Lietuvoje

2018.06.07 22:26

Karinei technikai netinkami keliai gali sutrukdyti apginti NATO šalis

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.06.07 22:26

Prienų rajone susidūrus 4 amerikiečių kariuomenės šarvuočiams, sužeista 13 amerikiečių karių. Maždaug pusdienį buvo uždarytas kelias Prienai–Kaunas prie Rokų, kur ir įvyko avarija. Kariškių teigimu, sunkiosios technikos maršrutai derinami atsižvelgiant ir į kelių būklę – ar jie tam pritaikyti. Kad karinei technikai būtų paprasčiau judėti, Lietuva iš Europos Sąjungos ketina prašyti apie 0,5 mlrd. eurų. Apie greitesnį karių perdislokavimą kalbasi ir Briuselyje susirinkę NATO gynybos ministrai.

Per tris dienas į Lietuvą įvažiuos 40 kolonų – apie 1500 kovinės technikos ir 3000 amerikiečių karių, kurie dalyvauja pratybose „Kardo kirtis“. Čia pirmą kartą išbandomas ir karinis mobilumas – supaprastintas sienų kirtimas. Kariai juda iš Vokietijos per Lenkiją iki Estijos. Jie sako, kad avarija įvyko ne dėl kelio būklės, nors pripažįsta, kad karinės technikos judėjimą apsunkina tam nepritaikyti keliai.

Netinkamų karinei technikai kelių mažės. Pirmą kartą Europos Sąjungos biudžete numatyta 6,5 mlrd. eurų, kad keliai, geležinkeliai ir uostai visoje Bendrijoje būtų pritaikyti ir sunkiosios karinės technikos judėjimui.

Neoficialiai Lietuva iš Briuselio tam ketina prašyti 430 mln., eurų, be to, ketinama kariuomenės poreikiams pritaikyti ir dar nebaigtą „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę.

NATO kariškiai pripažįsta, kad per siauri ir sunkiems tankams gabenti nepritaikyti tiltai ir tuneliai apsunkintų ir NATO greitojo reagavimo pajėgų perdislokavimą krizės ar konflikto atveju.

NATO gynybos ministrai šį ketvirtadienį Briuselyje sutarė dėl naujų vadaviečių steigimo JAV bei Europoje ir pritarė Aljanso pajėgų parengties didinimo – vadinamajai „4x30“ – iniciatyvai. Ja šalys įsipareigojo iki 2020 m. turėti 30 mechanizuotų batalionų, 30 lėktuvų eskadrilių ir 30 karo laivų, pasiruošusių reaguoti į krizes per 30 dienų. Šie vienetai veiktų kaip parama dabar egzistuojančioms NATO Greitojo reagavimo pajėgoms.

„Glaudžiai dirbame ir diskutuojame su sąjungininkais, kad įsitikintume, koks mūsų indėlis į šias pajėgas būtų gyvybiškai svarbus, tačiau kol kas nesutarta dėl tikslių skaičių“, – sakė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas.

Gynybos analitikų teigimu, tokias pajėgas NATO galėtų suburti, tačiau, tarkim, prancūzams ir vokiečiams tam panaudotų kone visus turimus resursus.

„NATO vadovavimo struktūrą pritaikome prie naujų iššūkių. Šiandien priimsime sprendimus didinti darbuotojų skaičių vadavietėse ir dėl dviejų naujų vadaviečių. Viena – Norfolke, Jungtinėse Valstijose, būtų atsakinga už Atlanto vandenyną, kita Ulme, Vokietijoje, – atsakinga už karinį judėjimą Europoje“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Tačiau NATO vadovas pripažįsta apie galimus nesutarimus tarp Aljanso narių. Gynybos ministrų diskusijas temdo prekybos karas taro Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos bei Donaldo Trumpo sprendimas trauktis iš Irano branduolinio susitarimo.

Išsamiau – Edvardo Špoko ir Loretos Mačiulienės pasakojime.

Populiariausi

Saulius Skvernelis

Lietuvoje

2020.08.12 14:58

Skvernelis: Europos sostinių reakcija į įvykius Baltarusijoje yra nuvilianti ragina imtis sankcijų; atnaujinta 15.34