu bus išsklaidytos visos abejonės ir bus ieškoma sprendimų didinti biudžetą, tikrai bus diskutuojama ne tik su opozicinių frakcijų atstovais, bet ir su valdančiaisiais.
„Jeigu reikės, palaikysime skolinimosi siūlymą, skolinimąsi iš gyventojų su didesnėmis palūkanomis, negu bankai siūlo“, – sakė D. Gaižauskas.
Kalbama apie norą padaryti įtaką krašto apsaugos finansavimui
Seimo Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis tvirtino, kad visi matė, jog Krašto apsaugos ministerija (KAM) dirba lėtais tempais, tad, iki rinkimų likus keliems mėnesiams ir ėmusis tokių pokyčių, kyla dvejopi atsakymai į klausimus.
„Nors ministrė sako, kad tai bandymas įpūsti greičio, mums atrodo, kad tai ne bandymas įpūsti greičio, o bandymas tiesiog pakeisti įtaką finansams, kurie per pastaruosius keletą metų krašto apsaugos sistemai ir jų skirstymui išaugo dvigubai – nuo milijardo iki 2 mlrd. Ir tą turbūt reikia aiškiai įvardyti, kad tai kova ne dėl politinės įtakos, bet dėl to, kas valdys finansus“, – sakė jis.
Anot jo, iš to ir kilo opozicijos sprendimas nediskutuoti apie gynybos finansavimą.
Darbo partija nepritaria nė vienam iš Vyriausybės pasiūlytų sprendimų. A. Mazuronis pabrėžė, kad kol vyrauja skaidrumo klausimai, kalbėti apie mokestines priemones yra „mažų mažiausiai neatsakinga ir netvaru“.
„Kai išgirdau ministrės pirmininkės tuos keturių pasiūlymų pristatymus, man atrodo, tai rodo paprastą dalyką, kad siekiama ne priimti sprendimus, o nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus iškelti į pirmą vietą politinėje darbotvarkėje ir priešrinkiminę retoriką įgyvendinti“, – sakė A. Mazuronis.
Anot jo, dėl Vokietijos brigados dislokavimo ir divizijos kūrimo pritariama, tačiau frakcija nepritaria visuotiniam šaukimui. Jo teigimu, to nėra partijos programoje, politinių partijų susitarime.
„Dabar supriešinama, sakoma, priimkime kokias nors priemones, finansuosime tai, kam jūs nepritariate. Na tai palaukite, kolegos, kaip mes galime tartis dėl finansavimo to, kam mes nepritariame? Tai gal visų pirmą susitarkime dėl to, ką reikia finansuoti? Ir tokiu keliu eikime, jei norime pasiekti kokių nors realių rezultatų ir realių susitarimų. <...> Todėl dalyvauti šiame procese mes nematome jokios prasmės“, – sakė jis.
