Kol „Radarom!“ akcijos organizatoriai rinko finansinę paramą Rusijos užpultos Ukrainos kariams, kiti socialiniame tinkle „Facebook“ skaičiavo patiktukus po melagiena, kurioje teigiama, kad už lietuvių paaukotus pinigus ukrainiečiai perka naujus automobilius. Žinutės autoriai nė neužsiminė, kad naujų automobilių rinkos augimas fiksuojamas tik lyginant su situacija 2022-aisiais, kai Rusijai užpuolus Ukrainą prekyba smuko.
„Facebook“ pasirodžiusioje „naujienoje“ susieti du dalykai – pernai Ukrainoje išaugęs naujų registruotų automobilių skaičius ir lėšų Ukrainos kariams rinkimo akcija „Radarom!“. Iš paskelbtos žinutės galima susidaryti įspūdį, kad prabangūs automobiliai perkami už Lietuvos gyventojų ir įmonių paaukotus pinigus, bet ar tikrai taip yra?
„Gera žinia RaDarom aukotojams ir organizatoriams. Pagal Ukrainos statistiką ir asociacijos Ukravtoprom duomenis, 2023 metais Ukrainoje naujų automobilių rinką išaugo 61%!!! Masiniame naujų automobilių segmente lyderiauja Toyota, Renault ir Skoda. Tačiau įdomiausi pokyčiai premium automobilių segmente, Porsche, Mercedes ir BMW pardavimai išaugo daugiau nei DVIGUBAI !!!
“Vargšai” ukrainiečiai, būtinai paremkite ukrainiečius, nors retas Lietuvis turi Porsche, bet geros širdies lietuvis vis tiek parems RaDarom, kad Jakilaitis, Ochmanas ir kiti organizatoriai irgi galėtų nusipirkti po naują Porsche ir jiems nebūtu gėda nuvavžiuoti į Ukrainą. Pasidalinkite šituo postu kuo plačiau, kad visi žinotu ...“ – tekstu, kuriame gausu rašybos klaidų, dalijosi kai kurie feisbuko vartotojai.
Ukrainos automobilių gamintojų asociacija „Ukravtoprom“ iš tiesų yra skelbusi, kad pernai užregistruota apie 61 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, tačiau „Facebooko“ žinutės autoriai lyg tyčia nepastebėjo, kad 60,6 proc. augimas fiksuojamas tik lyginant su situacija rinkoje 2022-aisiais. 2022 metais Ukrainoje registruoti 37,9 tūkst. naujų automobilių.
Tarp dažniausiai perkamų, remiantis asociacijos duomenimis, vyrauja „Toyota“, „Renault“, „Volkswagen“ markės automobiliai. Populiariausių automobilių dešimtuke minimi „Škoda“, BMW, „Hyundai“, „Mercedes-Benz“, „Suzuki“, „Mazda“, „Nissan“ markės automobiliai.
LRT.lt kalbintam automobiliais prekiaujančios įmonės „Deals on Wheels“ įkūrėjui Laurynui Boguševičiui melagienos autorių nupiešta tariama sąsaja tarp akcijos „Radarom!“ ir pokyčių Ukrainos automobilių rinkoje kelia juoką. Jis ragina pažvelgti į skaičius.
2023 metais pirmąkart vykusios akcijos „Radarom!“ metu buvo surinkta per 14 mln. eurų, už kuriuos Ukrainos kariams nupirkta ir perduota 17 oro erdvės stebėjimui skirtų radarų. Šiemet Lietuvos gyventojai ir verslai saugaus kario paketams paaukojo kiek daugiau kaip 8 mln. 288 tūkst. eurų. Taigi, iš viso surinkta suma siekia daugiau kaip 22 mln. 288 tūkstančius eurų. Skaitant anksčiau minėtą melagieną galima susidaryti įspūdį, kad naujus automobilius ukrainiečiai perka už lietuvių paaukotus pinigus, tačiau remiantis tokia „logika“, vienas naujas automobilis turėtų kainuoti apie 365 eurus.
LRT.lt kalbintas L. Boguševičius taip pat pastebėjo, kad automobilių rinkos augimas pastebimas tik lyginant su 2022 metais, kai vasario 24 dieną Rusija užpuolė Ukrainą. Jo teigimu, tikėtina, kad tuo metu dalis automobilių keliavo tiesiai į frontą ir nė nebuvo užregistruoti.
„Tarkime, kad rytoj prasideda karas, prašau, parodykite žmogų, kuris eis į automobilių saloną mašinos pirkti. Mes, lietuviai, Ukrainoje prasidėjus karui, gyvenome šoko būsenos kokius 5 mėnesius, mašinų prekyba Lietuvoje buvo sustojusi bent 2 mėnesius, galime tik įsivaizduoti, kokius 2022 metus automobilių prekyba išgyveno Ukrainoje“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad ukrainiečiams perduodami ne pinigai, o už surinktą paramą nupirkti reikalingi daiktai – pernai 17 radarų, o šiemet saugaus kario paketai.
Klausimų kyla ne dėl ukrainiečių, o prabangių automobilių, registruotų Rusijoje
Kartais galima išgirsti pasipiktinusių lietuvių, kuriems už akių užkliūva gatvėmis riedantys nauji automobiliai, registruoti Ukrainoje, esą vietiniai tokių nė neįperka, o nuo karo bėgantys žmonės mėgaujasi prabanga. Tačiau ir tokios kalbos LRT.lt pašnekovo neįtikina, jis pabrėžė, kad ir Lietuvoje yra pasiturinčių žmonių, o Ukrainoje, gyventojų skaičiumi žymiai lenkiančioje mus, tokių žmonių yra dar daugiau.
„Jeigu įvyktų karas, manau, kad nemaža dalis verslininkų liktų ginti Lietuvos, bet jų šeimos nariai greičiausiai būtų saugiai išgabenti į kitas šalis. Pavyzdžiui, mano žmona nauju automobiliu išvažiuoja į kitą šalį ir pradeda gyvenimą ten, tai ką ji blogo padarytų? Taip, turime naują automobilį. <...> Lygiai taip pat ir Ukrainoje žmonės gyveno, kol viskas buvo gerai, ir turėjo naują automobilį, tai ką, jiems reikėjo jį išmesti?“ – paaiškino jis.
L. Boguševičiaus teigimu, klausimų kyla ne dėl į šalį atvykusių ukrainiečių, o mūsų gatvėse riedančių prabangių automobilių, registruotų šalyje agresorėje, tačiau melagienų kūrėjams Rusijos vėliavėlė, pavyzdžiui, ant šimtus tūkstančių eurų kainuojančio automobilio neužkliūva.
Naujus automobilius perka daug rečiau, vienas automobilis – 606 gyventojams
„Facebooke“ pasirodžiusi melagiena taip pat patraukė vieno iš „Radarom!“ akcijos organizatorių, „Laisvės TV“ įkūrėjo, visuomenininko Andriaus Tapino dėmesį.
„Plinta naujas mėšlo pylimo būdas ant Ukrainos žmonių ir juos remiančių lietuvių – esą 2023 metais naujų automobilių rinka Ukrainoje išaugo net 61%, o prabangūs automobiliai net dvigubai, todėl ir „Radarom“ organizatoriai pirks sau „Porsche“, kad galėtų nuvažiuoti į Ukrainą“, – sausio 27 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.
A. Tapinas taip pat pastebėjo, kad, palyginti su pirmaisiais karo metais, prekyba išties paaugo, tačiau 2022-aisiais buvo parduota tik 38 tūkst. automobilių, o 2021-aisiais – 103 tūkst. naujų automobilių, tad akivaizdu, kad nors skaičiai pernai pagerėjo, parduodama 30 proc. mažiau negu prieš dvejus metus pradėtą plataus masto karą prieš Ukrainą.
„Ir šiaip palyginkime. Ukraina – 37 milijonai gyventojų, vadinasi, 1 naujas automobilis 2023 metais tenka 606 gyventojų. Lietuvoje įregistruota pernai 31 000 naujų lengvųjų automobilių arba 1 automobilis 90 gyventojų. Skirtumas beveik 7 kartai“, – paaiškino jis.
Daugiau melagienų nei pernai
Pasak dezinformacijos tyrimų centro „Debunk.org“ atliktos analizės, pasakojimai apie neva pasipelniusius iš paramos ukrainiečius yra vienas populiariausių melagienų naratyvų apie „Radarom!“. Taip pat buvo skleidžiami pramanai, esą surinkti pinigai yra pasisavinami projekto organizatorių asmeniniam praturtėjimui, kad Ukrainos žmonės esą nevertina lietuvių teikiamos paramos, o daiktinė parama yra tiesiog išmetama.
Kai kas bandė teigti, neva „Radarom!“ yra „korupcinė pinigų pasisavinimo schema“, ji buvo sugretinta su „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio galimai pasisavintų ir praloštų pinigų istorija, ar kad korupcija Ukrainoje verčia siunčiamą pagalbą niekine. Kai kas tvirtino, neva Jonas Ohmanas yra susijęs su Švedijos karinės žvalgybos struktūromis. Tokiais įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi tūkstančiai paskyrų.
„Skaičiaus palyginti neturiu, bet toks jausmas, kad šiemet buvo suveikta aktyviau. Pavyzdžiai parodo skirtingus tipus ir būdus, kuriais buvo siekiama diskredituoti paramą“, – LRT.lt sakė organizacijos vadovas Viktoras Daukšas.
Jis atkreipė dėmesį, kad daugeliu atvejų klaidinančią informaciją apie „Radarom!“ lydėjo pasišaipymas ir net vulgarios patyčios tiek iš organizatorių, tiek iš Ukrainai aukojančių gyventojų. Pavyzdžiui, marginalių grupių administruojamuose naujienų puslapiuose „Radarom!“ akcijos pavadinimas yra iškreipiamas į „Rakomdarom!“, sufleruojantį į lytinį aktą tarp tos pačios lyties asmenų, papildomai pasitelkiant tai vaizduojančias piktogramas, nuspalvintas Ukrainos vėliavos spalvomis. Įdomu, kad melaginga informacija dažnai plito grupėse, skirtose humorui ir anekdotams.
Taip pat plito ir nuotraukų klastotės – vienoje, itin blogos kokybės, buvo rodoma neva ukrainiečių pabėgėlių išmesta paaukota striukė.
Anot V. Daukšo, sunku kalbėti apie tokių įrašų poveikį visuomenei, tačiau jis priminė neseniai atliktus tyrimus, rodančius, kad iki penktadalio Lietuvos gyventojų mano, jog dėl karo Ukrainoje kalta ne Rusija, o JAV ir NATO. Pasak jo, tai ženklas, jog informacinėje erdvėje gausu Rusijos Vyriausybei palankios informacijos.
Ar melagienas apie „Radarom!“ platino ir netikros paskyros, botai, tyrėjai negali pasakyti. Jie atkreipia dėmesį, kad pamačius melagingą informaciją, galima apie tai pranešti socialiniams tinklams, tokį įrašą pažymėti.
„Kadangi tai plinta sistemiškai per dezinformacijos grupes ir kanalus, mastelis nėra mažas, nekalbame, kad yra keli anoniminiai įrašai, buvo siekiama sistemiškai diskredituoti“, – pažymėjo V. Daukšas.
Socialiniame tinkle pasirodžiusi informacija – melas, situacija Ukrainos automobilių rinkoje nėra susijusi su akcija „Radarom!“. Be to, prekybos naujais automobiliais augimas stebimas tik lyginant su 2022 metais, kai Rusijai užpuolus šalį pardavimų žymiai sumažėjo.
