Joninių, Rasų arba Kupolinių šventė – tai senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė. Senovės lietuviai Jonines šventė visą mėnesį – nuo gegužės pabaigos iki pat birželio galo. Senosios Joninių tradicijos penktadienį paminėtos ir Vilniuje.
Tikima, kad ėjimas pro žolėmis apipintus Joninių vartus apvalo ne tik kūną, bet ir išgydo sielą, išvaiko apnikusias ligas.
„Tas gamtos kelias, kurį nueina gamta, yra ir žmogaus kelias. Mes jį einame kartu su gamta, romuvietiškos šventės būtent mus priartina prie gamtos, prie ištakų, prie šaknų. O jeigu mes jaučiame šaknis ir per jas plūstančias gyvybines galias, tai būname sveikesnė tauta“, – sakė bendruomenės „Romuva“ vaidila Jonas Vaiškūnas.
Šventinės apeigos įprastai prasideda kupoliavimu. Kupolės – Joninių dieną surinktos puokštės iš, kaip tikima, gydomąją galią turinčių žolynų. Sakoma, kad juos renkant reikia laikytis magiškų ritualų, pavyzdžiui, kupolių puokštę reikia suskinti iš 9 žolynų.
„Vainikų pynimas, pasiruošimas šventei, vaikščiojimas po pievas – kupoliavimas. Toliau tie rateliai, kokie jie gražūs. Kreipiasi į kupolę, rože kupolyte, o kur tu buvai. Reiškia kaip gyva ta kupolė. Tai mitologai aiškina, kad kupolė yra dievų ir augalų dievybė, nes su ja kaip su gyva kalba: kupole, rože, kupolyte. Kalba – tai koks buvo mūsų protėvių dvasingumas ryšys su tuo augalu, su ta žeme, su ta saule“, – teigė senųjų papročių puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė.
Senovėje šokinėjimas per ugnį bei šokiai aplink laužą turėjo gilią prasmę. Tikėta, kad tai suteikia sveikatos, jėgų ir padeda pasirengti sunkiems vasaros darbams.
„Svarbiausia padainuoti, pašokti visada labai smagu iki ryto, saulę sutikti ir pasidžiaugti, kad dar kartą Rasų saulę sutinkam, dar metai apėjo ratu. Be Rasų nėra gyvenimo, kaip ir be Kalėdų. Tai yra atskaitos taškas, mūsų supratimas, mūsų pasaulėžiūra, mūsų gyvenimo būdas, mūsų sąsajos su ta gamta, šitos vietos pasaulyje gamta. Mes kitos vietos neturime, kuri mus suprastų, priimtų, kurios gamtą mes pažintume ir žinotume“, – kalbėjo folkloro ansamblio „Varangė“ vadovė Varsa Zakarienė.
Senovės lietuviai Jonines šventė nuo gegužės pabaigos iki pat birželio galo. Tik maždaug prieš 100 metų jas švęsti pradėta birželio 24-ąją – šventojo Jono dieną.
