Uostamiestyje kyla naujas mobingo skandalas. Šįkart apie sunkiai pakeliamas darbo sąlygas prabyla Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai. Žmonės pasakoja susiduriantys su mobingo apraiškomis, psichologine įtampa ir tikina bijantys apie tai kalbėti neslėpdami savo tapatybės, mat tai esą reikštų jų karjeros pabaigą.
Ašaros darbo vietoje, subtilios ir atvirai žeidžiančios užuominos, pakeltas balso tonas, įžeidimai, spaudimas, psichologinė įtampa, mobingas – apie tokius ir panašius darbe patirtus išgyvenimus prabyla Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai.
Uostamiestyje vis garsiau aptarinėjant po praėjusiais metais įvykusių savivaldos rinkimų pasikeitusios miesto valdžios darbo metodus, kai kurie darbuotojai neslepia nepakeliantys sudėtingų darbo sąlygų ir priima sprendimą palikti darbo vietas.
LRT.lt kalbinti valdininkai bei savivaldybės įstaigų darbuotojai sutiko kalbėti tik su griežta anonimiškumo sąlyga ir akcentavo, kad bet kokios detalės, kurios leistų prabilusiuosius identifikuoti, tiems žmonėms reikštų karjeros pabaigą.
Kalbinti darbuotojai neslepia, kad juos kausto baimė ir jie nenori užsitraukti valdžios nemalonės, nes esą jau matė tokių pavyzdžių.
„Niekas jums nekalbės, nes jeigu pakalbės, jie neteks darbo.“ „Žmonės bijo, kad jie tiesiog neteks darbo, nes tai yra visiškai realu. Ir tai dar ne viskas – gali net ir visos įstaigos nelikti.“ Tai tik pora tvirtinimų, kuriuos LRT.lt pateikė kalbėtis sutikę buvę ir esami Klaipėdos savivaldybės ar jai pavaldžių įstaigų darbuotojai.
Pastaruoju metu nutraukti darbo santykius su Klaipėdos savivaldybe nusprendė bent keli darbuotojai. Pastebimai aptrupėjo Kultūros skyrius, kurį laiką dirbęs be vedėjo, o netrukus neteksiantis ir dar poros darbuotojų.
Darbuotojams – grasinimai likti be darbo?
Vienoje iš savivaldybei pavaldžių įstaigų dirbusi klaipėdietė pasakojo, kad netrukus po rinkimų darbuotojai suprato, jog valdymas, lyginant su buvusiomis valdančiosiomis daugumomis, keisis smarkiai.
„Buvo ir viešai kalbėta, kad tas vadinamasis plokščiasis modelis netinka ir reikia grįžti prie tos senosios piramidės. Tai labai pasijuto. Tas hierarchinis modelis, kuris, kaip pasijuto jau per pirmuosius porą mėnesių, yra pagrįstas baime ir net dvejopais standartais. Tai, už ką buvo peikiami ar net persekiojami vieni, tiems, kurie sutikdavo dirbti taip, kaip prašo nauja valdžia, buvo leidžiama“, – sakė darbuotoja.
Buvusi įstaigos darbuotoja pasakojo, kad neretai ten dirbę žmonės jautėsi tiesiog ignoruojami ir palikti nežinioje dėl ateities.
„Valstybinė darbo inspekcija netgi įvardija tai kaip mobingą ar psichologinį smurtą darbe, kai yra trukdoma darbuotojams dirbti. Yra netgi toks tylusis atleidimas darbe, kai darbuotojams paprasčiausiai nesuteikiama informacija, bloginamos darbo sąlygos, užduodami klausimai, kurie tiesiogiai paveikia mūsų darbą ir mes visiškai nesulaukiame apie tai jokių atsakymų. Nors yra siunčiami oficialūs laiškai, kurie yra registruojami bendroje savivaldybės sistemoje, atsakymų nesulaukiama. Tada būdavo priimami sprendimai kažkur savivaldybėje už uždarų durų ir net tų sprendimų aprašymo ar paaiškinimo, kodėl yra priimtas vienas ar kitas sprendimas, negaudavome“, – dėstė moteris.
Tokia situacija smarkiai apsunkino žmonių darbą, paveikė komandos motyvaciją, pateikiamos idėjos buvo atmetamos, tad darbuotojai ėmė jaustis nevertinami.
Dabar, pasak buvusios įstaigos darbuotojos, ima atrodyti, kad naujoji miesto valdžia jau iš anksto buvo numačiusi atsikratyti galbūt neįtinkančių ar nepatogių darbuotojų, kurie reiškia savo nuomonę ir aklai su visais pasiūlymais nesutinka, tad buvo nuspręsta sukurti nepakeliamas darbo sąlygas.
„Buvo ignoruojama, nesprendžiama ir dar ieškoma kažkokių priekabių, stengiamasi pakritikuoti, apšmeižti. Buvo pasirinktas labai sovietinis valdymo būdas vietoje šiuolaikinio ir atviro“, – sakė pašnekovė.
Ji taip pat prisiminė, kad įstaigos atstovai vertino jiems pateiktas pastabas, siekė konsultuotis su miesto valdžia, kokių permainų ši norėtų, bandė susitikti su miesto valdovais, pateikti jiems informaciją apie darbo rezultatus, tačiau to padaryti nepavykdavo, nes susitikimai būdavo atšaukiami ar nė neorganizuojami.
„Buvo ignoruojama. Tada akivaizdžiai pasimatė, kad duodamos užduotys tiesiog šiaip sau, iš tiesų tai niekam neįdomu. Matyt, jau buvo kažkoks savas planas ir tiek. Labai gaila. <...> Pačiai, kaip klaipėdietei, labai skauda širdį dėl paties miesto. Per ketverius metus, sakytum, gal ir negalima drastiškų pokyčių padaryti, tačiau dar nė metai nepraėjo, o mes jau matome, kad gerą pokytį daryti yra sudėtinga, o sugriauti gerą dalyką yra labai lengva“, – dėstė darbą palikusi klaipėdietė.
Ji taip pat patikino, kad tokių ir panašių situacijų, apie kurias kalbėjo ji, patyrė ir daugybė kitų savivaldybės įstaigų, tad dalis kompetentingų specialistų jau paliko darbus, o likusiems tenka dorotis ne tik su išaugusiu darbo krūviu, bet ir su vadovybės žeriamais iššūkiais.
„Žinau, kad kai kurie žmonės sulaukė net ir tokių pasakymų kaip „tu daugiau niekur kitur darbo nesusirasi“. Manau, kad kai kuriems yra ir baimių labai daug, todėl dirba toliau taip, kaip jiems yra liepiama“, – sakė buvusi savivaldybės įstaigos darbuotoja.
Neįtikę darbuotojai – išdavikai?
Savo patirtimis anonimiškai pasidaliję pašnekovai tvirtino, kad tie darbuotojai, kurie, sulaukę valdžios nurodymų, pastebėdavo diktuojamų idėjų trūkumų ar tai, kad tai neatitinka viešajame sektoriuje galiojančios tvarkos, netrukdavo sulaukti pastabų, būdavo užverčiami patikrinimais.
Viena iš pastaruoju metu nemenkos darbuotojų dalies netekusios įstaigos komandos narių pasakojo, kad jos kolegos iš pradžių manė, kad miesto valdžia, inicijuodama patikrinimus, siekia nuodugniai susipažinti su įstaigos situacija, jausti pulsą, tad šiuos procesus vertino palankiai ir noriai bendradarbiavo, tačiau netrukus bendra atmosfera ir komunikacija su savivaldybe ėmė rodyti, kad galbūt tokių veiksmų imamasi anaiptol ne siekiant tobulinti veiklą.
„Šiuo atveju gal tai nebuvo mobingas, bet tylus naikinimas. Netrukus iš savivaldybės ėmė atsigirsti tokių pastebėjimų, kad „jeigu turite kur, geriau išeikite“. De facto naikina įstaigą, bet žmonės nieko nežino. Supranti, kad viskas yra blogai, bet kartu matai, kad nieko negali padaryti, nes viskas taip primityviai daroma“, – sakė pašnekovė.
Anonimiškai kalbėti sutikę savivaldybei pavaldžios įstaigos darbuotojai akcentavo ir tai, kad žmonės greitai pajuto, jog su naujosios valdžios idėjomis nesutikę ar jas kvestionuojantys, „vadovams nenusilenkę“ žmonės pradedami vertinti kaip išdavikai.
Prie mero kabineto – ir ilgiau nei valandą
Savivaldybės darbuotojai atskleidė ir daugiau nuostabą keliančių dabartinės valdžios darbo metodų.
Žmonės pasakojo apie tokius jiems nuostabą sukėlusius miesto valdžios siūlymus, kaip, pavyzdžiui, tai, kad keičiant viešųjų pirkimų taisykles buvo prašoma galimų tiekėjų sąrašus pirmiausia suderinti su vicemerais ir tik paskui kreiptis į galimus tiekėjus, kad šie pateiktų pasiūlymus.
„Žmonės, kurie dirba su teisės aktais ir kurie išmano įstatymus, kalbėjo apie tai, kad tai niekaip nedera su viešųjų pirkimų įstatymu ir tiekėjai yra pasirenkami atlikus rinkos apklausą, bet ne elektroniniu paštu derinant su vienu ar kitu politiku“, – pasakojo valdininkė.
Darbuotojams svyra rankos ir dėl to, kad jie susiduria su vis pasikartojančiais atvejais, kai savivaldybės vadovybė laiku nepasirašo jiems pateiktų dokumentų, todėl žemesnių grandžių darbuotojai negali laiku pabaigti jiems pavestų užduočių, o prireikus už tai atsakyti, atsakomybė perkeliama ant darbuotojų pečių.
„Pagal taisykles, kurios galioja viešajame sektoriuje, į užklausas reikia atrašyti per 20 darbo dienų. Tikrai yra buvę, kad tie atsakymai vėluoja dėl to, kad tie raštai yra nepasirašomi. Yra buvę, kad meras pasikviečia į kabinetą pasitarti dėl atsakymo. Ateini, sėdi valandą arba dvi ir galiausiai paaiškėja, kad šiandien tu [į mero kabinetą] nepateksi, nes kiti posėdžiai vėluoja. Ne kartą ir ne du yra tekę prasėdėti prie mero kabineto durų eilėje po valandą, dvi. Tikrai ne vienas yra taip prasėdėjęs“, – patikino savivaldybėje dirbantis žmogus.
Valdininkai pasakoja ir apie tokius atvejus, kai vadovybė įpareigodavo dirbti ne nustatytomis darbo valandomis.
„Yra buvę atvejų, kai frakcijos posėdžiai, kuriuose valstybės tarnautojai pristato sprendimų projektus, vyko po darbo“, – sakė valstybės tarnautoja.
Kiti buvę ir esami darbuotojai užsiminė, kad yra buvę, jog uostamiesčio valdžia surengdavo susirinkimus anksčiau nei 8 ar vėliau nei 17 val. ir, kaip pasakojama, „niekam nė nebuvo įdomu, kad gal kieno nors vaikai iš darželių nepaimti, nors jau ir po 18 val.“.
Meras: „Aš šiandien matau kurpiamą situaciją“
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, panašu, nėra linkęs sutikti su darbuotojų žeriamais priekaištais ir išsakomą kritiką sieja su darbuotojų nusiteikimu prisitaikyti prie kitokių darbo reikalavimų, nei buvo anksčiau.
„Praėjusių metų balandžio 20 dieną atėjus į savivaldybės administraciją čia buvo 3 žmonės: sargas, sekretorė ir valytoja. Visa pradžia buvo tokia. <...> Aš ilgą laiką kalbėjau ir prieš tai buvusiuose rinkimuose, ir paskutiniuose, kad būsiu tas žmogus, kuris dirbs kartu su kolektyvu, su žmonėmis, nebūsiu tas žmogus, kuris sėdi atskirai rotušėje ar dar kažkur. Tai nelengvas buvo pusmetis. Tikrai turėjome nemažai diskusijų su darbuotojais. Mes esame kitokie. Šita valdžia yra kitokia ir žiūri į tai, kaip atliepti visus skaudžiausius rūpesčius žmonių, išsakomus ilgą laiko tarpą. Be abejo, reikėjo kolektyvui persiorientuoti“, – pateiktame komentare sako A. Vaitkus.
Dabar meras tvirtina, jog džiaugiasi ir yra dėkingas komandai, kuri esą perprato naujus uždavinius, pasak jo, daugelis žmonių įsitraukė į darbą su savo kūrybiniais gebėjimais ir patarimais, kaip reikėtų galbūt net ir gerai parengtus sprendimus patobulinti.
Panašu, kad A. Vaitkus nelinkęs išsakomų kaltinimų ir pastabų vertinti kaip pagrįstų ir aiškina, kad jokių skundų pats nėra gavęs.
„Aš šiandien matau kurpiamą situaciją. Matau insinuacijas tų žmonių, kuriems turbūt nepatinka tai, kas vyksta Klaipėdos mieste. <...> Noriu pasakyti, kad ne tik aš nemačiau šių skundų, bet jų neturi ir profesinė sąjunga, kuri čia yra pakankamai didelė ir aktyvi“, – sakė A. Vaitkus.
Jis tvirtino tiek jau dirbdamas meru, tiek anksčiau girdėjęs raginimų keisti savivaldybės darbą.
„Aš neabejoju, kad po pirmo streso, kurio buvo grįžtant čia į darbo vietas darbuotojams kai kuriems, kurie buvo pripratę dirbti iš namų, naujos struktūros ruošimas, grąžinant galbūt principus, kurie buvo išdėstyti dar prieš tai – departamentinis valdymas, vicemerų valdymas, kai kam kelia stresą. Tai yra normalu. Visuose kolektyvuose tokiu laikotarpiu būna tam tikrų įtampų. Tačiau noriu patikinti, kad visi Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojai yra gerbiami, aš jiems per pusę metų ne kartą esu pasakęs, kad mano durys yra atviros ir mes galime pasidalinti ne tik džiaugsmais, bet ir rūpesčiais“, – akcentavo A. Vaitkus.
LRT.lt kreipėsi į uostamiesčio savivaldybę dėl platesnio mero komentaro. Jį gavę publikaciją papildysime.
Kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją
Informacija apie nebetylėti nusprendusius Klaipėdos valstybės tarnautojus ar savivaldybei pavaldžių įstaigų darbuotojus ėmė plisti šios savaitės pradžioje.
Pirmasis apie tai viešai paskelbė uostamiestyje išrinktas Seimo narys Audrius Petrošius. Jis LRT.lt teigė anoniminį Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų pasirašytą laišką gavęs lapkritį.
Laiške gana konkrečiai išdėstyta nemažai situacijų, kuriose galima atpažinti mobingo ir psichologinio smurto apraiškų, kai ant darbuotojų yra šaukiama, formuojamos nepagrįstos užduotys ir pan.
Be anksčiau minėtų skundų, apie kuriuos pasakojo LRT.lt kalbinti žmonės, laiške minimos ir situacijos, kai kyla sunkumų norint tiesiogiai pabendrauti su uostamiesčio meru, užsimenama apie savivaldybėje atliktą mikroklimato vertinimą nesudarius galimybės savo poziciją išreikšti anonimiškai, išaugusį biurokratizmą, netiksliai formuojamas užduotis arba jų pateikimą tiems darbuotojams, kurie įprastai dirba su kitokiais klausimais ir pan.
Tiesa, anoniminiame skunde priekaištai reiškiami dėl vicemerės Vaidos Raugelės darbo metodų.
„Priėmiau sprendimą kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kad būtų atliktas tyrimas, tik gavęs išvadas, priėmiau sprendimą viešinti, kadangi išvados pagrindžia rašto turinį. Skaičiai yra iškalbingi: buvo apklausta daugiau kaip pusė darbuotojų, turint galvoje, kad dar, matyt, dalis atostogavo“, – sakė A. Petrošius.
Inspekcijos Seimo nariui pateiktose išvadose teigiama, kad daugiau nei 60 proc. apklaustųjų nurodė darbe susiduriantys su įtampa ir stresu. Beveik 20 proc. nurodė per kalendorinius metus susidūrę su vadovų arba vicemerų mobingo ar psichologinio smurto apraiškomis, kurios yra aprašytos ir minėtame skunde.
Atsižvelgusi į darbuotojų apklausos rezultatus, Valstybinė darbo inspekcija pateikė savivaldybei rekomendacijų, kaip reikėtų spręsti situaciją.
Po to, kai informacija ėmė sklisti viešojoje erdvėje, politikas tvirtino sulaukęs ir daugiau savivaldybės ar su ja susijusių įstaigų darbuotojų skundų, kurie patvirtino, kad anoniminiame skunde išdėstyta informacija nėra laužta iš piršto.
„Kadangi man yra žinoma, kad tos situacijos yra tikros, ir man tenka jas skaityti, labai gaila, kad yra pasirenkamas neigimas, užuot bent pabandžius aiškintis, kiek tai yra pagrįsta. Pasitelkiami juokeliai, kalbama apie tinginystę. Man atrodo, kad kiekvienas sutiksite, kad kai darbas yra apibrėžtas iki 17 val., tai 18 ar 19 val. vis dar būti darbe darbdavio paliepimu, jei už tai niekaip neatlyginama, nėra normalus reiškinys ir čia jau tikrai ne apie tinginystę turėtume kalbėti“, – dėstė politikas.
Ekspertė apie mero retoriką: „Tai yra vadovavimo brokas“
Mobingo apraiškas ne vienus metus tyrinėjanti mokslininkė ir platformos mobingas.lt įkūrėja prof. dr. Jolita Vveinhardt akcentavo, kad žmonės, kurie jaučia susiduriantys su mobingo apraiškomis, turėtų rasti jėgų kalbėti ir situaciją, kurioje atsidūrė, kelti ją į viešumą.
„Aš norėčiau labai padrąsinti darbuotojus kalbėti ir kalbėti ne po vieną. Jeigu kalbės vienas, tai tam vienam galva ir bus nukirsta, bet jeigu kalbės masė žmonių, tai problema pradės judėti iš mirties taško. Šiuo atveju jie jau padarė pirmus žingsnius ir aš juos su tuo sveikinu, bet reikia žygiuoti toliau. Reikia kalbėti, reikia duoti interviu, reikia rašyti raštus ir jokiu būdu netylėti. Jeigu bus tylima, situacija tikrai nesikeis ir po šios žinios, kuri buvo ištransliuota, jeigu daugiau nebus daroma jokių žingsnių, situacija gali tik prastėti“, – akcentavo specialistė.
Priekaištų dėl situacijos savivaldybėje sulaukiančio Klaipėdos mero A. Vaitkaus komunikaciją ir retoriką V. Vveinhardt linkusi vertinti neigiamai.
„Tai yra vadovavimo brokas, nes negalima šitaip reaguoti, kai yra tokia situacija. Negalima niekaip nesureaguoti. Jis negali sakyti, kad jie čia visi nepatenkinti dėl to, kad mes privertėme juos dirbti. Ar galima neišsiaiškinus konkrečios situacijos, neatlikus vidaus tyrimo šitaip imti ir kalbėti. Aš manau, kad tai yra labai blogas pavyzdys“, – rėžė mokslininkė ir platformos įkūrėja.
