Buvęs JAV kariuomenės vadas Europoje Benas Hodgesas sako, kad užpuolimo atveju Lietuva turi rengtis dvi savaites gintis pati, kol sulauks sprendimų ir pastiprinimo iš NATO. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys patikina, jog Lietuva „nuo pat atgrasymo iki pergalės“ būtų su Vakarų sąjungininkais. Visgi, priduria jis, svarbu ties tuo neapsistoti ir plėtoti savo pačių pajėgumus gintis.
Lietuvoje lankęsis JAV atsargos generolas B. Hodgesas įspėjo, kad Lietuvai gali tekti dvi savaites gintis vienai. Tai susilaukė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos, esą šie pareiškimai yra „laužti iš piršto“. Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad reikia atsižvelgti į tokių ekspertų įžvalgas gynybos temomis.
Taip pat skaitykite
Paklaustas, kaip vertina buvusio JAV kariuomenės vado Europoje pasisakymus, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas V. Rupšys teigia, kad į juos reikia žiūrėti kaip į priminimą stiprinti savo pačių gynybines pajėgas.
„Tos dvi savaitės sako, kad jūs esate NATO valstybė, jums yra privaloma vykdyti ne tik 5-ąjį straipsnį, bet ir 3-ąjį straipsnį (...) – turėti ginkluotąsias pajėgas, kurios būtų pasirengusios dalyvauti kolektyvinėje gynyboje ir tuo pačiu užtikrinti savo šalies saugumą.
(...) Turbūt primenama mums, kad negalvokite, kad už jus kažkas jus gins, jūs esate savo šalies gynėjai ir turite turėti atitinkamas pajėgas ir pilietinę visuomenę, kuri būtų pasirengusi bet kokiu atveju ginti savo valstybę“, – LRT RADIJUI dėsto V. Rupšys.
Visgi, pasak kariuomenės vado, tai nereiškia, jog Lietuva užpuolimo atveju kurį laiką būtų palikta visiškai viena. Esą dabartiniuose gynybos planuose numatyta, jog NATO pajėgos čia tikrai būtų „nuo pirmos dienos“.
„Jeigu jūs paklaustumėte vyriausiojo NATO pajėgų vado Europoje generolo Cavoli, jeigu jūs paklaustumėte operacinės vadavietės Brunsume vado, jeigu jūs paklaustumėte šiaurės rytų korpuso vado, (...) jie atsakytų, kad NATO yra garantija, kad ji čia bus nuo pirmos dienos“, – teigia V. Rupšys.
Pašnekovo teigimu, kolektyvinės gynybos planai paremti ne tik gynyba nuo pirmos dienos, bet ir atgrasymu. „Turint indikacijas, įspėjimus apie būsimą ar numatomą grėsmę, (...) jau tada mes turėsime sąjungininkų pajėgas čia“, – tvirtina generolas leitenantas.
Kaip priduria jis, Lietuvoje jau dabar turime tam tikrą skaičių sąjungininkų pajėgų, jų nereikėtų laukti nuo nulio.
„Nėra taip, kad mes laukiame Vokietijos nuolatinio brigados dislokavimo Lietuvoje, apie kurį čia dabar kalbama, – mums jau dabar yra skirta [NATO] brigada. Turime priešakinį NATO batalioną, turime oro policiją, turime JAV daugiau nei batalioną su visais įgalintojais“, – vardija V. Rupšys.
Anot kariuomenės vado, „kokios apimties gali būti agresija ir kokio masto turi būti tos pajėgos, kurios konfrontuos“, yra atskiras klausimas.
„Mes žaidžiame visokius scenarijus. (...) Rengiami scenarijai žiūrint į priešo numatomus veiksmus“, – tvirtina jis.
Taip pat skaitykite
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
