Galvą vis kelianti penktoji kolona, grėsmės iš Kaliningrado, daugybės uostamiestyje esančių strateginių ir pavojingų objektų apsauga ir kiek toli nužygiuotų Rusijos kariai, įžengę į mūsų šalį, – tik keletas klaipėdiečius jaudinančių klausimų. Šiomis dienomis Klaipėdoje apsilankę ministrai Arvydas Anušauskas ir Agnė Bilotaitė neslėpė, jog dar yra kur pasitempti stiprinant šalies galimybes gintis ir užtikrinti saugumą, tačiau dabar pulti jėgų neturinti Rusija esą nėra neįveikiamas priešas.
Dabar Rusija neturi pajėgumų pulti Lietuvos
Į Klaipėdą atvykę krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ir vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė sulaukė ir gana tiesių klausimų apie karo grėsmę – klausta, ar ministrai nemano, kad priešui vis dėlto pavyks mūsų šalyje nužygiuoti ne vieną šimtą kilometrų ir šiame kontekste galbūt vertėtų pagalvoti apie partizaninio karo galimybes.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tvirtino, kad šiuo metu Rusija neturi pajėgumų staigiam ir dideliam įsiveržimui, nes pajėgos yra nukreiptos į kovą Ukrainoje.
Pasak A. Anušausko, stebint situaciją Kaliningrade matyti, kad šiuo metu ten nėra sukaupta didelių karinių pajėgumų, tačiau visos pajėgos nėra atitrauktos.
„Jie stebi mus. Jie irgi turi savų baimių. Kaliningrado sritis Rusijai dabar nėra kažkoks prioritetas, kur jie kištų ginkluotę. Prioritetas jiems yra karas Ukrainoje ir kažkokių pasiekimų gavimas būtent Rytų Ukrainoje. Visą ginkluotę grūda tenai, todėl negalėčiau pasakyti, kad čia karine prasme situacija kaip nors radikaliai pasikeitusi. Bet dalis pajėgumų aviacijos, laivyno, artilerijos, kaip buvo, taip ir yra. Bet gyvoji jėga yra grūdama į Ukrainą, kur patiria didelių nuostolių“, – sakė A. Anušauskas.
Akcentuojama, kad Rusija nėra neįveikiamas priešas ir Ukraina tą įrodė, tačiau ministras pastebėjo, jog ir „mes turime silpnų vietų“.
Aiškinama, kad svetimą valstybę užpuolusi priešiška šalis šimtus kilometrų nužygiuoti gali tik pasinaudodama netikėtumu, o šiais laikais tai yra gana sudėtinga ir tai parodė Ukrainos patirtis, kai dar iki karo Rusijos veiksmai pasienyje buvo stebimi, fiksuojami ir viešinami.
„Ukrainiečiams tai nebuvo netikėta. Nors jie iš pradžių netikėjo, kad tokiai avantiūrai (Rusija – LRT.lt) ryšis. Teko kalbėti su jų politikais prieš pat karą ir prasidėjus karui – tikrai jie netikėjo. Bet Rusija pasirinko būtent tokį būdą. <...> Netikėtumo faktorius, žinoma, kad įmanomas, bet labai lokalus turėtų būti. Provokacijos, hibridinė ataka – galima to pasiekti, bet visa apimanti – ne. <...> Galima sakyti, kad mūsų žvalgybos sistema gali ne viską pastebėti, bet, žinokite, tai, ką darė Rusija prie Ukrainos sienos, visi mes stebėjome realiu laiku. Žinojome, kas bus, žinojome, kada bus iššautos „raudonos“ raketos ir prasidės puolimas. Žinojome, kad tankuose įgulos šąla ir laukia signalo visą savaitę“, – dėstė ministras.
Kalbėdamas apie galimą agresiją prieš Lietuvą, A. Anušauskas pabrėžė, jog pamėginusi pulti Lietuvą agresorė sulauktų visiškai kitokios reakcijos nei užpuldama Ukrainą, nes NATO, skirtingai nei Ukraina, turi priemonių atremti priešą. O netrukus Lietuvai įsigijus sistemų „Himars“, šalis ir pati taps stipresnė atremti agresiją.
„Naikinama visada yra tos vietos, centrai, kurie turi kritiškai didelę reikšmę agresoriui. Tai yra visai kitos reakcijos. NATO aviacija už Rusijos aviaciją yra didesnė kartais, laivynais – kartais, visi kiti pajėgumai – kartais. Taip, sausumos pajėgos, kalbant apie tą gyvąją jėgą, čia be Jungtinių Amerikos Valstijų, galima sakyti, skirtumai nėra tokie dideli“, – aiškino A. Anušauskas.
Penktosios kolonos problema
Uostamiestyje, kur, kaip žinome, gyvena nemaža rusakalbių bendruomenė bei periodiškai vis pasitaiko reiškiamų prokremliškų idėjų, aptartas ir vadinamosios penktosios kolonos klausimas.
„Atvykote į Klaipėdą. Miestą, pagarsėjusį penktos kolonos skaičiumi. Jos nariai viešai reiškia neapykantą Lietuvai ir kartais net atvirai pripažįsta ištikimybę Rusijai. Kalbėjote apie valstybės sienas, ką mes darome, kad jas apsaugotume ir tai yra, be abejo, labai svarbus punktas, tačiau reikia pripažinti, kad civilių ir piliečių palaikymas ir aktyvus prisidėjimas yra vienas iš svarbiausių valstybės apsaugos pagrindų. Kas yra daroma, kad būtų užtikrintas piliečių pasirengimas prisidėti prie valstybės gynybos ir stabdyti penktosios kolonos grėsmes?“ – į ministrus kreipėsi vienas iš susitikime dalyvavusių jaunimo atstovų Vincentas.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas teigė, kad penktoji kolona Lietuvoje, kaip ir Ukrainoje, yra tam tikra problema, bei pastebėjo, kad ukrainiečiai vien per pirmuosius karo metus sulaikė apie 10 tūkst. penktosios kolonos dalyvių, kurie priešams teikė informaciją apie karines pajėgas.
Mažinant tokias grėsmes Lietuvoje, taip pat buvo imtasi tam tikrų priemonių. Kaip vienas iš svarbių momentų šioje srityje įvardijamas Rusijos konsulato uostamiestyje panaikinimas.
„Konsulatas, niekam ne paslaptis, užsiėmė tų žmonių, kurie yra priešiškai nusiteikę prieš Lietuvos valstybę, rėmimu pačiomis įvairiausiomis formomis – ir finansinėmis per visokius projektus, ir kitokiomis, kurių mes nežinome. Tai yra faktas. Sumažėjus galimybėms, išnykus konsulatui, galiu tik pasakyti, kad mes stebime, kad tų žmonių ir aktyvumas sumažėjo. Jiems reikėjo to pastovaus maitinimosi ir palaikymo iš anos pusės. Dabar to nėra. <...> Taip, jie niekur neišnyksta, bet tam yra tarnybos, kurios žino tą situaciją, seka“, – sakė A. Anušauskas.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė patikino, jog vos tik sulaukus informacijos iš žvalgybos apie prieš Lietuvą nukreiptą žmonių veiklą, priemonių yra imamasi nedelsiant.
Viltis oro gynyboje – NATO karinis laivynas?
Susitikimo metu aptartas ir klausimas dėl oro gynybos. Pabrėžiama, kad kalbant apie Klaipėdą vis akcentuojama, jog šiame mieste yra daugiausiai strateginių objektų Lietuvoje, o agresorius – visai šalia.
„Mes, šauliai, ir dragūnai su savo kulipkom – nieko nepadarysime“, – sakė susitikime dalyvavęs Artūras.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas akcentavo, kad Klaipėda yra jūros miestas ir nereikėtų pamiršti karo laivų.
„NATO karo laivynas Baltijos jūroje šiaip yra daug didesnis už visą Rusijos laivyną čia esantį. Aš nekalbu apie galimybes atplukdyti daugiau laivų, kurie turi oro gynybos sistemų. Vienas itališkas laivas neseniai stovėjo, jis gali uždengti visą Žemaitiją, Klaipėdą oro gynybos sistemomis, ir gana efektyviai. Jam nereikia įplaukti į Klaipėdos uostą. Jis per atstumą gali uždengti ir dar Kaliningrado sritį pridengti taip, kad ten aviacija negalėtų judėti. Tai čia vienas laivas“, – tvirtino ministras.
Jis taip pat akcentavo, kad regioniniuose gynybos planuose yra numatyta, kaip būtų ginamos kariniam mobilumui svarbios vietos – judėjimui jūra.
„Be abejo, kad jūros keliai būtų ginami, o Rusijos laivynas būtų užspaustas tose skylėse, kur jiems ir vieta. Iš Baltijsko neišplauktų, iš Suomijos įlankos neišplauktų. Kas jau būtų jūroje – kita kalba“, – aiškino A. Anušauskas.
Pastebima, kad kiekvienas didesnis karinis dalinys Lietuvoje turi artimojo nuotolio oro gynybos priemones.
„Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių kol kas yra įsigijusi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą, kuri jau per Vilniaus NATO viršūnių susitikimą buvo aktyvuota ir įtraukta į bendrą NATO sistemą. Įsigyjame dar daugiau – per artimiausius dvejus metus vėl turėsime sistemą. Latviai su estais, deja, smarkiai atsilieka. 3–4 metais pas juos viskas bus vėliau“, – dėstė A. Anušauskas.
Be to, kiekvienas sąjungininkų dalinys, kuris ateis į Lietuvą, taip pat turės oro gynybos sistemų.
Priedangos – tik penktadaliui klaipėdiečių
Daug vilčių dedama ir į visoje Lietuvoje plečiamą priedangų tinklą. Tiesa, jis šiuo metu Klaipėdoje nėra itin didelis – dabar čia esančiose 79 priedangose galėtų pasislėpti tik apie penktadalis uostamiesčio gyventojų.
A. Bilotaitė akcentavo, kad priedangų įkūrimo Klaipėdoje procesas dar nėra baigtas ir jų skaičius augs.
Siekiama, jog miestuose priedangų tinklas būtų išplėtotas taip, kad jų pakaktų 60 proc. gyventojų, o rajonuose – 40 proc. Šį tikslą yra pasiekusios 11 Lietuvos savivaldybių.
„Priedanga yra ne sporto salė, esanti atvirai. Aš kalbu apie rūsį su atitinkama inžinerija, kuri leistų jame pabūti saugiai kelias valandas, parą, jeigu reikia. Aš kalbu apie tokią sistemą. Ją reikia turėti, ją mes kuriame. Taip, man kyla klausimas, kodėl to nebuvo daroma tiek metų. Mes kuriame sistemą per labai trumpą laiką ir tikrai nesustojame. Tikrai yra keliami labai aiškūs tikslai tiek vadovams, tiek kalbant su savivaldybėmis, ką dar galima padaryti, kad turėtume rezultatą ir tai, ko mes tikimės. Negalime laukti – tas akivaizdu“, – akcentavo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Ji taip pat pastebėjo, kad po atakos, kurios metu daugybė šalies mokyklų sulaukė melagingų laiškų apie neva užminuotus pastatus ir netrūko sumaišties, pamokos buvo išmoktos, už veiksmus tokių situacijų metu atsakingi mokyklų, savivaldybių atstovai buvo mokomi, taip pat darbą pradėjo parengties pareigūnai, kurių iki šiol nebuvo.
Krašte stiprinami pajėgumai
Susitikimo metu aptartos klaipėdiečių galimybės prireikus evakuotis iš miesto bei galimybės ginti strateginius objektus, kurių dalis yra įtraukti į pavojingų objektų sąrašą.
Tikėtina, kad ekstremalios situacijos ar karinės invazijos metu dalis evakuacijai tinkamų kelių taptų neišvažiuojami, todėl ministrų teirautasi, ar Lietuva yra parengusi Klaipėdos gyventojų evakuacijos planus.
„Evakuacija galima, kai įvyksta kažkokia avarija. Kai kalbama apie karinę padėtį, tai vadinama mobilizacija. Niekas niekur nesiruošia bėgti. Žinokite, jūsų vieta yra atlikti savo pareigas. 70 tūkst. valstybės tarnautojų ir visi kiti pareigūnai, kurie yra surašyti į nekarinį rezervą, turi atlikti pareigas savo darbo vietose. Tai – jūsų pagrindinė užduotis. Kiti darbuotojai – atlikti savo tiesiogines pareigas. <...> Didžioji dalis žmonių – evakuojami iš pavojingų vietų, jeigu tokios identifikuojamos. <...> Klaipėdoje Lietuvos kariniai pajėgumai nėra maži ir jie yra stiprinami“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad šiemet keliamas tikslas stiprinti sienos su Rusijos Federacija apsaugą, todėl bus peržiūrima ir atnaujinama fizinė infrastruktūra, ketinama įsigyti dronų, darbą pradės daugiau nei 200 pasienio pareigūnų.
„Kitas dalykas yra peržiūrėjimas paties sienos režimo – patekimo į pasienio zoną. Turime pasižiūrėti ir įsivertinti, atsižvelgiant į šiandienos saugumo kontekstą“, – pridūrė ministrė.
Politologė: ministrai nesiekė nuraminti
Diskusiją moderavusi Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pastebėjo, kad toks politikų susitikimas su gyventojais buvo itin naudingas, mat klaipėdiečiai neretai pasijunta užmiršti ir susiduria su tam tikru informacijos stygiumi.
„Susitikimai su ministrais, galėjimas gauti informaciją iš pirmų lūpų yra nepaprastai svarbu žmonėms. Diskusijoje klaipėdiečiai galėjo užduoti jiems labai aktualius ir svarbius klausimus, sulaukti atsakymų. Matėsi, kad galbūt ne su visais atsakymais sutiko, galbūt nepakako informacijos. Labai norėtųsi, kad dažniau ministrai atvyktų, ypač kai kalbame apie tokius svarbius dalykus kaip nacionalinis saugumas, krašto saugumas, gynyba, pasiruošimas ekstremalioms situacijoms“, – sakė politologė.
G. Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, su gyventojais bendravę ministrai nesiekė nei raminti, nei bauginti, o susitelkė į faktus, bandydami pateikti kuo daugiau informacijos, susijusios su Klaipėdos miestu.
„Mes labai daug girdime pasisakymų apie problemas ir situacija pasienyje su Baltarusija, labai daug girdime, kas būtų, jeigu įvyktų nelaimė Astrave, bet vakarinė Lietuvos dalis, turime pripažinti, tikrai labai dažnai yra pamirštama. O vis dėlto tai yra labai svarbus, strateginių, pavojingų objektų turintis regionas, todėl informacijos tikrai norisi iš pirmų lūpų“, – po diskusijos LRT.lt teigė pašnekovė.
