Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų nemano, kad reikėtų leisti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti nuo 16 metų. Kritikų teigimu, jaunimu lengva manipuliuoti, paaugliams, kartu ir rinkimų rezultatams, lengva daryti įtaką. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė atkerta: „Būna, kad vyresnio amžiaus žmogus mažiau orientuojasi už tą 16-metį.“
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų lapkričio 16–27 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 109 atrankos taškuose.
Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose. Skelbiant šios apklausos duomenis, nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Prieš pusantrų metų Seimas priėmė sprendimą, leidžiantį į parlamentą kandidatuoti 21-erių sulaukusiems Lietuvos piliečiams, tačiau nerimsta dar viena diskusija dėl jaunų žmonių įtraukimo į politinius procesus. Jaunimo organizacijos ir dalis parlamentarų įsitikinę, kad savivaldos rinkimuose balso teisę reikia suteikti ir 16-mečiams.
Visgi, kaip rodo apklausa, tokiai idėjai pritaria tik nedidelė dalis visuomenės. Apklausos rezultatai rodo, kad 7 iš 10 gyventojų nemano, jog balso teisė savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turėtų būti suteikiama nuo 16 metų.
Taip pat skaitykite
Kuo vyresni, tuo mažiau pritaria
LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos metu gyventojų buvo klausiama, ar jie pritaria, ar nepritaria, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose būtų galima balsuoti nuo 16 metų.
Kaip parodė tyrimo rezultatai, 70 proc. gyventojų nepritaria tokiai idėjai, 22 proc. mano, kad reikia leisti jaunuoliams balsuoti rinkimuose, o 8 proc. arba neturėjo nuomonės, arba į klausimą neatsakė.
Palankiausiai į balsavimą nuo 16 metų žiūri jaunesnio amžiaus – 18–29 metų – respondentai, kurių 32 proc. pasisakė pritariantys tokiai idėjai. Kiek mažiau tam pritaria 30–49 metų apklausos dalyviai, leisti balsuoti 16-mečiams nori 26 proc. šios amžiaus grupės atstovų. Daugiausiai nepritariančiųjų šiai idėjai – 50 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje, kur palankiai pasisakė vos 16 proc. apklaustųjų.
Žvelgiant į gyvenvietes matyti, kad daugiausiai nenorinčių, jog 16-mečiai rinktų tarybas ir merus, gyvena didmiesčiuose – čia idėjai pritarė 18 proc. respondentų. Kiek daugiau palaikančiųjų tokį siūlymą gyvena kituose šalies miestuose (22 proc.), o daugiausia pritariančių respondentų yra iš kaimiškų vietovių, kur 27 proc. apklaustų gyventojų sakė palaikantys idėją.
Sprendimas – Seimo rankose
Amžių, kurio sulaukęs asmuo turi teisę atiduoti balsą rinkimuose, numato Konstitucija. Jos 34-ajame straipsnyje nurodoma, kad rinkimų teisę turi Lietuvos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Kitaip tariant, norint įteisinti balsavimą savivaldos rinkimuose nuo 16 metų, reikėtų keisti Konstituciją, o tai – Seimo atsakomybė.
Taip pat skaitykite
Kad reikėtų leisti 16-mečiams balsuoti savivaldos rinkimuose, pasisakę yra skirtingų partijų atstovai, visgi bendro sutarimo šiuo klausimu Seime tikėtis, panašu, nereikėtų. Kad Konstitucijos pataisos būtų priimtos, tam turi pritarti du trečdaliai visų Seimo narių.
Seimo vicepirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Jonas Jarutis portalui LRT.lt sakė, kad jo atstovaujama partija tokio sprendimo nepalaikytų, nes 16-mečiai nėra pasiruošę įsilieti į politinius procesus.
„Mes detaliai nesame analizavę tos situacijos, bet, aišku, esame kalbėję. Manau, kad truputį ankstoka [balsuoti nuo 16 metų]. Aišku, smagu, kad jaunimas domisi politika, kad dalyvauja, bet aš matyčiau tam tikras grėsmes“, – komentavo J. Jarutis.
Anot „valstiečio“, 16-mečiams įtaką daro jų tėvai, aplinka, socialiniai tinklai ir pan., todėl jų balso teise gali būti manipuliuojama, jie gali balsuoti ne taip, kaip nori, o taip, kaip juos įtikino aplinka.
„Jaunu žmogumi lengviau galima manipuliuoti, jis nėra savarankiškas, jis priklauso nuo tėvų. Įtaką daro daugybė dalykų, ypač jaunam žmogui. Visokių dalykų gali būti.
Juolab tai nėra taip paprasta, reikia keisti Konstituciją, ji numato, kad balso teisė yra nuo 18 metų“, – kalbėjo LVŽS atstovas.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad jo frakcija, šiam siūlymui atėjus į Seimą, balsuotų prieš, J. Jarutis teigė: „[Siūlymas] nesulauktų palaikymo.“
Tačiau socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė į šį klausimą žvelgia visiškai kitaip – jos teigimu, sprendimas dėl leidimo balsuoti nuo 16 metų turi būti priimtas ir jaunimui turi būti leista įsitraukti į rinkimų procesus.
„Nebėra laiko kada bediskutuoti, ilgai galvoti, ilgai rypuoti. Reikia tai daryti [priiminėti sprendimą], nes tai yra ilgas procesas, kuris užims laiko. Vargu, ar kitiems rinkimams spėsime“, – sakė R. Budbergytė.
Atsakydama į kritiką, esą jaunais žmonėmis galima lengvai manipuliuoti, socialdemokratė sakė, kad yra priešingai – jei paauglio tėvai atlieka savo pilietinę pareigą ir eina balsuoti į rinkimus, jie šį įprotį išugdo ir savo vaikams.
„Kaip jais galima manipuliuoti? Neapsaugosime, kad per socialinius tinklus kokios nors manipuliacijos gali vykti. Tačiau turime turėti kitokį mąstymą, kad reikia stiprinti mokyklose pilietinį ugdymą, kuris darytų mūsų jaunus žmones atsparius. Čia yra problema, kad mes neturime gero pilietinio ugdymo“, – vertino socialdemokratų frakcijos seniūnė.
Taip pat skaitykite
R. Budbergytė sakė mananti, kad, leidus 16-mečiams balsuoti, gerėtų atstovaujamosios demokratijos kokybė, nes šiuo metu jaunimo lūkesčius politikai atliepia menkiau, nei atlieptų, jei jauni žmonės galėtų išsirinkti savo atstovus.
„Ko reikia jaunimui, nusprendžia vyresnio amžiaus rinkėjas, kuris ateina prie urnos. Tai, mano nuomone, yra blogai. Jei sudarytume galimybes 16-mečiams balsuoti ir pradėtume nuo savivaldos, kuri yra arčiausiai žmonių, būtų puiki galimybė mokytis demokratijos“, – portalui LRT.lt sakė socialdemokratė.
Kitos šalys tokią teisę jau suteikė
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) rugsėjį paskelbė rinksianti parašus dėl įstatymo pataisų (pataisyta 2023-12-18, 13:25)*, kurios leistų savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų. Argumentų tam, anot LiJOT prezidento Umberto Masi, yra visa sauja ir nereikėtų manyti, kad žmonės nuo 16 metų nėra pasirengę įsilieti į rinkimų procesą.
Taip pat skaitykite
„Nėra mokslinių įrodymų, kurie nurodytų tai, kad būtų konkretus amžius, kada žmogus yra pasiruošęs balsuoti. <...> Plačiausiai pasklidęs yra įsivaizdavimas, kad jaunas žmogus yra nepatyręs ar neturintis reikiamų žinių ir kad jam galima padaryti įtaką, paveikti jo balsavimą“, – komentavo U. Masi.
Visgi, anot LiJOT prezidento, pagrindinis argumentas leisti 16-mečiams balsuoti savivaldos rinkimuose yra tai, kad, jei toks sprendimas bus priimtas, jaunimui bus suteikta galimybė nuo jaunesnio amžiaus praktikuoti pilietiškumą ir dalyvavimą politiniuose procesuose.
„Yra įrodyta moksliniais tyrimais, kad kuo anksčiau jaunas žmogus balsuoja, tuo didesnė tikimybė, kad jis balsuos ir dalyvaus politiniuose procesuose aktyviau per visą gyvenimą.
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jaunų žmonių susidomėjimas savo savivaldybės politiniais klausimais, gimtojo krašto reikalais yra labai susijęs su tuo, kad jauni žmonės išvyksta sulaukę pilnametystės, pradėję studijas ar pan. Kol jie yra saugioje erdvėje, gyvena su šeima, tol jie galėtų prisidėti tiesiogiai ir matyti pokyčius savo savivaldybėse“, – portalui LRT.lt dėstė U. Masi.
16-mečiams ir 17-mečiams balsuoti rinkimuose leidžia estai. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Maltoje, Vokietijoje 16-mečiams leidžiama balsuoti Europos Parlamento rinkimuose.
„Mes, kaip visuomenė, stokojame pasitikėjimo jaunu žmogumi, <...> ypač to pasitikėjimo trūksta tarp skirtingų kartų. <...> Tai yra skaudu, nes jauni žmonės, kaip ir visi kiti, stengiasi. Tas amžiaus rodiklis yra tik susitarimo klausimas“, – sakė LiJOT prezidentas.
Aktyvumas išaugo
LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai nenustebino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentės Aistės Lazauskienės. Ji sakė tokį klausimą užduodanti ir savo studentams, kurių reakcijos – labai panašios į šios apklausos respondentų.
„Žinote, būna, vyresnio amžiaus žmogus mažiau orientuojasi už tą 16-metį, kuris domisi politika, kuris yra visuomeniškas, aktyvus. Man atrodo, kad nieko blogo nebūtų padarius savivaldos rinkimuose balsavimą nuo 16 metų“, – teigė A. Lazauskienė.
Paklausta apie kritiką, kad jaunaisiais balsuotojais būtų lengva manipuliuoti ir kad jie balsuotų ne taip, kaip nori, o kaip liepia tėvai, docentė juokavo, kad greičiausiai būtų matoma kitokia situacija ir tarsi protestuodami 16-mečiai balsuotų priešingai, nei buvo raginami.
„Yra vienas argumentas, kad gal juos lengva papirkti, paveikti, bet sunku pasakyti [ar taip būtų]. Žmonės yra įvairūs ir taip suabsoliutinti, kad visi balsuos kaip tėvai ar visus papirkinės [nereikėtų]“, – sakė ekspertė.
Portalo LRT.lt žiniomis, kai kurių politinių jėgų atstovai suteikti 16-mečiams teisę balsuoti nenori ir dėl to, kad, jų manymu, jaunimas dažniau renkasi liberalias partijas. Tad partijoms, kurios tokios nėra, tai gali būti nenaudinga.
Kad jauni žmonės gali būti linkę dažniau rinktis liberaliomis vadinamas partijas, neatmetė ir A. Lazauskienė. Visgi, ir čia ji ragino visų jaunų žmonių nesuabsoliutinti.
Pasak docentės, tikrai yra išsilavinusio, valstybės gyvenimu besidominčio jaunimo, o jų balsai, ypač regionuose, kur gyventojų mažėja, padėtų rinkėjų aktyvumo ir demokratijos užtikrinimo atžvilgiais.
„Tai pagelbėtų [rinkimams], nes juk jų įsitrauktų daugiau, padaugėtų gyventojų, galinčių balsuoti. Pavyzdžiui, kai kuriose Vokietijos žemėse, kur buvo padarytas balsavimas nuo 16 metų, buvo iškart pastebėtas didesnis aktyvumas, didesnis gyventojų įsitraukimas. Manau, kad mūsų atveju taip irgi būtų“, – komentavo VDU docentė.
Visgi A. Lazauskienė abejojo, ar tokį sprendimą pavyktų priimti šios kadencijos Seimui. Jos manymu, visuomenės nuomonės apklausa atspindi, kaip greičiausiai pasidalintų ir Seimo narių balsai.
* Pataisyta dėl fakto klaidos (parašų skaičiaus). LiJOT skelbė rinksianti 50 tūkst. parašų, tačiau Konstitucijos keitimui reikia surinkti 300 tūkst. gyventojų parašų.
