Lietuvoje penkerius metus pragyvenę ir leidimą nuolat gyventi šalyje gavę užsieniečiai įgyja teisę balsuoti savivaldos rinkimuose. Tai, anot kai kurių politikų ir apžvalgininkų, gali tapti grėsme Lietuvai dėl į šalį nenutrūkstančiu srautu plūstančių baltarusių. Visgi ne visi linkę taip manyti – kiti politikai teigia, kad problemos šiuo metu nėra, o ir ar ji bus, nėra aišku.
Galimybė užsieniečiams balsuoti savivaldybių ir tarybų rinkimuose jau seniai numatyta teisės aktuose, o šios kadencijos Seimas jas dar kartą numatė priimdami Rinkimų kodeksą.
Jame įrašyta, kad nuolatiniais savivaldybės gyventojais, turinčiais teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą, laikomi ir teisę gyventi Lietuvoje turintys kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės piliečiai. Balsuoti savivaldos rinkimuose gali ir kiti asmenys, turintys teisę nuolat gyventi Lietuvoje ir turintys šią teisę patvirtinantį dokumentą.
Taip pat skaitykite
„Jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje“, – dėstoma Rinkimų kodekse.
Būtent nuostata, kad balsuoti savivaldos rinkimuose gali leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai, kelia nerimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnui.
Anot jo, šis klausimas itin aktualus tampa turint omenyje į Lietuvą vis plūstantį baltarusių srautą. Lietuvoje šiuo metu gyvena daugiau nei 62 tūkst. Baltarusijos piliečių, kurių vien šiemet į Lietuvą atvyko daugiau nei 14 tūkst.
Kitaip tariant, šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau Baltarusijos piliečių, nei yra gyventojų Alytuje arba, pavyzdžiui, Mažeikiuose ir Jonavoje kartu sudėjus.
Netrukus tie Baltarusijos piliečiai, kurie į mūsų šalį atvyko po neteisėtų prezidento rinkimų Baltarusijoje 2020-aisiais, galės kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje.
O gavę jį, jie įgis ir rinkimų kodekse numatomą teisę balsuoti savivaldos rinkimuose.
„Tai gali daryti ir politinį poveikį. Bent jau Vilniaus miesto politiniame gyvenime tai tikrai, nes jie daugiausia kuriasi Vilniuje. Galvokime, ar to reikia.
Tai nėra problema šią minutę, bet tai yra užsikonservavusi problema, kuri gali turėti raišką kažkada“, – sakė NSGK pirmininkas.
Leidimų prašoma daugiau
Tie Baltarusijos piliečiai, kurie į Lietuvą atvyko po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje, kol kas prašyti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje dar negali. Visgi, kaip praneša Migracijos departamentas, tokių leidimų kasmet išduodama vis daugiau.
Šių metų gruodžio 11-osios duomenimis, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje iš viso turėjo 3 526 Baltarusijos piliečiai. Šiemet dėl tokio leidimo iš viso kreipėsi 323 baltarusiai, 30 prašymų buvo atmesti. Tiesa, tik 7 iš 30 buvo atmesti dėl asmens keliamų grėsmių.
„21 atveju užsienietis neatitiko Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatytų sąlygų tokiam leidimui gauti. 7 atvejais leidimą nuolat gyventi atsisakyta išduoti nustačius, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
2 atvejais leidimas nuolat gyventi neišduotas, nes užsienietis laiku nepateikė tokiam leidimui gauti reikalingų pagrindžiančių duomenų ar dokumentų“, – rašoma portalui LRT.lt perduotame komentare.
Per visus 2022-uosius dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje kreipėsi 327 Baltarusijos piliečiai, per 2021-uosius – 239, o per 2020-uosius tokio leidimo prašė 147 baltarusiai.
Balsuoja maždaug penktadalis
Nors dalis Lietuvoje gyvenančių užsieniečių jau dabar gali atiduoti balsą savivaldos rinkimuose, visgi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) surinkti duomenys rodo, kad tokia galimybe pasinaudoji absoliuti mažuma.
Pavyzdžiui, 2019-aisiais vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu balsuoti galėjo 16 726 mūsų šalyje gyvenantys ne Lietuvos piliečiai. Didžioji dalis jų – 15,4 tūkst. – buvo ne ES piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Kaip rodo VRK pateikta informacija, tąkart prie balsadėžių patraukė tik trečdalis balsuoti galinčių užsieniečių – iš viso balsą 2019-aisiais vykusių savivaldos rinkimų metu atidavė 5 040 užsieniečių tiek iš ES, tiek ne iš ES šalių.
Šių metų pavasarį vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu teisę atiduoti balsą turėjo daugiau užsieniečių nei prieš ketverius metus, tačiau prie balsadėžių jų atėjo mažiau.
VRK portalui LRT.lt pateikti duomenys rodo, kad 2023-iųjų kovą vykusiuose rinkimuose balsuoti galėjo 21 611 užsieniečių, beveik 2,9 tūkst. jų buvo ES valstybių piliečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o likę 18,7 tūkst. – kiti asmenys.
Rinkti merus ir savivaldybių tarybas šiemet panoro maždaug penktadalis tą galinčių daryti Lietuvoje gyvenančių užsieniečių – VRK skaičiavimais, balsą kovo mėnesį vykusių rinkimų metu atidavė 4 291 užsienietis.
Grėsmės kol kas neįžvelgia
Visgi pavojų dėl to, kad Lietuvoje gyvenantys baltarusiai gali patraukti prie balsadėžių, L. Kasčiūno kolegos Seime nemato. NSGK dirbantis Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis portalui LRT.lt sakė, jog VRK pateikti skaičiai rodo, kad problemos nėra. O jei, anot jo, svarstoma, kad tokia problema gali kilti ateityje, tai siūlomos sprendimo priemonės nėra tinkamos.
„Jeigu yra bandoma spręsti galimą riziką, kas nutiktų, jeigu visi tie žmonės staiga ateitų balsuoti, man atrodo, kad siūlomos priemonės yra neadekvačios.
[Nes siūloma] sulyginti ribojimus baltarusiams su ribojimais rusams, užuot kituose įstatymuose ar kituose teisės aktuose apriboję galimybę, net ir turint ilgalaikį leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, dalyvauti rinkimų procesuose“, – vertino A. Mazuronis.
Anot „darbiečio“, pateikęs pataisas, kuriomis siūloma naikinti galimybę naujai atvykusiems Baltarusijos piliečiams gauti laikiną gyventojo statusą bei numatyti kitas gyvenimo Lietuvoje sąlygas, NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas „bando su patranka šauti į žvirblį“.
Taip pat skaitykite
„Tą problemą, kurią iškėlė L. Kasčiūnas, vertinčiau kaip žvirblį grėsmės nacionalinio saugumo požiūriu. Matome, kad balsuoti ateina labai maža dalis [užsieniečių].
Man sunku įsivaizduoti, kad staiga viskas apsiverstų taip, jog visi jie sugalvotų bėgti ir rinkti Lietuvoje, savivaldoje dirbančius tarybų narius. Labai sunkiai tikėtinas scenarijus“, – komentavo Seimo vicepirmininkas A. Mazuronis.
Kad grėsmė kol kas nekyla, teigė ir Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius. Jis sakė nenorintis preziumuoti, kad kurios nors valstybės pilietis, net jei tai būtų Rusija ar Baltarusija, automatiškai yra grėsmė Lietuvai. ŽTK vadovas taip pat priminė, kad norintieji gauti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje turi išlaikyti Konstitucijos pagrindų ir lietuvių kalbos egzaminus.
„Kita vertus, kai kurios valstybės, pavyzdžiui, estai, prasidėjus karui uždraudė balsuoti Rusijos piliečiams savivaldos rinkimuose.
Tai jeigu yra kažkokių grėsmių apie nedraugišką požiūrį į Lietuvos demokratiją tam tikrose visuomenės grupėse, galima tokius sprendimus teoriškai svarstyti, bet dabar tokios grėsmės aš nematau“, – portalui LRT.lt komentavo T. V. Raskevičius.
Svarbu integracija
Analitikas Marius Laurinavičius portalui LRT.lt sakė manantis, kad grėsmės dėl balso teisę Lietuvoje įgysiančių baltarusių gali kilti. Jis teigė, kad tai yra žmonės, kurie visą gyvenimą praleido nedemokratinėje sistemoje, todėl, mąstant apie jų dalyvavimą rinkimuose, itin svarbi tampa integracija.
Taip pat skaitykite
„Nesakau, kad dalies jų negalima integruoti, bet čia yra žmonės, kurie gali kelti grėsmę dėl dalyvavimo rinkimuose, kad jie formuos Lietuvai galimai nelojalias grupes, milžiniškas visuomenės grupes. Ir nebūtinai tik nelojalias, bet ir visiškai skirtingų vertybių. <...> Tai gali būti grupės, nelabai susijusios su Lietuva, demokratija ir pan.“, – dėstė M. Laurinavičius.
Pasak analitiko, jeigu Lietuva iš tikro sugebėtų integruoti čia gyventi atvykusius baltarusius, situacija būtų kitokia. Tačiau, anot M. Laurinavičiaus, šiandien integracija beveik neegzistuoja.
„Bet čia yra klausimas, ar sugebame integruoti, nes net ir Konstitucijos egzaminas nereiškia, kad jie yra integruoti. Mes neturime absoliučiai jokios sistemos, kaip juos integruoti. Reikia tai suprasti. Sistemos mes neturime.
Jei turėtume veikiančią ir išbandytą sistemą, mes juos iš tikrųjų integruotume, tai dalis problemų, apie kurią mes dabar kalbame, grėsmės – dėl nelojalių grupių formavimosi, dėl skirtingos pasaulėžiūros – išnyktų“, – portalui LRT.lt aiškino M. Laurinavičius.
