Tūžmą liejo klykdama ant kirčiuoti nemokančių mokinių. Dvimečius gąsdino, kad išmes pro langą, neduos valgyti. Lietuvių kalbą socialiniame tinkle pavadino šunų kalba. Ne viena istorija, kurios epicentre pastaraisiais metais atsidūrė pedagogai, sukėlė visuomenės rūstį. O ir kolegų pasipiktinimą, kad taip dergiama profesijos garbė. Ką reiškia ta nepriekaištinga reputacija, kurios reikalaujama iš mokytojų?
LRT.lt pašnekovai sako, kad ūmi visuomenės reakcija suprantama, juolab mokytojams paprastai keliame aukštesnius etikos reikalavimus nei dažnai kitai profesijai, juk jiems patikimi vaikai. O ir esamuose dokumentuose reikalaujama, kad mokytojas būtų nepriekaištingos reputacijos, laikytųsi Pedagogų etikos kodekso.
Kai nuskambėjo istorija apie pedagogų agresiją, nutaikytą į dvimečius darželinukus, supykusi visuomenė baisėjosi, kad dažnu atveju darbo sutartis nutraukiama abipusiu susitarimu, o nusižengusiems mokytojams nederamas elgesys neužkerta kelio ateityje dirbti kitoje mokykloje ar vaikų darželyje. Arba tokia užkarda iškyla vos metams.
Viceministras: nėra abejonės, kodeksas buvo pažeistas
Pastaraisiais metais visuomenės pasipiktinimas dėl nederamo kai kurių pedagogų elgesio kilo nekart. Štai keli atvejai:
– Žiežmarių mokytoja, netramdydama įsiūčio, pratrūkdama pykčiu, šaukė ant deramai kirčiavimo užduoties neatliekančių mokinių;
– Vaikų darželio pedagogės šaukė ant dvimečių vaikų ir grasino juos išmesti pro langą, nedavusios valgyti, kad vaikai nenorėtų į tualetą;
– Utenos mokytoja dalyvavo karo nusikaltimų palaikymo akcijoje;
– Pedagogė apipylė „Laisvės kalvos“ maketą dažais, nuplėšė palaikymo plakatus prie JAV ambasados, buvo policijos sulaikyta juodai perdažanti vaivorykštės perėją;
– Mokytoja vaikams iš Ukrainos aiškino, kad jų šalies nėra, tai tiesiog Rusijos apylinkės;
– Pedagogė socialiniame tinkle lietuvių kalbą išvadino šunų kalba.
„Nėra abejonės, kad visais minėtais atvejais kodeksas buvo pažeistas ir tai pedagogėms turėjo vienokių ar kitokių pasekmių“, – LRT.lt sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Išties pedagogės sulaukė nuobaudų, kai kurios turėjo palikti darbo vietą.
Skaudžius: etikos kodeksas – juridinis dokumentas
Kaip sakė R. Skaudžius, iki Pedagogų etikos kodekso, kuris patvirtintas 2018-aisiais, nebuvo dokumento, kuriame būtų glaustai, aiškiai nusakytos mokytojų elgesio taisyklės, apibrėžti pagrindiniai šios profesijos darbuotojų etiško elgesio principai. Dėl to ir buvo parengtas kodeksas, jis patvirtintas švietimo ir mokslo ministro įsakymu.
Pedagogų etikos kodekse nurodoma, kad mokytojai turi elgtis pagal šiuos principus – pagarbos, teisingumo, žmogaus teisių pripažinimo, atsakomybės, sąžiningumo, atidos ir solidarumo. Tai galioja ir pedagoginiams darbuotojams, ir laisviesiems mokytojams. Kaip ir reikalavimas siekti etiško ir profesionalaus elgesio su mokiniais, jų tėvais, kitais šeimos nariais, kolegomis ir bendruomene.
R. Skaudžius pabrėžia, kad šis kodeksas, kuris yra patvirtintas ministro įsakymu, yra teisinis dokumentas. Ne simbolinis, kaip kad kartais manoma.
„Bet kiekviena švietimo įstaiga nusistato konkretesnes savo bendruomenės pedagogų etikos ir elgesio normas, atsižvelgdama į šio kodekso reikalavimus“, – pridūrė viceministras.
Kaip paaiškino ŠMSM teisininkai, pedagogų etikos kodekso pažeidimas užtraukia atsakomybę, numatytą Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pedagogų veiklą. Ar pedagogas pažeidė kodekso reikalavimus ir kokia jam gali būti taikoma atsakomybė, sprendžiama etikos komisijoje, į kurią įeina mokyklos ir savivaldybės atstovai.
„Toks asmuo negalės dirbti mokytoju, pagalbos mokiniui specialistu, švietimo įstaigos vadovu vienerius metus po Pedagogų etikos kodekso reikalavimų pažeidimo“, – tokį paaiškinimą pridūrė ministerijos teisininkai.
Svarsto įpareigoti apie darbuotoją pasiteirauti buvusių darbdavių
Vilniaus miesto savivaldybė po „Žvangučio“ istorijos rengia dokumentą, kuris taptų privalomas visoms ugdymo įstaigomis priimant asmenis į darbą, – jame būtų apibrėžiama, kuo remiantis būtų užtikrinama nepriekaištinga reputacija.
Kaip numatoma juodraštyje, dokumente būtų rekomenduojama ugdymo įstaigų vadovams, vykdant darbuotojų atrankas į pareigas, pasidomėti kandidato gyvenimo aprašymu, teirautis buvusių darbdavių apie darbuotojo dalykines savybes bei neignoruoti viešai prieinamos informacijos apie pretendentų veiksmus, kurie nedera su etika, ugdymo įstaigos puoselėjamomis vertybėmis.
Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris sakė, kad įvesti juoduosius sąrašus darbuotojų, kurie praeityje nusižengė etikai, neplanuojama, bet, anot jo, ši informacija sklinda iš lūpų ir lūpas, tad ugdymo įstaigų vadovai ją paprastai žino.
Kvieskienė: Freken Bok metodas netinka
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo instituto vadovė profesorė Giedrė Kvieskienė sako suprantanti, kodėl visuomenė audringai reaguoja į tokius atvejus, kai mokytojai elgiasi netinkamai, mat visais pastaruoju metu garsiai aptarinėtais atvejais buvo pažeisti atsakomybės principai. Juos pedagogė vadina pagrindiniais mokytojo darbe.
„Mokytojams visuomenė nuo seniausių laikų kelia aukščiausius reikalavimus. Tad mokytojai, kaip ir gydytojai, turi savo etikos kodeksą. Aišku, kad net gražios vertybės, įrašytos kodekse, atitinkančios tarptautines vertybes, kaip ir Geros mokyklos koncepcija, negali išmokyti mūsų elgtis taip, kaip turėtume elgtis.
Manau, kad visuomenės pasipiktinimas yra teisingas. Lūkesčiai, keliami mokytojui, yra ypatingi, kaip ir mamai ar kunigui. Jei tokie žmonės padaro klaidų, visuomenė vertina daug griežčiau“, – kalbėjo G. Kvieskienė.
Ji sako, kad visuomenės pagarba mokytojams galėtų būti didesnė, bet net ir to stygius nenumalšina noro reikalauti iš pedagogų daugiau nei iš kitų profesijų atstovų, piktintis, kai mokytojai elgiasi netinkamai.
Tai paaštrina ir aplinkybės – Rusijos karinė agresija Ukrainoje, Rusijos politikų išsakoma agresija Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims skatina mus, visuomenę, būti dar griežtesnius, kai girdime išpuolius prieš mūsų valstybę, kalbą.
„2018 metais atnaujintas Pedagogų kodeksas nusako, kad mokytojas turi elgtis pagarbiai, teisingai, paisyti žmogaus teisių, turi būti atsakingas, sąžiningas, atidus ir solidarus, tad mokytojams turėtų būti viskas aišku. Bet yra taip, kaip yra“, – aptardama pedagogės, kuri Lietuvos valstybinę kalbą pavadino „šunų kalba“, elgesį sakė G. Kvieskienė.
Tiesa, ji Pedagogų etikos kodeksą linkusi vadinti labiau garbės kodeksu nei kad juridiniu.
„Bet, manau, kaip ir gydytojai, pažeidę savo Garbės kodeksą – Hipokrato priesaiką, kuris nėra juridinis dokumentas, taip ir mokytojai gali būti svarstomi, gali būti taikoma nuobauda ar siūloma keisti profesiją“, – sakė G. Kvieskienė.
Ji sako galinti suprasti mokytojų nuovargį, juolab jie neretai tempia didelį krūvį, bet pateisinti tokio pykčio ir nepagarbos vaikams protrūkio, kaip kad, tarkime, „Žvangutyje“, negalėtų.
„Mokytojas todėl ir yra mokytojas, mokosi psichologijos, pedagogikos, kad sugebėtų pagarbiai bendrauti. (...) Bendravimas mokykloje turi būti grindžiamas abipuse pagarba, netgi tuomet, kai jaučiame mokinių tėvų, globėjų spaudimą, turime remtis humanistinėmis vertybėmis, išklausyti jų ar kolegų nuomonę. Kitaip nerodysime pagarbos principo vaikams, o juk tyrimai rodo, kad smurto mokykloje daugėja, patyčios skleidžiasi. Vaikai juk perima suaugusiųjų bendravimą“, – kalbėjo profesorė.
Ji, būsimų pedagogų rengėja, patikino, kad dauguma jaunuolių studijuoti pedagogikos ateina motyvuoti, mylintys vaikus.
„Manyčiau, kad neretai tie atvejai yra mūsų, vyresniųjų, bėdos, tų, kurie prisimena griežto auklėjimo ar ugdymo tradiciją ir bandome tuo principu veikti ir šiandien. O jaunieji linkę ugdyti paskatinimu, pagyrimu, o ne barimo ar Freken Bok metodu – drausti, bausti“, – atviravo G. Kvieskienė.
Jakavonytė-Staškuvienė: elkis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi
„Kadangi pedagogas dirba su jauniausia amžiaus grupe, jo požiūris, nuostatos, elgesys daro įtaką kiekvienam sutiktam asmeniui, tiek vaikui, tiek kolegai, tiek tėvui ar kitam bendruomenės nariui. Labai svarbu, kad jis elgtųsi deramai, kalbėtų ramiai ir mandagiai.
Visų pirma, pedagogas turėtų būti sektinu pavyzdžiu kiekvienam besimokančiam. Mano nuomone, Lietuvoje mes turime jau priimtus susitarimus, kuriais reikia tik vadovautis, juos aptarti ir ugdymo įstaigose susitarti dėl jų laikymosi kultūros“, – paaiškino Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė.
Ji sako, kad garsiai visuomenėje nuskambėję atvejai rodo, kad tam tikrose konkrečiose situacijose buvo pažeistas arba Pedagogų etikos kodeksas, arba pažeisti kiti Lietuvos įstatymai.
„Juk elgesys viešose vietose yra apibrėžtas ir kituose dokumentuose, kuriais turi vadovautis kiekvienas visuomenės narys, ne tik pedagogas. Bet, kad šie klausimai susilaukė visuomenės dėmesio, buvo aptariami ir analizuojami, rodo ir tai, kad visuomenei jie rūpi, yra svarbūs. Todėl teigiamai vertinu tai, kad jie buvo pastebėti, o situacijos sprendžiamos“, – kalbėjo profesorė.
Ji pabrėžia, kad ne tik pedagogų profesijai yra keliami aukšti visuomenės standartai, bet ir medikų ar kitų asmenų, kurių darbas susijęs su bendravimu, pozityvaus santykio kūrimu su žmonėmis.
Pasak D. Jakavonytės-Staškuvienės, pedagogas turėtų būti pavyzdys ne tik darbo vietoje, bet ir kitose erdvėse, nes vaikai, stebėdami ir matydami mokytojų elgesį, taip pat daro vienas ar kitas išvadas ir mokosi vienų ar kitų taisyklių.
„Dėl šios priežasties ypač svarbu nemeluoti mokiniams, vadovautis principu „elkis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi“. Juk ugdymas prasideda nuo žvilgsnio, rankos paspaudimo, šypsenos ir gero žodžio. Tai pamatinės vertybės, todėl kiekvienoje mokykloje, jos bendruomenėje derėtų į tai atkreipti dėmesį ir pasikalbėti, prisiminti etikos principus ir stengtis jais vadovautis net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose“, – mano D. Jakavonytė-Staškuvienė.
