Ketvirtadienį baigėsi ūkininkų protestas sostinėje – žemdirbiai tikina, kad jis pranoko jų lūkesčius. Tuo metu Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė šį mitingą vadina geruoju pavyzdžiu.
Politologės teigimu, ūkininkų protesto sėkmę lėmė gera organizacija, solidarumas ir suprantami reikalavimai.
„Mes šį kartą matėme labai gerą organizaciją, tikrai reikia pripažinti, kad ūkininkai buvo mobilizuoti, aiškiai struktūruoti. Taip, dėl jų reikalavimų galima sakyti, kad ne visai buvo aiškūs iki galo didžiajai daliai visuomenės, nes yra tam tikra specifika. Pagrindinės žinutės ištransliavimas galėjo būti geresnis, bet vis dėlto, organizacija buvo, tam tikras vieningumas buvo, mes nematėme labai skirtingų nuomonių“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ nurodo pašnekovė.
Šį streiką ji palygino ir su ne taip seniai vykusiu mokytojų streiku.
„Yra tiesiog kelios [mokytojų] profesinės sąjungos, o kai streikuoja tik viena, natūraliai kyla klausimų – kaip taip gali būti? Tada netgi politikai turi daug didesnę manevro laisvę ir netgi galimybę šiek tiek ignoruoti tos vienos profesinės sąjungos reikalavimus“, – vertina R. Urbonaitė.
Be to, svarbu buvo ir tai, anot pašnekovės, kad ūkininkai atsiribojo nuo protestuojančių grupių, kurių tikslas dažnai būna kelti chaosą.
„Kalbant su Vyriausybe, tai jiems net padėjo, jie parodė, kad jie nenori kenkti valstybei iš principo arba sakyti, kad čia viskas blogai ir t. t., ir eiti ir faktiškai daužyti langus arba akmenis mėtyti, ką mes esame matę“, – teigia politologė.
Tačiau svarbiausias laimėjimas, pabrėžia R. Urbonaitė, yra tai, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pripažino padarytas klaidas.
„Reikia pripažinti ir tai, kad iš pradžių tas pats žemės ūkio ministras, kuris tarsi leido mums suprasti, kad be pagrindo atvaryti traktoriai į Gedimino pr., paskui pradėjo kalbėti apie klaidas. O tai jau, aš sakyčiau, pergalė, kai ministras pripažįsta, kad klaidų yra, ir jau jis pradeda kalbėti apie klaidų taisymą, o tai reiškia, kad mes jau matome registruotus ir tam tikrus siūlymus, ir įstatymų pakeitimus, jau yra nauji projektai, ir dėl to iš esmės šiandien ūkininkai paliko Vilnių bent jau gavę dėl dalies punktų gana konkrečius pažadus“, – sako politologė.
„Šitas protestas parodė, kad mes galime protestuoti“, – priduria ji.
Visgi, kol kas tai yra tik pažadai, dalį ūkininkų keliavimų reikalavimų reikės aptarti ir su Europos Sąjungos institucijomis, tad taško dėti dar negalima.
„Žiūrėsime, kaip toliau viskas vyks, nes, aišku, neužtenka pažadėti, reikia tuos pažadus politikams ir įgyvendinti, o čia kartais būna ne taip paprasta, kaip atrodo iš pažiūros“, – pažymi R. Urbonaitė.
Primename, kad Lietuvos žemdirbiai ketvirtadienį baigė dviejų dienų protesto akciją – antradienį į Vilniaus centrą suvažiavę daugiau nei tūkstančiu traktorių bei miškavežių, trečiadienį ir ketvirtadienį jie mitingavo prie Vyriausybės rūmų, susitiko su valdžios atstovais bei gavo pažadų spręsti jų problemas.
Protesto organizatorės Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako iš Seimo pirmininkės ir premjerės išgirdęs pažadus kuo greičiau keisti žymėto dyzelino naudojimo tvarką, sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei spręsti daugiamečių pievų problemą. Protesto rezultatai, anot jo, pranoko lūkesčius tiek technikos, tiek dalyvių gausa.
I. Hofmanas taip pat teigė, kad naujam protestui leidimo kol kas neprašys – stebės, kaip vykdomi valdžios pažadai.
Mitingą prižiūrintys policijos pareigūnai BNS sakė, kad trečiadienį proteste susirinko per 3 tūkst. žmonių, ketvirtadienį – apie 2 tūkst.
Žemdirbiai siekė atkreipti valdžios dėmesį į jos vykdomą žemės ūkio politiką, ragino atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kėlė daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.
