Naujienų srautas

Lietuvoje2024.02.08 19:40

Švietimo agentūrai – kritikos strėlės: jos darbuotojas uždirbo iš mokytojų pasinaudodamas dar nevieša medžiaga?

Aida Murauskaitė, LRT.lt 2024.02.08 19:40
00:00
|
00:00
00:00

Pasigirdo nuogąstavimų, kad Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) darbuotojas, rengęs ir sisteminęs istorijos brandos egzamino dalies – esė rašymo – metodinę medžiagą, iš mokytojams tuomet dar neprieinamos medžiagos vedė seminarus ir taip užsidirbo. Pats NŠA darbuotojas tai neigia sakydamas, kad rėmėsi tik savo ilgamete ir užsienio patirtimi. O agentūra tikina, kad seminarų medžiagos ir metodinės medžiagos turinys nėra identiškas, bet reaguodama į viešai paskelbtą informaciją pradėjo vidinį tarnybinį patikrinimą.

Kaip sakė NŠA atstovė, bus aiškinamasi, ar agentūros darbuotojas nesupainiojo viešų ir privačių interesų.

Planinio audito, į kurį bus įtrauktas ir šis klausimas, kitą savaitę imsis ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Dar viena bėda, kurią nurodo istorijos mokytojai, – iki istorijos tarpinio patikrinimo vienuoliktokams liko vos trys mėnesiai, o vadovėlių ir metodinės medžiagos stinga, be to, ir visų temų mokiniai su mokytojais nespėja išeiti.

Pažėrė kritikos: mokytojams teko susimokėti

„Tik 20 eurų ir istorijos mokytojus dirbti pagal atnaujintas programas mokys NŠA darbuotojai.

Nacionalinė švietimo agentūra tik prieš 4 dienas pateikė pirmą metodinę medžiagą apie istorijos esė rašymą per VBE“, – šią savaitę pasidalijo biologijos mokytojas Paulius Sungaila.

Jo kritikos akiratyje atsidūrė NŠA darbuotojas Benediktas Šetkus, kuris, pasak agentūros atstovų, atlieka analitiko darbą ir kartu su kolega rengė metodinę medžiagą ir ją susistemino. Ši medžiaga paviešinta tik šį mėnesį. Taip pat jis kaip privatus asmuo veda mokymus istorijos mokytojams.

B. Šetkus 2023 metų vasarį, kone prieš metus, taip pat balandį, gegužę ir spalį vedė seminarus apie istorijos pasiekimų vertinimą raštu, taip pat apie istorijos rašinį ir vertinimą, uždaro ir trumpojo atsakymo klausimų kūrimą ir vertinimą, struktūrinių klausimų kūrimą ir vertinimą.

Šiuos seminarus B. Šetkus, kaip teigė ir jis pats, ir NŠA, vedė kaip privatus asmuo, neatstovaudamas agentūrai.

„Seminarai daromi pusmečiu ar metais anksčiau nei nemokamai paskelbiama metodinė medžiaga istorijos mokytojams! Seminarai mokami, todėl mokytojai turi susimokėti už informaciją, naudingą dirbant su atnaujintomis ugdymo programomis

Jeigu nori gauti panašią informaciją nemokamai, turi palaukti 2024 m. vasario mėnesio, kai NŠA paskelbs savo nemokamą metodinės medžiagos versiją.

Verslumas visu savo gražumu – gauni pajamas iš mokytojų ir atskirai iš NŠA už panašų darbą“, – vardijo P. Sungaila.

Dviejuose B. Šetkaus seminaruose dalyvavusi istorijos mokytoja, nepanorusi, kad būtų viešinama jos pavardė, sakė, kad informacija per juos buvo pateikiama su pavyzdžiais, paaiškinimais.

„Pavyzdžiui, apie struktūrinius klausimus, kurie bus tarpiniuose patikrinimuose. NŠA puslapyje yra parašytas pats faktas, kad bus struktūrinių klausimų, gal du trys sakiniai. O B. Šetkus savo seminare pateikia pavyzdžių, paaiškina, atsako į klausimus. Logiška, bet amoralu – irgi faktas“, – sakė ji.

Mokytoja pasakojo, kad ir pats lektorius pabrėžė, kad to, ko moko, prireiks ruošiantis tarpiniams egzaminams. Pasak pašnekovės, šie mokymai pedagogams atrodė kaip išsigelbėjimo šiaudas, kai taip stinga informacijos.

„Vadovėlių, mokymo priemonių, kaip ruošti mokinius istoriniam rašiniui, nėra. Yra vienas vadovėlis vienuoliktokams, iš kurio ruošiamės tarpiniams, bet kada bus jo antra dalis – neaišku. Mokytojai neturi mokymo priemonių, užduočių bazės, tad tokie mokymai, seminarai, kad ir mokami, yra kaip gelbėjimosi šiaudas mokytojams, kurie nori tinkamai paruošti vaikus“, – kalbėjo pedagogė.

Už mokymus, pasak pedagogės, mokėjo arba patys mokytojai, arba išlaidas padengė mokykla.

NŠA pradėjo tarnybinį patikrinimą

NŠA atstovai LRT.lt pateiktame komentare tvirtino, kad seminarų medžiagos ir metodinės medžiagos turinys nėra identiškas, be to, anot agentūros, įvyko atvirkščiai – remdamasis mokymų informacija, sukaupta patirtimi, B. Šetkus prisidėjo prie papildomos metodinės medžiagos rengimo. Tiesa, tarnybinį vidinį patikrinimą pradėjo.

NŠA patvirtino, kad metodinė medžiaga, kaip struktūruota informacija, skirta istorinio pasakojimo kūrimui, paskelbta tik vasario pradžioje. Tačiau, pabrėžia agentūra, tai ne vienintelė medžiaga, skirta mokytojams padėti mokiniams pasiruošti istorijos esė.

„Tokia informacija mokytojams buvo pateikta Bendrųjų programų metodinėse rekomendacijose (skyrius „Mokinio istorijos esė (naratyvas raštu): paskirtis, pagrindiniai elementai, vertinimas“), paskelbtose 2022 m. 2023 m. vasarą susitikime su istorikų bendruomene žodžiu buvo pristatytos gairės, kitų šalių patirtys, kaip padėti mokytojams ir mokiniams ruošiantis egzamino rašymo daliai. Taip pat buvo vykdomi mokytojų nuotoliniai mokymai, kurių vienas modulių buvo skirtas esė rengimui ir vertinimui. Atsižvelgiant į B. Šetkaus kompetenciją istorijos mokymo srityje, jo paprašyta prisidėti rengiant papildomą metodinę medžiagą apie istorijos pasakojimo kūrimą“, – paaiškino NŠA.

Metodinę medžiagą, pasak agentūros, parengė ir susistemino NŠA darbuotojai B. Šetkus ir Evaldas Bakonis.

Kaip teigia NŠA, B. Šetkus pareigybė neturi funkcijų, susijusių su istorijos bendrųjų programų, rekomendacijų ir rašymo dalies kriterijų rengimu, jis atlieka analitiko darbą.

Komentare aiškinama, kad seminarus B. Šetkus vedė pagal kvalifikacijos kėlimo programą „Istorinio raštingumo ugdymas: nuo elementaraus klausimo iki rašinio“, kuri buvo patvirtinta 2023 m. sausį. Programoje daugiausia remiamasi tarptautine istorijos mokymo praktika: JAV, Jungtinės Karalystės, Australijos, Pietų Afrikos ir kt.

„Istorijos valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašas, kuriame pateiktos istorijos tarpinio patikrinimo ir brandos egzamino užduočių struktūros, buvo patvirtintas 2023 m. spalį, todėl anksčiau vykusiuose seminaruose dėstoma medžiaga negalėjo būti tinkama ruoštis konkretiems patikrinimams.

Įvyko atvirkščiai: remdamasis mokymų informacija, sukaupta patirtimi, B. Šetkus prisidėjo prie papildomos metodinės medžiagos rengimo“, – aiškinama NŠA komentare, pateiktame LRT.lt.

Į klausimą, ar įžvelgianti galimą interesų konfliktą šioje situacijoje, NŠA atsakė: „Agentūra, reaguodama į viešai paskelbtą informaciją, pradėjo vidinį tarnybinį patikrinimą.“

Skaudžius: praktika, kai darbuotojai teikia ir mokamas paslaugas, nėra tinkama

Patikrinimą atliks ir ŠMSM. Kaip LRT.lt sakė viceministras R. Skaudžius, ateinančią savaitę ministerija pradeda planinį auditą Nacionalinėje švietimo agentūroje, jo metu bus tikrinamas ir šis konkretus atvejis dėl darbuotojo funkcijų ir teikiamų mokamų paslaugų suderinamumo ir po to bus priimti atitinkami sprendimai bei siūlymai Nacionalinei švietimo agentūrai.

„Mūsų nuomone, praktika, kai darbuotojai teikia ir mokamas paslaugas įstaigos veiklos srityje, nėra tinkama ir toleruotina“, – LRT.lt komentavo viceministras Ramūnas Skaudžius.

Kaip pristato NŠA, B. Šetkus yra edukologijos mokslų daktaras, metodinių leidinių ir vadovėlių autorius, ilgametis istorijos didaktikos profesionalas, kurio patirtį, autoritetą ir kompetenciją vertina istorikų bendruomenė, todėl Kauno švietimo inovacijų centras 2022 m. gruodį kreipėsi į B. Šetkų su prašymu vesti seminarus istorijos mokytojams.

Šetkus: tai yra netiesa

„Tai yra netiesa“, – į socialiniame tinkle pažertas įžvalgas sureagavo pats B. Šetkus.

Pasak jo, seminarus jis vedė Kauno švietimo inovacijų centro iniciatyva.

„Aš ilgai atsisakinėjau, bet paskui parengiau, kadangi sakė, kad nėra kam Lietuvoje daugiau vesti seminarų mokytojams“, – kalbėjo B. Šetkus.

Jis sakė per seminarus besidalinantis patarimais, kaip reikia mokyti vaikus, ir remiasi 30 metų darbo patirtimi rengiant užduotis. Kalbėdamas su LRT.lt jis tikino, kad seminarų medžiaga ir metodinės medžiagos, kuri paviešinta tik dabar, nesutampa.

Jonušas: vis dar nežinome, kaip ruoštis egzaminui

Ne tik istorikai, bet ir kitų dalykų mokytojai, mokantys vienuoliktokus, ne sykį yra išsakę priekaištų NŠA, kad diegiant svarbią permainą, kai brandos egzaminas skyla į dvi dalis – tarpinį patikrinimą vienuoliktoje klasėje ir baigiamąjį egzaminą po dvyliktos – skubama, vėluojama ir mokytojai su vaikais turi kone lėkti, kad išeitų tai, ko reikia iki šių patikrinimų.

Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyriaus pirmininkas, Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos mokytojas Antanas Jonušas primena, kad iki tarpinio patikrinimo liko vos trys mėnesiai, bet vis dar nėra vadovėlių, jis pasigenda ir metodinių priemonių.

„Tik primenu, kad vis dar nėra iš ko mokytis – tik viena leidykla išleido tik pirmąją 11 kl. vadovėlio dalį. Antros nėr. Ir ne tik vadovėlių nėr. Praktiškai jokių kitų metodinių priemonių nėr. Aš ne vadovėlių fanas, bet ruošiantis egzui reikia priemonių. Ypač dirbant pagal konceptualiai ir turinio prasme naują programą“, – skelbia A. Jonušas socialiniame tinkle.

Anot jo, mokytojai masiškai nespėja išeiti tarpiniam patikrinimui reikalingo turinio.

„Ir tai tik viena iš programos bėdų. Programa turi esminių metodologinių problemų, kurias reikia įvardyti ir taisyti. Realiai tai reikėjo įvardyti ir taisyti iki paleidžiant programą nacionaliniu mastu“, – sako istorijos mokytojas.

A. Jonušas įvardijo ir dar vieną bėdą.

„Vis dar nežinome, kaip ruoštis brandos egzaminui. NŠA paleido brandos egzamino esė rubriką, kuri yra pasityčiojimas iš esė rubrikos. Man būtų gėda tokį produktą parodyti kolegoms, dirbantiems su IB (tarptautinių bakalaureato) ar Kembridžo programa.

Situacija nėra normali. Tiesiog negalima visos šalies mastu paleisti nekokybiškos programos, neturint išbandytų priemonių, neturint crystal clear aiškumo tiek dėl tarpinio, tiek dėl brandos egzamino. NŠA ir ŠMSM turėtų prisiimti visą atsakomybę dėl to, į kokią padėtį yra pastatyti istorijos mokytojai. O labiausiai – vienuoliktokai.

Per mokinių žiemos atostogas šalies istorijos mokytojai rinksis konferencijoje Kaune – viliuosi, kad sugebėsime sutarti, kaip reaguoti į šią situaciją“, – esamą padėtį apibendrino istorijos mokytojas.

Žiemos atostogos šiemet bus vasario 19–23 dienomis.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi