Siekiant stiprinti pasirengimą galimoms grėsmėms, per pusantrų metų įkurta daugiau nei 3 tūkst. priedangų, kurios žmones galėtų apsaugoti nuo oro atakų ir netiesioginio apšaudymo. Nors priedangų daugėja, jose saugų prieglobstį rastų tik trečdalis gyventojų. Be to, žmonėms vis dar trūksta informacijos – tik retas žino, kur galėtų slėptis.
Požeminė perėja Vilniuje, Karoliniškių rajone reikalinga ne tik tam, kad žmonės saugiai kirstų judrią gatvę. Tuo pačiu čia ir priedanga nuo oro atakų. Tačiau žmonės, ką tik iš jos išėję, net nepastebėjo specialaus ženklo ir negalėjo pasakyti, kur priedanga.
„Nežinau, tikrai nežinau aš. Trūksta [informacijos]. Aš tai parduotuvėj [slėpčiausi]“ – juokiasi LRT TELEVIZIJOS kalbintas vilnietis.
„Žinau, kieme yra po kalnu tokia speciali [slėptuvė]. Kaimynė atsitiktinai man pasakė tokį dalyką. Preliminariai, kur reikia bėgt, įsivaizduoju, bet kaip tiksliai – ne“, – pripažįsta kitas gyventojas.
Skaičiuojama, kad dabar priedangose Lietuvoje galėtų slėptis beveik milijonas žmonių, nors vyriausybė savivaldybėms iškėlė tikslą, kad laikina apsauga galėtų pasinaudoti bent pusė gyventojų. Vidaus reikalų ministrės teigimu, ši tikslą pavyko pasiekti tik penktadaliui šalies savivaldybių. Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad civilinė sauga ilgus metus buvo apleista sritis, todėl dabar viską reikia kurti iš naujo.
„Jeigu žiūrėtume į specialistų skaičių per visą nepriklausomybės laikotarpį, kažkada mes jų turėjome 1000, <...> dabar tas skaičius yra apie 100“, – skaičiuoja ministrė.
Pagal įstatymą, už priedangų parinkimą, žymėjimą bei parengties organizavimą atsakingos savivaldybės, tai koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda sako, priedangų dabar galėtų būti daugiau, tačiau įrenginėti namų bendrijos tiesiog nesutinka.
„Mes esame atlikę nekilnojamo turto registrų analizę ir matome, kad to ploto praktiškai yra pakankamai – bene 5 kartus daugiau negu kad reikia. Tačiau privačių statinių savininkai kol kas dar abejoja šituo žingsniu“, – pažymi jis.
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos patarėja Daiva Rocienė sako, žmonės apsiprato su karu Ukrainoje ir civiline sauga nebesidomi, maža to, bent Pakruojo rajone be papildomo finansavimo daugiau priedangų įrengti esą neįmanoma.
„Reikalaujama tų priedangų daug, priedanga yra būtent rūsys be langų, o tokių pastatų mūsų rajone labai mažai yra. Kas bėra – tai pagrindinės mokyklos, jei turi. Nei žemės ūkio bendrovės, nei, sakykim, mes jų neturim ir padaryti naujų priedangų mūsų rajone nėra galimybės. Nebent būtų skirtas finansavimas“, – tikina D. Rocienė.
Prieš dvejus metus įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę suprojektuoti ir įrengti priedangas visuose naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose, skirtuose daugiau nei šimtui žmonių, bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose.
