„Lietuvos pusė aiškiai pasakė, kad sąlygos bus sudarytos, ir Vokietijos pusė tai labai aiškiai žino“, – sako Krašto apsaugos ministerijos (KAM) gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis. Taip jis reaguoja į Vokietijos leidinyje „Der Spiegel“ paskelbtą žinutę apie vokiečių diplomato nuogąstavimus, esą planuojamas Vokietijos karių brigados dislokavimas Lietuvoje kelia didelius finansinius iššūkius Vilniui.
Kaip trečiadienį rašė LRT.lt, remdamasis slapta Vokietijos ambasados Lietuvoje žinute, Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ paskelbė, jog planuojamas Vokietijos karių brigados dislokavimas Lietuvoje kelia didelius finansinius iššūkius Vilniui.
Taip pat skaitykite
„Už uždarų durų Lietuvos Vyriausybės ratuose reiškiamas susirūpinimas apie finansavimą, susijusį su Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimu“, – dokumente savo vertinimą pateikia vokiečių diplomatas.
Rašoma, jog lietuviai yra įsitikinę, kad turės mokėti tik už karinę infrastruktūrą ir tik „proporciškai“ prisidėtų prie Vokietijos karių apgyvendinimo išlaidų.
„Nekomentuoju vogtų dokumentų, ar tai būtų vokiški, ar amerikietiški, ar kitų šalių“, – reaguodamas į šią informaciją, LRT RADIJUI sako KAM gynybos politikos direktorius V. Urbelis.
Jis patikina, jog Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti tinkamas sąlygas į šalį atvyksiantiems vokiečių kariams bei jų šeimoms ir dėl to patiems vokiečiams abejonių kilti neturėtų.
„Lietuvos pusė aiškiai pasakė, kad sąlygos bus sudarytos, ir Vokietijos pusė tai labai aiškiai žino“, – tvirtina V. Urbelis.
Anot KAM atstovo, pasidalyti kaštais karius siunčiančiai ir priimančiai šalims yra normali praktika, taip bus daroma ir su Vokietijos brigada, kurios pirmoji dalis į Lietuvą atvyks kitąmet.
„Su kiekviena rotacija, tarkime, dabar mes turime Vokietijos batalioną Rukloje, taip pat yra susitarimas (...) dėl kaštų pasidalijimo. Čia tikrai nebus išimtis, tuo labiau kad mastas yra didžiulis“, – teigia V. Urbelis.
Pašnekovas sako, jog dėl to, kaip konkrečiai bus pasidalinta finansinė našta tarp dviejų valstybių, bus sutarta artimiausiais mėnesiais.
„Kaip žinia, neseniai pasirašėme veiksmų planą su Vokietija, kuriame yra vienas paragrafas, kuris labai aiškiai kalba apie tai, kad kaštų ir naštos pasidalinimas bus sutartas kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Dabar mes turime tik bazinius brigados parametrus, žinome apytiksliai, kiek žmonių ir kur bus, bet tikslias detales, vietas dar žiūrime, tariamės ir su savivaldybėmis, ir su kitomis valstybės institucijomis. Taigi dabar kalbėti apie konkrečius pinigus yra ganėtinai per anksti“, – tvirtina V. Urbelis.
„Tikrai mes neprašysime, kad Vokietija nutiestų Lietuvoje kelią ar geležinkelį, tai būtų tiesiog neįmanoma. Bet dėl tam tikrų dalykų bus tariamasi“, – priduria jis.
Pasak KAM gynybos politikos direktoriaus, suskaičiuoti, kiek lėšų Lietuva turės skirti būtent Vokietijos brigados dislokavimui, gali būti sudėtinga, mat dalimi jai parengtos infrastruktūros galės naudotis ir mūsų šalies gyventojai.
„Jeigu darome kelią, kuriuo naudojasi ir vietiniai gyventojai, tarkime, tai jau čia mes priskaičiuojame prie brigados išlaidų? Čia ir brigadai, ir kartui vietinei savivaldybei gerai. Tai galime priskaičiuoti, jei norime, milijardus, o galime tą sumą labai sumažinti ir sukonkretinti iki tik brigadai skirtų lėšų. Taigi metodologija irgi svarbu, kaip skaičiuosime“, – sako V. Urbelis.
Oficialios informacijos savivaldybė dar neturi
Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais. Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos.
Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose. Karių šeimoms bus sudaromos sąlygos gauti švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas gimtąja kalba, bus siekiama, kad antrosios karių pusės galėtų įsilieti į darbo rinką.
Visgi, kaip pažymi LRT RADIJO kalbinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė, apie tai, kiek vokiečių karių bei jų šeimos narių bus apgyvendinti Kaune, iki šiol nepateikta jokios oficialios informacijos.
„Jokios oficialios informacijos iki šiol dar nesame gavę. Tikimės, kad pokalbiai dėl konkrečių sąlygų vyks ateityje, (...) tos sąlygos bus įgyvendinamos, vyks nuolatinis kontaktas su valstybės institucijomis, ir pasieksime norimą rezultatą“, – tvirtina E. Andriuškienė.
„Nei asmenų, nei mokinių skaičiaus tikslaus šiuo metu dar nežinome“, – priduria ji.
Konkrečios informacijos, anot jos, dar nėra ir apie tai, kieno lėšomis vokiečiai bus priimami Kaune – ar viską padengs Vyriausybė, ar reikės prisidėti ir pačiai savivaldybei.
„Manau, kai bus pradėti oficialūs pokalbiai dėl sąlygų, kas turės atvykti, kokio amžiaus tai bus asmenys, kiek vyrų, kiek moterų, tuomet turbūt bus kalbama ir apie finansinę pusę“, – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Šimonytė: kol kas neaišku, kokie bus vokiečių civilinės infrastruktūros poreikiai
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vokietijos žiniasklaidoje paskelbta informacija, esą vokiečių brigada Lietuvai yra didelis finansinis iššūkis ir lietuviai nėra pasiruošę mokėti už civilinės infrastruktūros rengimą, nėra tiksli. Visgi, pasak jos, norint, kad būtų aišku, kiek lėšų šiai infrastruktūrai prireiks ir kas bei kokiomis dalimis turės tai finansuoti, priklausys nuo Vokietijos poreikių.
„Nežinau nei kurio laikotarpio čia yra ta pažyma, nei kokio ji slaptumo, nei kokio autentiškumo. Galiu pasakyti, kur yra problema ir ta problema yra reali, bet, man atrodo, visiškai sprendžiama ir išsprendžiama“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė, akcentuodama, kad pagrindinis iššūkis Lietuvai šiuo metu kyla dėl to, kad kol kas neaišku, kokie bus vokiečių poreikiai.
„Tam, kad mes galėtume sutarti, kas ką daro, ir paskui, kas už ką, kokiomis dalimis moka, mes pirmiausiai turime žinoti, kokie yra parametrai tos civilinės infrastruktūros poreikio. Tai ties tuo dirbame ir tikrai tuos sprendimus rasime“, – patikino Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė taip pat atkreipia dėmesį, kad daugiausiai lėšų Lietuvai bet kokiu atveju teks investuoti į karinės infrastruktūros plėtrą.
„Aš noriu priminti, kad brigados atvykimui karinė infrastruktūra, kurią mes turime sukurti ar sutvarkyti, karinio mobilumo projektai, Rūdininkai, Rukla ar kažkokie kiti elementai, jei mums kainuos šimtus milijonų eurų ir mes tuos projektus finansuojame. Aišku, jie yra svarbūs ir mūsų pačių kariuomenei, ir mūsų pačių ginkluotosioms pajėgoms, bet taip pat ir brigadai, ir mes tuos projektus finansuojame“, – sakė premjerė.
„Ir tikrai civilinė infrastruktūra nėra kažkas, kas tą sąskaitą padidintų dvigubai, trigubai ar penkiagubai. Nieko panašaus. Iš tikrųjų čia yra gerokai mažesnės eilės skaičiai“, – pridūrė ji.
Gerins susisiekimą tarp Vokietijos ir Lietuvos
Ruošiantis Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, kalbama ir apie geresnio susisiekimo tarp šių dviejų šalių užtikrinimą. Kaip pažymi Lietuvos oro uostų atstovas Martynas Jaugelavičius, jau šiuo metu Vokietija Lietuvos oro uostams yra viena iš svarbiausių rinkų, tačiau galimybių plėstis dar tikrai yra.
„Vokietija yra viena iš Lietuvos oro uostų prioritetinių rinkų. Šiuo metu turime keturias oro linijų bendroves, skraidančias į Vokietijos oro uostus. (...) Praėjusiais, 2022-aisiais, metais 9 proc. visų [Lietuvos] oro uostų keleivių keliavo į Vokietiją, tai antra pozicija po Jungtinės Karalystės.
(...) Mes matome galimybių (gerinti susisiekimą tarp Vokietijos ir Lietuvos – LRT.lt), šiuo metu kaip tik vyksta aktyvios derybos dėl dviejų papildomų krypčių Vokietijoje“, – sako M. Jaugelavičius ir priduria, jog tuo pat metu kalbama ir apie esamų maršrutų dažnių didinimą.
Visgi, pasak Lietuvos oro uostų atstovo, kol kas dėl vokiečių karių bei jų šeimos narių kelionių tarp Vokietijos ir Lietuvos pobūdžio konkrečios informacijos dar nėra.
„Visada labai svarbu atsižvelgti į tiesioginį ir netiesioginį srautą. Vien žmonių skaičius, kuris gali keliauti, iš principo nelabai ką sako: labai svarbu, kokiu dažnumu tie žmonės keliaus, kiek jie bus linkę išleisti lėktuvo bilietams.
Mes apskritai dar nežinome, kokiu būdu tie kariai ir jų giminaičiai atskris į Lietuvą, migruos atgal į Vokietiją – ar tai bus Gynybos ministerijos užsakyti lėktuvai, ar jiems bus perkami bilietai“, – tvirtina M. Jaugelavičius.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
