Lietuvoje

2018.06.12 18:58

D. Grybauskaitė „nusidegino pirštus“: ar prezidentė nusimetė neklystančiosios kaukę?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2018.06.12 18:58

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą metiniame pranešime, kad kovoje su oligarchais pirštus nusidegino ir ji, LRT.lt kalbintų politologų teigimu, galima interpretuoti kaip šalies vadovės prisipažinimą padarius klaidą ir reakciją į „tulpių pašto“ skandalą. Vis dėlto, kaip pastebėjo profesorius Algis Krupavičius, tai dar nereiškia, kad įvyko pokyčių pačios D. Grybauskaitės veiksmuose.

„Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“, – antradienį skaitydama metinį pranešimą Seime pareiškė prezidentė D. Grybauskaitė.

Be to, šalies vadovė, kalbėdama apie kovą prieš korupcinius verslo ir politikų ryšius, teigė apgailestaujanti, kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjosi, tai yra, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikalingų įrodymų.

Prezidentė galvoja apie ateitį

„Mes nudegame pirštus, kai elgiamės su liepsna neteisingai. Reikia suprasti, kad prezidentė pripažįsta, kad kažką negerai darė. Jeigu tu teisingai elgiesi, tu nenudegsi pirštų, o jei kažką negerai padarai, liepsna už tai baudžia. Tai yra savotiškas, gražiai užsuktas prisipažinimas, kad ji kažką ne taip darė“, – prezidentės teiginį apie „nudegintus pirštus“ interpretavo LRT.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.

Anot politologo, D. Grybauskaitė, panašu, sureagavo į visuomenėje didelį rezonansą sukėlusį jos ir buvusio liberalų lyderio, korupciniais nusikaltimais kaltinamo Eligijaus Masiulio susirašinėjimo paviešinimą. Be to, V. Dumbliausko teigimu, po „tulpių pašto“ skandalo kilo klausimų, kad D. Grybauskaitė, bendraudama su E. Masiulio, žinojo apie galimai neskaidrią koncerno „MG Baltic“ veiklą, tad D. Grybauskaitė metiniame pranešime privalėjo apie tai kažką pasakyti, subtiliai pripažinti, kad paslydo.

„Tas menamas susirašinėjimas su E. Masiuliu ir vėliau prezidentės reitingų smukimas beveik 11 proc. jau buvo signalas, kad ji gavo per nagus, nudegė“, – pažymėjo politologas.

E. Genio/LRT nuotr.

„Ji savotiškai tuo susirašinėjimu [su E. Masiuliu – LRT.lt] pripažino, kad žinojo apie visą tą velniavą. Bet ką ji darė? Nieko. Ji iš esmės tik pašnekėdavo apie oligarchus, bet jos visa veikla baigėsi tuo, kad į valdžią atvedė R. Karbauskį – didžiausią oligarchą. Toks paradoksas. Prezidentė, mušdama socdemus, „darbiečius“, atvedė į valdžią R. Karbauskį. Dalis socdemų ir „darbiečių“ rinkėjų nuėjo pas „valstiečius“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

Pasak MRU docento, D. Grybauskaitė greičiausiai pripažino savo klaidą, galvodama apie savo ateities perspektyvas. Politikos kuluaruose kalbama, kad prezidentė, pasibaigus jos kadencijai, gali svarstyti apie kokį nors postą Europos Sąjungos struktūrose.

„Baigėsi tavo kadencija ir tu nežinai, kas toliau būsi. Jeigu Europos Komisija jos nepakvies, D. Grybauskaitė gali likti pensininke Lietuvoje. Panašu, kad norisi pagalvoti apie savo vardą, kai išeisi iš posto, kad galėtum vaikščioti aukštai iškėlusi galvą kaip Valdas Adamkus“, – apie priežastis, kodėl prezidentė užsiminė apie galimą savo klaidą, kalbėjo V. Dumbliauskas.

D. Grybauskaitės veiksmuose revoliucijos neįžvelgė

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius pritarė V. Dumbliauskui, kad prezidentės prisipažinimas, jog kovoje su oligarchais pirštus nusidegino ir ji, susijęs su „tulpių pašto“ skandalu.

„Tai yra tam tikras pripažinimas, kad ir prezidentės rūmuose ne visada yra ir buvo giedra. Bet pirmiausia čia turėta omeny jos santykiai su buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu, vadinamasis „tulpių pašto“ skandalas“, – LRT.lt sakė A. Krupavičius.

Tačiau politologas nesutiko, kad prezidentė iš tiesų subtiliai pripažino savo kažkokią klaidą. Anot A. Krupavičiaus, šalies vadovė veikiausiai tiesiog reagavo į kilusį skandalą, o save norėjo parodyti aplinkybių auka.

„Manau, kad tai yra reakcija į visuomenės nuomonę, „MG Baltic“ skandalą, „tulpių paštą“. Tokiu būdu telegrafiška nuoroda bandoma pasakyti, kad prezidentė taip pat nėra šventoji šioje situacijoje.

Vis dėlto toks prisipažinimas yra su potekste, kad prezidentė tikrai nėra kalčiausia, gal net ji yra savotiška aplinkybių auka. Matome bandymą pateisinti tai, kas buvo daryta, tai yra, kad vyksta kova su korupcija, su prekyba poveikiu. Metinio pranešimo pradžioje pagirta teisėsauga, jos savarankiškumas. Prezidentės išvada, kad yra pažaboti vietiniai „rubikonai“, „gazpromai“. Tad pagrindinė žinia yra, ko gero, kita“, – svarstė politologas.

Pasak A. Krupavičiaus, prezidentė privalėjo reaguoti į „tulpių pašto“ skandalą, nes jis sukėlė itin didelį rezonansą visuomenėje.

BNS nuotr.

„Jeigu prezidentė kalbėtų kitaip, sakytų, kad nieko neįvyko, tai visuomenė, politikai, žiniasklaida tai priimtų kaip jos neadekvatų tikrovės vertinimą ir sakytų, kad prezidentė pradėjo kalbėti su dievais. Vien dėl to jai reikėjo būti šiek tiek savikritiška, kad nebūtų įvertinta kaip nesusigaudanti aplinkoje ir tikrovėje“, – kalbėjo KTU profesorius.

Pašnekovo manymu, nors šalies vadovė ir galėjo pripažinti apie savo slystelėjimą, tai dar nereiškia, kad ji nusiėmė neklystamumo kaukę.

„Iš beatodairiškai ir kategoriškai besireiškiančios valstybės vadovės ji evoliucionavo į nuosaikesnę lyderę. Jei žiūrėtume į visą stilistiką ir turinį metinių pranešimų, tai matytume labai palaipsnę kaitą į labiau diplomatišką, mažiau kategorišką prezidentę, bet aš tikrai jokios jos elgesio revoliucijos neįžvelgčiau“, – tvirtino A. Krupavičius.

Taikos šakelė Seimui

Kitas LRT.lt kalbintas politologas, Klaipėdos universiteto docentas Saulius Šiliauskas tvirtino, kad D. Grybauskaitė savo metinėje kalboje iš tikrųjų, panašu, norėjo pasakyti, kad kartu su kitomis institucijomis siekė kovoti prieš oligarchus, tačiau ne visi kovos būdai pasiekė laukiamų rezultatų.

„Prezidentė, kaip ir kiti politikai, prisiima atsakomybę už oligarchinių tendencijų demokratijoje formavimąsi. Tačiau kitos kelios metinio pranešimo pastraipos kalba, kad ji apgailestauja. Aš interpretuoju, kad tas „pirštų nudegimas“ reiškia, kad pasiūlyti kovos būdai, teisinės priemonės nebuvo tokios efektyvios, kaip buvo tikėtasi“, – teigė S. Šiliauskas.

Politologo manymu, toks šalies vadovės mėginimas prisiimti atsakomybę dėl nevisiškai sėkmingos kovos prieš oligarchų įtaką gali būti susijęs ir su „valstiečių“ užmoju tirti jos ir E. Masiulio susirašinėjimo skandalą. Anot S. Šiliausko, prezidentė, prabilusi apie „nudegusius pirštus“, galėjo mėginti nugesinti valdančiųjų norą analizuoti jos veiksmus.

„Tai gali būti bandymas pasakyti, kad prezidentė nesišalina nuo tos atsakomybės. [...] Kai kas gali įvertinti, kad tai yra taikos šakelė Seimui, kad gal nebereikia tų sąskaitų suvedinėjimo“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

S. Šiliausko teigimu, devintasis D. Grybauskaitės metinis pranešimas išsiskyrė tuo, kad jame ji save pateikė ne kaip esančią aukščiau politinės sistemos, o kaip esančią šioje sistemoje. Tokią D. Grybauskaitės metamorfozę, anot politologo, jau galima vertinti kaip savo įvaizdžio keitimą.  

„Matome savotišką prezidentės savikritiką, nors kai kas pasigenda dar gilesnės savikritikos arba didesnio mušimosi į krūtinę, bet čia yra prezidentės stilius. Manau, kad jai ir taip reikėjo šiokio tokio peržengimo per save, pasakant tokius žodžius kaip „nudegimas“.

Šį kartą prezidentės kalbėjimas yra ne kaip tos, kuri yra virš sistemos, o tos, kuri yra sistemoje“, – tvirtino S. Šiliauskas.

Populiariausi