Šeštadienio vakarą baigėsi RADAROM! akcija – Lietuva paaukojo daugiau nei 8 mln. 288 tūkst. eurų, už juos bus nupirkta daugiau nei 1 tūkst. 100 saugaus kario komplektų.
Prie akcijos noriai prisidėjo Lietuvos verslas. Baldų įmonė „Narbutas“ dvigubino telefonu gautas aukas – įmonės atstovai ragino surinkti 750 tūkst. eurų ir prie akcijos prisidėjo dar tokia pačia suma. Taip mūsų skambučiais surinkti 750 tūkst. eurų virto 1 mln. 500 tūkst. eurų.
„Dabar turime galimybę padaryti ženkliai daugiau“, – sakė visuomenininkas Andrius Tapinas.
Išskirtiniai aukcionai
„Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis transliacijos metu pristatė antrojo savo organizuoto aukciono rezultatus.
„Baigėme antrąjį aukcioną. Vieną daiktą pardaviau du kartus – mano žmonos Rasos vedamą ekskursiją, o aš tuo metu vesiu laivą. Po 4,5 tūkst. pardavėme vienos dienos ekskursijas Kuršių mariomis“, – sakė E. Jakilaitis.
Už 2 tūkst. eurų taip pat įsigyta 155 milimetrų haubicos sviedinio tūta, už 3,5 tūkst. eurų – Lietuvos plaukimo čempionės Rūtos Meilutytės plaukimo kepurėlė iš Dohos.
„Pirmojo aukciono metu surinkome 35 tūkst., dabar 21 tūkst. Iš viso surinkome 56 tūkst. eurų“, – džiaugėsi E. Jakilaitis.
Jis pridūrė, kad trys broliai Vizbarai kiekvienas nuo savęs prideda po penkis termovizorius, skirtus naudoti ant kulkosvaidžio, o „NT servisas“ paskelbė, kad daugiau nei tūkstančiui antidronų visam laikui bus taikoma nemokamo remonto paslauga Ukrainoje. Įmonė dar pridėjo 50 antidronų savo sąskaita. Lietuvos krepšinio bendruomenė įvairių aukcionų metų surinko 25 tūkst. eurų.
Užpultos ir mūsų vertybės
Paramos akcijos metu LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad jau prieš dvejus metus supratome, jog šis karas yra ne tik prieš Ukrainą.
„Užpulta ne tik Ukraina, bet ir visi Vakarai, ir mūsų vertybės“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak jos, šiais metais esame su sunkesne širdimi nei praėjusiais, nes „alinantis karas alina ne tik šaunių ukrainiečių kantrybę, bet tikrina ir mūsų atsparumą, kantrybę ir tai, kiek esame pasiryžę kovoti už tai, kas mums svarbu“.
Išgelbėtos gyvybės
„Blue / Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas pažymėjo, kad ukrainiečių ryžtas nepasikeitęs, o jis tik auga.
„Žmonės labiau supranta, kad reikia kovoti – už save, už savo šeimas, už Ukrainą. Kai kada, neslėpsiu, yra kažkiek desperacijos elementų. Mūsų pagalba iš Lietuvos ir ne tik kaip tik duoda motyvacijos.
Tai ne tik daiktai ir pagalba, bet tai svarbu ir psichologiškai, dvasiškai – mes su jumis. <...> Lietuva yra visiškai unikali šalis, didžiuojuosi, kad čia gyvenu, ir turiu Lietuvos pasą“, – kalbėjo J. Ohmanas.
„Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis akcentavo, kad pirmieji komplektai jau pasiekė Ukrainą ir gelbsti karių gyvybes.
Pasak žurnalistės Ritos Miliūtės, kiekvienas saugaus kario rinkinys reiškia išgelbėtą gyvenimą – nebūtinai vieną.
„Rinkinys gali išgelbėti daugiau žmonių. Tie žmonės kovoja už mus“, – priminė R. Miliūtė.
Prezidentas: pagalba Ukrainai – šventa pareiga
Šie dveji karo metai parodė, kad agresorius yra ypač žiaurus, ypač kraugeriškas ir neturi jokių ribų savo žiaurumui demonstruoti, sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau, pridūrė jis, per šiuos dvejus karo metus įgijome ir didžiulę pagarbą Ukrainos tautai.
„Tai tauta, kurios vyrai ir moterys kaunasi karo lauke, aukoja savo gyvybę, jų artimieji bėgdami nuo karo demonstruoja nepaprastą valios stiprumą gyvendami čia, atokiau. <...> Mūsų pareiga yra pirmiausia padėti Ukrainai, <...> ypač dabar, kai ypač sunku, kai galbūt kažkas praranda optimizmą. <...>
Mes neturime teisės jokiems politologiniams svarstymams, privalome padėti Ukrainai, nes šiandien tai yra absoliuti būtinybė. <...> Mes privalome padėti ir tai yra mūsų šventa pareiga“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda sakė, kad civilizuota valstybė, priešingai nuo necivilizuotos, saugo žmonių gyvybes.
„Žmogaus gyvybė yra aukščiausias visa ko matas. <...> Autokratinės valstybės gyvybės nevertina, joms žmogus yra viso labo gyvoji jėga. Tad padėkime Ukrainos kariams, padėkime jiems išsaugoti savo gyvybes, išsaugoti save savo šeimoms ir šalies ateičiai. <...>
Tikriausiai niekur nemačiau tokio nuoseklumo ir besąlygiško noro padėti. Tai sklinda iš kiekvieno žmogaus širdies“, – kalbėjo prezidentas.
Čmilytė-Nielsen: turime kalbėti apie ryžto lenktynes
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė – jei apkasuose ir fronto linijoje esantys Ukrainos kariai neleidžia sau pavargti, kas esame mes, kad pavargtume?
„Puikiai suvokiame, dėl ko kariauja ukrainiečiai, suprantame, kad jie sulaiko tą blogį, kuris sklinda iš Rusijos, nuo prasiveržimo į kitas Europos šalis. Lietuva privalo išlikti ryžtinga. <...> Turime kalbėti apie ryžto lenktynes, turime nenusileisti, išlikti ryžtingi ir raginti tokiais būti kitus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija pasiekė „tikrai ne tiek daug, kiek tikėjosi“.
„Tai akivaizdu“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
Ji taip pat pridūrė – jei šiandien situaciją palygintume su ta, kuri buvo 2022 metų vasario 24 dieną, pasakytume, kad dabar yra geriau.
„Nes nuo to laiko kai kurie dalykai pasikeitė – pasikeitė Vakarų požiūris į Rusiją, niekas nekalba, kad galima grįžti į bendradarbiavimą, visos iliuzijos išsisklaidė. Pasikeitė požiūris į Ukrainos ateitį – ji turi būti NATO narė, jos ateitis yra ES“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Žinoma, sakė ji, yra pavojų bei grėsmių, kurių negalime nematyti. Tačiau, teigė Seimo pirmininkė, Lietuva daro daug, todėl turime išlikti pavyzdžiu ir tuo, kas sutelkia paramą, jei reikia, turime būti net priekaištu ir savo veiksmais rodyti, ką reikia daryti.
