Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako nesureikšminantis vokiečių leidinio „Der Spiegel“ paviešintos nutekintos informacijos, jog brigados dislokavimas Vilniui kelia didelius finansinius iššūkius.
Pasak jo, Lietuva ir Vokietija dėl išlaidų dar tariasi, jos bus detalizuojamos vėliau.
„Techniniuose susitarimuose viskas bus detalizuojama“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė krašto apsaugos ministras.
„Galim pasakyti, kiek išleidžiam infrastruktūrai, Rūdninkų poligonui, tačiau visas kitas išlaidas, summa summarum, mums dar reikės skaičiuoti“, – pridūrė jis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad oficialių pokalbių metu nuogąstavimų dėl brigados dislokavimo nei Užsienio reikalų ministerija, nei Krašto apsaugos ministerija neišreiškė.
„(...) Buvo pasakyta, kad nematome jokių trukdžių, viskas bus užtikrinta ir padarysime maksimaliai greitai, kad galėtų brigada įsikurti Lietuvoje“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nereikėtų rimtai žiūrėti į vokiečių leidinio nutekintą informaciją, esą Lietuvai kyla dideli finansiniai iššūkiai priimant Vokietijos šalyje dislokuojamą brigadą.
„Manau, kad tie nutekinti dokumentai nieko neparodo, nes, tiesą sakant, jie yra neaišku iš kurio laikotarpio ir neaišku kokio autentiškumo“, – žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.
Premjerės teigimu, diskusijos dėl Lietuvos saugumui itin svarbios karių brigados vyksta, tačiau, pažymėjo ji, tikrai ne taip, kaip aprašyta vokiečių leidinyje.
„Tikrai galiu patvirtinti, kad diskusijos dėl civilinės infrastruktūros buvo, jos tęsiasi, bet jos tęsiasi ne taip, kaip ten yra pavaizduota ir ne todėl, kaip ten pavaizduota“, – sakė premjerė, pridurdama, kad daugiau aiškumo apie investicijų į infrastruktūrą vokiečių karių šeimoms poreikį bus ateityje.
„Badyti pirštu į debesis ir spėlioti, kiek mums reikia vietų mokyklose ir darželiuose – tam neturime galimybės, tą mums turi pasakyti mūsų partneriai. Kai mes turėsime parametrus tų žmonių šeiminės padėties, manau, kad visus šiuos klausimus išspręsime“, – sakė premjerė.
Anot „Der Spiegel“, Vokietijos ambasados Lietuvoje diplomatų susirašinėjimuose teigiama, kad Lietuva yra įsitikinusi, jog jai mokėti teks tik už karinę infrastruktūrą ir tik proporcingai prisidėti prie Vokietijos kariuomenės apgyvendinimo išlaidų.
Anot diplomatų, Vilnius nesijaučia atsakingas už mokyklų ir darželių statybą karių šeimoms.
Ši informacija paskelbta Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrams pirmadienį pasirašius brigados dislokavimo planą.
Jame, be kitų dalykų, pabrėžiama, kad kaštų pasidalijimas dislokuojant vienetą bus sutartas ir išsamiai išdėstytas „techniniuose susitarimuose, kurie bus parengti 2024 metais“.
„Atvirai kalbame, viską darome pasitikėdami vieni kitais, ne užkulisiuose“, – sakė A. Anušauskas.
Kalbėdamas apie reikalingą tvarų finansavimą gynybai, vokiečių karių priėmimui, ministras siūlė kreiptis į Finansų ministeriją.
„Aš sakau, kad reikalingas tvarus finansavimas – kad nebūtinai turi būti skolintos lėšos, taip, tai yra, mokestinės lėšos, biudžetinės lėšos“, – sakė politikas.
Apie 5 tūkst. vokiečių karių į Lietuvą turėtų atvykti iki 2027-ųjų pabaigos. Pagrindinis karių dislokavimas turėtų vykti 2025–2026 metais.
Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.
