„Ir jis tada sako: taip, jaunesnysis broli, klausyk vyresniojo“, – taip apie valdančiųjų ir prezidento santykius pasisakė prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėja Asta Skaisgirytė. Ji pabrėžė, kad valstybės vadovas yra vienas, todėl „kas kurio turi klausyti, yra labai aišku“. Tokie prezidento patarėjos žodžiai sulaukė kritikos – politologai juos pavadino antikonstituciniais ir prieštaraujančiais Lietuvos valdžių padalijimo principams.
„Lietuva turi valstybės vadovą, valstybės vadovas yra vienas – prezidentas. <...> Tai kas kurio turi klausyti – labai aišku, man atrodo“, – taip interviu naujienų agentūrai ELTA dėstė šalies vadovo vyr. patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė.
Ji taip pat kalbėjo, kad Seimo pirmininkas ir premjeras tėra svarbių institucijų pareigūnai, bet ne valstybei vadovaujantys politikai.
Taip pat skaitykite
„Ne, Lietuvoje nėra triumvirato. Lietuva – ne Bosnija ir Hercegovina“, – sakė prezidento patarėja. Tačiau portalo LRT.lt kalbinti politologai pabrėžė – Lietuva nėra ir Prancūzija, kur prezidentas sprendžia viską.
Negana to, ekspertai pabrėžė, kad tiek parlamentas, kurio dauguma formuoja ministrų kabinetą, tiek prezidentas yra lygiai taip pat rinkti tautos, tad kalbos apie tai, kad viena institucija turėtų paklusti kitai, yra antikonstitucinės ir prieštarauja valdžių padalijimo principui.
„Lietuva yra parlamentinė respublika. Parlamentinėje respublikoje aiškinti, kad prezidentas yra svarbiausias, yra antikonstitucinis veiksmas“, – tvirtino politologas Virgis Valentinavičius.
„Tai yra antikonstitucinis pareiškimas“
„Prezidento patarėjos pasisakymas yra apgailėtinas“, – paklaustas apie prezidento patarėjos žodžius sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas V. Valentinavičius.
Pasak jo, nerimą kelia tai, kad nėra aišku, kur yra valstybės vadovo komandos prioritetai. Anot docento, žvelgiant į tokią A. Skaisgirytės retoriką atrodo, kad svarbiausias prioritetas yra asmeninis mokyklinis paklusnumas ir drausmė.
„Ne užsienio politikos turinys, ne labai sunkios problemos, su kuriomis susiduria visa Europos Sąjunga ir Lietuva, kaip jos narė, Ukrainos karo kontekste, bet kas ko klauso. Tai yra juokinga.
Aišku, tokios nuostatos toli gražu nepadeda įgyvendinti to, kas parašyta Konstitucijoje, kad užsienio politika formuojama prezidento kartu su Vyriausybe, bet jeigu už politikos formavimą yra svarbiau, kas ko klauso, tai man trūksta žodžių, tiesą sakant“, – dėstė V. Valentinavičius.
Be to, pasak MRU docento, taip kalbėdama A. Skaisgirytė patvirtino, kad užsienio politikoje šalies vadovui svarbiausi tampa asmeniškumai.
Savo interviu naujienų agentūrai ELTA prezidento vyr. patarėja taip pat kalbėjo, kad Lietuva turi vieną valstybės vadovą – prezidentą, o Seimo pirmininkas ir premjeras yra „svarbių institucijų vadovai“. Tačiau toks kalbėjimas, V. Valentinavičiaus manymu, prieštarauja Konstitucijai ir valdžių padalijimo principui.
„Tai yra antikonstitucinis pareiškimas. Parlamentinėje respublikoje aiškinti, kad prezidentas yra svarbiausias, yra antikonstitucinis veiksmas. Prezidento prerogatyvos nurodytos labai aiškiai – krašto apsauga plius užsienio reikalai kartu su Vyriausybe.
O visa kita yra Vyriausybės ir Seimo prerogatyva. Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, nors politologai prideda, kad parlamentinė respublika su prezidentinės respublikos požymiais. Bet tik požymiais. Lietuva tikrai nėra Prancūzija, kur prezidentas sprendžia viską“, – aiškino MRU docentas.
V. Valentinavičiaus manymu, tokios šalies vadovo ir jo komandos nuostatos ir užprogramuoja nerimstančius nesutarimus tarp prezidentūros ir ministrų kabineto.
Visi vienodai rinkti tautos
Tokius prezidento vyr. patarėjos žodžius kritikavo ir politologas Vytautas Dumbliauskas. Jis pabrėžė, kad tiek parlamentas, kurio dauguma formuoja Vyriausybę, tiek prezidentas yra rinkti tautos, tad kalbų apie tai, kad vienas turėtų paklusti kitam, nė būti negali.
Visgi jis pripažino, kad jei Seimo valdančioji dauguma būtų tvirtesnė, t. y. turėtų daugiau narių, tokie pasisakymai iš šalies vadovo ar jo komandos nesklistų.
„Mano galva, čia yra perlenkta lazda. Lietuva yra parlamentinė respublika, Vyriausybę formuoja parlamento dauguma, o prezidentas, mano galva, trukdo. Prezidento institucija, kaip tokia, trukdo. Kaip ir dabar dėl ambasadorių – lygioje vietoje žmogus pavarde Nausėda užsispyrė ir neskiria“, – vertino V. Dumbliauskas.
Pasak jo, prezidentas yra vienas iš valstybės vadovų, bet laikyti jį svarbiausiu, kurio visi turi klausyti, nebūtų teisinga. Politologo manymu, taip pasisakydama interviu A. Skaisgirytė padarė klaidą.
„Ji viską supranta. <...> Bet ji tiesiog dabar, kaip sakoma, kieno vežime sėdi, to ir giesmę gieda. Kadangi Seimo dauguma prezidentui nėra draugiška, tai gal dabar bando pagalius į ratus tai Seimo daugumai kišti ir nėra priemonių, ko imtis.
Jei Seimo daugumoje būtų, tarkime, 90 narių, G. Nausėda ir jo patarėjai būtų daug ramesni, nes jam iškart apkalta grėstų. O kadangi dabar dauguma yra 73 ir jis tai jaučia, dabar vyksta kova dėl galios“, – komentavo ekspertas.
Anot V. Dumbliausko, prezidentas yra vykdomosios valdžios dalis, tačiau jis nėra Vyriausybės narys ar vadovas, todėl kištis į šios institucijos darbą nėra viena jo pareigų. Jis kalbėjo, kad ministrų kabinetas ir prezidentūra yra dvi atskiros institucijos, kurių sąveika aprašyta Konstitucijoje, tačiau, jo manymu, ji aprašyta ne iki galo.
„Seimas ir prezidentas yra tautos mandatą turinčios institucijos ir Seimo pirmininkė yra antras žmogus valstybėje, prezidentui palikus pareigas ji taptų laikinąja prezidente. Apie kokį paklusimą, vyresnįjį ar jaunesnįjį brolį galima kalbėti? Kokie patarėjai dirba prezidentui?“ – kalbėdamas su portalu LRT.lt klausė politologas V. Dumbliauskas.
Ambasadorių klausimas įžiebė įtampą, įšaldytas 13 atstovų skyrimas
LRT.lt primena, kad stringant ambasadorių skyrimui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusios savaitės pabaigoje dar kartą susitiko su šalies vadovu G. Nausėda. Tai jau antras jų susitikimas per pastarąsias dienas, tačiau panašu, kad ir po šio karto esminių rezultatų sprendžiant ambasadorių klausimą pasiekti nepavyko.
Taip pat skaitykite
„Toliau tęsiame aptarimus dėl ambasadorių kandidatūrų, taip pat dėl pono Eitvydo Bajarūno situacijos. Kol kas pranešti ką nors neturiu galimybių, bet sutarėme, kad pokalbius tęsime tokia pačia konstruktyvia dvasia kaip iki šiol“, – po susitikimo sakė G. Landsbergis.
Jo teigimu, susitikimų reikia daugiau, nes reikia „daug sprendimų“.
„Konstruktyvumas buvo, situacija dar neišspręsta“, – apibūdino G. Landsbergis.
Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai nesutariant dėl ambasadorių, šiuo metu įšaldytas iš viso 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir ambasadoriaus Lenkijoje.
