Tyrimai rodo, kad alkoholio Lietuvoje suvartojama mažiau. Ekspertai sako, kad rezultatai gerėja dėl vykdomos alkoholio kontrolės politikos ir jos turi būti laikomasi toliau.
Į reabilitacijos bendruomenę „Aš esu“ besikreipiančių skaičius – didelis. Jos vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas sako, didžioji dalis pažintį su alkoholiu pradeda negalvodami, kad gali grėsti priklausomybė.
„Dažniausiai tai yra asmenys, gyvenime niekada nepatyrę bent akimirkos, kad esu mylimas besąlygiškai. Ne už kažką, bet nepaisant visko. Tai didžioji dalis turi tam tikrų trauminių patirčių, tai nėra jokiu būdu kaltinimas aplinkai, žmogus auga ne tik šeimoj – yra ir mokykla, yra ir draugų ratai“, – sakė K. Dvareckas.
Prieš septynerius metus pagal suvartojamo alkoholio kiekį Lietuva pirmavo, tačiau tyrimai rodo, jo vartojimas mažėja.
„Aišku, mes patenkam dar į dešimtuką, bet pagal laiką, per kurį mes tiek sumažinom alkoholio vartojimą beveik 4-5 litrais (...) per 3-4 metus, tai iš tikrųjų tarptautinės organizacijos vertina šita Lietuvos indėlį“, – teigė Narkotikų ir alkoholio departamento (NTAKD) vadovė Gražina Belian.
Pasak Sveikatos tyrimų instituto vadovo Mindaugo Štelemėko, suvartojimo kiekį sumažino alkoholio kontrolės politika – kainos kontroliavimas per akcizus, prieinamumo mažinimas apribojant pardavimo valandas ir visiškas alkoholio reklamos draudimas.
„Lietuva per trumpą laikotarpį tuos visus sprendimus priėmė ir dėl to Lietuva tampa tam tikru natūraliu eksperimentu, kuris yra tikrai parodantis puikius rezultatus, mažinant iki tol buvusią Lietuvoje didžiulę alkoholio vartojimo problemą“, – tvirtino jis.
Tačiau vienam vyresniam nei 15-os metų Lietuvos gyventojui, vis dar tenka 11,2 litro suvartoto absoliutaus alkoholio. Sveikatos tyrimų instituto vadovas sako, alkoholio kontrolės politika turi būti išlaikyta.
„Nediskutuoti apie alkoholio kažkokių ribojimų atlaisvinimų, kaip kyla iniciatyvos, pavyzdžiui, sekmadieniais tą laiką padidinti, nors mūsų tyrimas aiškiai rodo, kad tas efektas yra ir teigiamas“, – sakė M. Štelemėkas.
Tyrimai rodo ir tai, kad 2018-aisiais metais sutrumpinus alkoholio pardavimo laiką, ne tik sumažėjo su jo vartojimu susijęs vyrų mirtingumas, tačiau pasikeitė ir mirtingumo kalendorius pagal savaitės dienas.
„Pirmadieniais buvo didesnis mirtingumas nuo širdies ir kraujotakos ligų, nes žmonės eina, geria savaitgaliais ir eina po to į darbą, patiria stresą, fizinį krūvį ir jiems atsitinka sveikatos sutrikimai“, – teigė sociologas Daumantas Stumbrys.
Tokios tendencijos iki šiol buvo stebimos du dešimtmečius.
„Tendencijos, jos būdingos daugeliui posovietinių valstybių, kur būdingas tas žalingas modelis arba išgertuvių kultūra kitaip sakant, kai žmonės vienu kartu išgeria santykinai didelį kiekį alkoholio“, – sakė jis.
