Lietuvoje

2018.05.31 12:17

NSGK vadovo žinia: šiuo metu Seime yra pažeidžiamų parlamentarų

Gytis Pankūnas, LRT.lt 2018.05.31 12:17

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) baigus parlamentinį tyrimą dėl verslo, kitų interesų grupių įtakos politikams, valdžios institucijoms, komiteto vadovas Vytautas Bakas pripažino, kad net ir dabar parlamente tebėra Seimo narių, kurie yra pažeidžiami.  

„Kalbant apie parlamentarų pažeidžiamumą per partijų ir politinių kampanijų neskaidraus finansavimo aspektą, tai taip – dabartiniame Seime yra pažeidžiamų parlamentarų“, – spaudos konferencijos metu trečiadienį sakė NSGK vadovas.

Tiesa, V. Bakas konkrečiai neįvardijo, kurie Seimo nariai yra pažeidžiami.

NSGK pirmininkas, komentuodamas komiteto atliktą parlamentinį tyrimą, teigė, kad po jo reikės spręsti kai kurių išvadose minimų valstybės tarnautojų likimą.

Išvadose teigiama, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai siekė įgyti įtaką Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. 2013 metais šios komisijos pirmininku paskyrus Edmundą Vaitiekūną, „MG Baltic“ atstovai, palaikydami su juo neformalius ryšius ir gaudami iš jo vidinę informaciją, siekė, kad koncerno valdomos žiniasklaidos priemonės įgytų konkurencinį pranašumą.

NSGK taip pat nustatė, kad „MG Baltic“ atstovai, palaikydami ryšius su Konkurencijos tarybos nariu Elonu Šatu, siekė pasinaudoti jo įtaka 2014 metais tarybai sprendžiant klausimus, susijusius su bendrovės „Alita“ akcijų pardavimu koncerno „MG Baltic“ valdomai įmonei „Mineraliniai vandenys“.

„Konkurencijos tarybos pirmininkas turi galimybes priimti sprendimus. Kalbant apie Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, tiesą sakant, iš to, ką matome išvadose, aš sunkiai įsivaizduoju tolesnį vadovo buvimą. Bet tai yra Seimo skiriamas pareigūnas. Matyt, dėl to apsispręs Seimas“, – aiškino V. Bakas.

Pasak jo, „MG Baltic“ sandoriai ir „Leo LT“ istorija Lietuvai galėjo padaryti ne vieną šimtą milijonų eurų žalos. Prarastus milijonus esą bus bandoma susigrąžinti.

Konservatorė turėjo ne vieną pastabą

NSGK pirmininko pavaduotoja, konservatorė Rasa Juknevičienė spaudos konferencijoje teigė, kad vykdant tyrimą, politikai jautė spaudimą.

„Buvo akivaizdus susivienijimas „MG Baltic“, „Lietuvos ryto“, bandant paveikti komiteto narius, bet nemanau, kad jiems pavyko“, – tvirtino R. Juknevičienė.

„Didžiąja dalimi politinė sistema atsilaikė. Jeigu mes skaitysime apie tai, kokį poveikį iki 2016 metų tas pats „MG Baltic“ koncernas darė, tai Seimo rinkimus „MG Baltic“ nelaimėjo“, – NSGK tyrimu džiaugėsi R. Juknevičienė.

Vis dėlto, NSGK narė apgailestavo, kad komiteto tyrimas neapėmė „Gazprom“ įtakos Lietuvoje įvertinimo, referendumo dėl Visagino atominės elektrinės aplinkybių, taip pat buvusio konservatorių ūkio ministro Dainiaus Kreivio pasitraukimo iš posto ir esą jam darytos įtakos istorijos.

„Nepavyko įtikinti komiteto, kad 2006 m. Valstybės saugumo departamentas nebuvo tas departamentas, koks yra dabar. Jis buvo tikrai kitoks. Mes tada ištyrėme jo užvaldymo procesus ir man labai gaila, kad šitose išvadose atsidūrė ano meto VSD vadovybės pateikta pažyma, kuri buvo skirta tam, kad manipuliuotų politikais“, – pasakojo politikė.

R. Juknevičienė, BNS nuotr.

Norėtų žvalgybos ombudsmeno institucijos

R. Juknevičienė, kalbėdamas apie NSGK išvadas ir rekomendacijas, akcentavo, kad šiuo metu reikalingas Valstybės saugumo departamento ombudsemo institucija.

„Į tyrimo išvadą yra įrašyta nuostata, kad Seimas, prašydamas vyriausybės pagalbos, imsis labai seno siūlymo – tai yra ombudsmeno institucijos įsteigimo, kad ombudsmenas arba grupė žmonių, kurią paskirtų parlamentas, kaip yra kitose valstybėse, galėtų tikrinti žvalgybų teikiamas pažymas, informaciją“, – dėstė R. Juknevičienė

Apie šią instituciją kalbėjo ir kitas NSGK narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Anot jo, VSD ombudsmenas galėtų tikrinti VSD tyrimų eigą.

„Pagaliau turi atsirasti mūsų valstybėje ombudsmeno institucija prie, greičiausiai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuris turėtų teisę patikrinti informaciją iki agento informacijos pradinio šaltinio, susipažinti praktiškai su visa informacija“, – dėstė D. Gaižauskas ir pridūrė, kad ombudsmeno pareigas negalėtų eiti politikai.

Klausė ir apie „Agrokoncerną“

NSGK narys D. Gaižauskas spaudos konferencijos metu sureagavo į anksčiau konservatorių pareikštas pretenzijas, kad į komiteto tyrimą nebuvo įtrauktas „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“.

Pasak D. Gaižausko, jis specialiųjų tarnybų vadovų paklausė apie „Agrokoncerno“ įtaką.

„Reaguoju į informaciją dėl to, kad buvo tyrimas selektyvus dėl „Agrokoncerno“. Asmeniškai viso tyrimo metu, dalyvaujant Valstybės saugumo departamento vadovui, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovui, uždaviau klausimą dėl „Agrokoncerno“. Atsakymas toks: „Agrokoncernas“ net neprilygsta pagal tuos požymius kitiems koncernams, kurie gali daryti įtaką, todėl jis šiame tyrime nebuvo tirtas. Taip pat buvo užduotas klausimas dėl R. Karbauskio ir atsakymas buvo lygiai toks pat“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

„Valstietis“ savo ruožtu tvirtino manantis, kad NSGK tyrimas parodė ir tai, kad konservatoriai galėjo prisidėti prie neskaidrių procesų šalyje arba bent jau netrukdyti šioms tiems procesams.

„Tas monstras – kalbu apie tyrime įvardintą liberalų partiją ir „MG Baltic“ įtaką – vis dėlto užaugo ant tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus kelių. Taip kad konservatoriai vienaip ar kitaip išsivalyti savo munduro tikrai negalės, todėl, kad yra pakankamai faktų, keliančių įtarimų, kad šita partija vienaip ar kitaip žinojo, matė, tačiau nieko nedarė. Noriu pacituoti, kad apklausos metu, kai apklausinėjome A. Kubilių, jis pasakė, kad būdamas premjeras, daug ką žinojo, bet buvo neįgalus ir negalėjo nieko padaryti“, – aiškino D. Gaižauskas ir pridūrė netikintis A. Kubiliaus teiginiais.

„Vilniaus prekyba“  ir „MG Baltic“ teigia, kad nesutinka su Seimo komiteto išvadomis.