Jau kovą šalies vienuoliktokai laikys pirmuosius tarpinius patikrinimus. Pastarųjų rezultatai lems 40 proc. brandos egzaminų įvertinimo. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) teigia, kad naujovei visiškai pasirengta, kliūčių išbandant sistemą nepasitaikė. Visgi mokytojai ir moksleiviai aiškumo pasigenda ir vis dar svarsto, kad tarpinius patikrinimus galbūt derėtų atidėti.
„Nėra aišku, kaip viskas atrodys“
Kaip LRT RADIJUI aiškina NŠA direktorė Rūta Krasauskienė, apie kaupiamąjį abiturientų vertinimą Lietuvoje pradėta kalbėti jau nuo 2016 metų. Galų gale, kad 12 klasėje mokiniai dėl brandos egzaminų nepatirtų tiek daug streso, nuspręsta dalį jų žinių patikrinti jau 11 klasėje.
„Baigiamieji egzaminai yra labai reikšmingi. Tai ne tik mokyklos baigimas – tai ir būsimo kelio pasirinkimas, stojimas į aukštąjį mokslą. (...) [Tarpiniai patikrinimai] sudaro mokiniams galimybę susikaupti kraitelę, ateiti drąsiai į egzaminą.
(...) Tai padės jiems mokytis nuosekliau, atsiskaityti [dalyką] dalimis taip, kaip vyksta ir aukštojo mokslo studijų programoje“, – tvirtina R. Krasauskienė.
Nors tarpinių patikrinimų sumanytojai kaip savo tikslą įvardija mažesnį mokinių stresą, Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidentas Emilis Mikulskis sako, kad jo pastaruoju metu gimnazistai, priešingai, patiria kaip niekad daug.
Anot mokinių atstovo, ramu nebūna prieš kiekvieną egzaminą. Tai esą natūralu, kai tau rūpi, kokį rezultatą pasieksi. Visgi šiemet pradedami vykdyti tarpiniai patikrinimai papildomo streso įneša, nes dar iki galo neaišku, kaip jie atrodys.
„Tikrai nėra ramu, (...) vien dėl to, kad tai yra nauja, nėra aišku, kaip viskas galutinai atrodys. Mokytojams taip pat yra neaišku, kaip reikės vertinti, kaip galutinai atrodys visos užduotys. (...) Mokinys irgi perima tai, nes žino, kad jį ruošiantis žmogus neturi visų atsakymų.
(...) Be abejo, prisideda ir tai, kad yra naujos bendrojo ugdymo programos. (...) Jeigu mes tiesiog pagal senas programas turėtume tuos pačius tarpinius [patikrinimus], jau visai kita situacija būtų“, – LRT RADIJUI dėsto LMS viceprezidentas.
Pasak E. Mikulskio, pačią tarpinių patikrinimų idėją mokiniai sutinka pozityviai, tiesiog tam įgyvendinti praktiškai reikėtų didesnio pasiruošimo.
„Labai dažnai jau mokyklas baigę dvyliktokai pasako, kad 11 klasėje būtų buvę naudinga turėti kažkokį tokį įtampos sau palaikymą, tokį priminimą (...) nepalikti visko tik 12 klasei, (...) nesutelkti visko į paskutines 100 dienų“, – sako pašnekovas.
„Nerimo daugiau, nei turėtų būti“
Kad dėl tarpinių patikrinimų mokyklose sklando nerimas, teigia ir pedagogai. Štai LRT RADIJO kalbintas istorijos mokytojas Algis Bitautas sako, kad jis su kolegomis jau priprato gyventi „besikeičiančių ir nuolat nesibaigiančių reformų laikotarpiu“.
Visgi, anot jo, artėjantys mokinių patikrinimai mokytojų gretose sukėlė nemenką chaosą. Piktinamasi, kad į jiems rūpimus klausimus NŠA aiškiai neatsako.
„Mes, mokytojai, susibūrėme, turime „Messenger“ grupę. Kiekvieną dieną po darbo grįžti, atsidarai ir ten būna paklodė klausimų. Užverčiame tais klausimais visas institucijas ir stengiamės išsiaiškinti.
Pavyzdžiui, tik užvakar kolegės sužinojo, kokios temos bus tarpiniame patikrinime, kad reikia mokytis ne 4 skyrius, bet 3 skyrius. Ne visi mokytojai tikrai viską žino, ne visi spėja sekti visą reikiamą informaciją. (...) Na, ir tos informacijos, ir nerimo tikrai yra daugiau, nei turėtų būti“, – LRT RADIJUI apgailestauja pedagogas.
Kritikos NŠA negaili ir lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė. Specialistės teigimu, esamas problemas NŠA stengiasi dangstyti „tam tikrais atsimušinėjimais“. O juk tiesiog reikėtų pripažinti faktą – tarpiniams atsiskaitymams nėra tinkamai pasiruošta.
„Aš taip pat esu ir asociacijos valdybos narė ir puikiai žinau, kiek raštų mes rašėme, kiek nuogąstavimų rašėme, kiek mums reikėjo pastangų ir netgi radikalių pareiškimų tam, kad dabar sėstume tartis dėl vertinimo kriterijų patvirtinimo.
(...) Kaip [viskas] vyks, mes pamažu jau išsiaiškiname, nors [patikrinimai] bus balandžio pradžioje. Norisi pasakyti kaip tam paaugliui: ar mes nesakėme, kad taip ir bus? (...) Tikrai nėra pasiruošta, ir mokytojai nerimą patiria ne dėl to, kad jie nerimastingi, o todėl, kad ta pertvarka atėjo kokiais metais per anksti“, – tvirtina L. Bručkienė.
Paklausta, ar dar būtų galima traukinį stabdyti ir tarpinius patikrinimus atidėti, LŠDPS atstovė optimizmu netrykšta.
„Žinote, mes prašėme prieš metus tą traukinį stabdyti. Mums pasakė, kad per vėlu. Man atrodo, tai pasako viską“, – sako ji.
„Mokytojas ruošia mokinius taip, kaip supranta“
LRT RADIJO kalbinti mokytojai sutinka su mokinių atstovu, kad daug painiavos dėl tarpinių atsiskaitymų įneša atnaujintos bendrojo ugdymo programos. Štai, pavyzdžiui, istorijos mokytojai net pateikė peticiją, prašydami šias naujoves pristabdyti.
„Mokytojai praktikai, gavę programas ir su jomis padirbėję, pamatė, kaip iš tiesų sudėtinga yra pasiekti tuos užsibrėžtus tikslus.
(...) Tarkime, pagal 2011 metų programą mokiniai turėjo žinoti 85 asmenybes, pagal naują programą – 371 asmenybę; turėjo [žinoti] 77 datas, dabar – 245 datas; turėjo [žinoti] 176 sąvokas, dabar – 629 sąvokas.
Natūralu, kad kyla įvairiausių klausimų, ką konkrečiai iš tų sąvokų, iš tų faktų, iš tų datų reikia žinoti [tarpiniam patikrinimui], nes programose vien tik įvardijimas to dar neatsako“, – teigia istorikas A. Bitautas.
Tuo tarpu lituanistė L. Bručkienė pabrėžia, jog problema tame, kad atnaujintas programas ruošia vieni, o valstybinių brandos egzaminų užduotis – kiti specialistai. Dėl to spėti, kas bus įtraukta į tarpinį patikrinimą, tenka patiems mokytojams.
„Atnaujintose programose nėra numatyta nei laiko, nei metodikų, kaip mes turėtume paruošti patikrinimui. Suprantu, kad galima šnekėti apie kompetencijas, bet bus labai konkrečios užduotys.
Pavyzdžiui, [lietuvių kalbos dalyke] bus publicistinio teksto analizė ir paskui dialogą palaikantis pokalbis. (...) Mes dar net vertinimo kriterijų neturime iki šiol. Tai kiekvienas mokytojas ruošia savo mokinius taip, kaip jis supranta“, – apmaudo neslepia pašnekovė.
„Mikės Pūkuotuko psichologiją įsijungi ir sakai: kažkaip įvyks“
Reaguodama į mokytojų išsakytas pastabas, NŠA direktorė sako, kad jų rūpesčiai yra suprantami, o kilusiems klausimams išspręsti bus aktyviau organizuojami susitikimai.
„Jau vien per lapkričio–gruodžio mėn. mes turėjome 11 susitikimų su skirtingomis asociacijomis, kur aptarėme ir turinį, ir bandomuosius pavyzdžius tiek su lituanistais, tiek su istorikais.
Suprantama aktualija, suprantame, kad reikia dar daugiau tokių susitikimų, pajėgų, rankų, žmonių, kurie galėtų šnekėti, kurie galėtų dalintis, kurie galėtų bendradarbiauti tam, kad visi klausimai būtų išaiškinti kiek įmanoma greičiau“, – teigia R. Krasauskienė.
Visgi, pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentės Nerijos Putinaitės, iš tiesų kritikos strėlės turėtų skrieti ne į NŠA, o į politikus. Juk būtent šie sugalvojo imtis reformų.
„Tai, kas čia dabar vyksta, manau, yra blogoji politinių reformų pertvarka. (...) Čia įsisuko Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, tam tikri terminai, (...) politikų ambicijos. (...) Visi tie dalykai tiek yra susipynę į vieną gumulą, kad, man atrodo, (...) Šveiko arba Mikės Pūkuotuko psichologiją įsijungi ir sakai: kažkaip įvyks.
(...) Man atrodo, kad tas, kas formuoja politiką, tuos terminus ir nustatė. Tai yra politikai, tai yra Švietimo ir mokslo ministerija. (...) Tikrai reikėtų klausti ministro pirmiausia ir galbūt net ankstesnės Vyriausybės, nes ta visa situacija, kai tarpiniai atsiskaitymai yra suplakami su naujomis programomis, (...) yra blogoji praktika“, – dėsto VU TSPMI docentė N. Putinaitė.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „LRT aktualijų studija“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
