Lietuvoje

2018.05.30 21:40

G. Landsbergis: būtina sustabdyti šiandien vykdomas neskaidrias koncernų įtakos schemas

LRT.lt 2018.05.30 21:40

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą dėl verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams vertina santūriai pozityviai, skalbiama Seimo TS-LKD frakcijos išplatintame pranešime.

Frakcijos atstovų nuomone, NSGK atvertė kai kuriuos Lietuvos politinio gyvenimo istorijos etapus, kurie iki šiol buvo nagrinėti tik epizodiškai. Teigiamai galima vertinti ir tai, kad, nepaisant valdančiosios daugumos reikalavimų, buvo stengiamasi nesikišti į teisėsaugos pradėtas bylas, kurias prokuratūra šiuo metu yra perdavusi teismui.

Pasak TS-LKD frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio, po to, kai buvo paskelbta VSD pažyma, apie ją nuomonę išsakė tiek didelė dalis politikų, tiek ir visuomenės nuomonės formuotojų. Jo teigimu, komitetui teko kur kas sunkesnis uždavinys rašant išvadas, kadangi tenka nešti jau ir viešosios nuomonės naštą. Pozityviai vertinti, politiko nuomone, reikėtų tai, kad buvo parodyta, kokį įtakos voratinklį kūrė koncernas „MG Baltic“ ir kaip buvo vykdomos Kremliaus įtakos per „Rosatom“ bei jos agentus.

„Tačiau tyrimo rezultatai palieka stiprų selektyvumo ir fragmentiškumo įspūdį. Nors tyrimo tikslai buvo formuluojami plačiai, siekiant nustatyti asmenų ar verslo subjektų įtaką politikams, partijoms ir valstybės interesams, tačiau kyla klausimas, kodėl pasirinkta būtent tokia tyrimo apimtis, –  kelia klausimų G. Landsbergis. – Kodėl nėra kalbama apie dabarties stambių verslo koncernų įtaką šalies politikams? Juk tai yra dar aktualiau, nei dešimtmečio senumo įvykiai. Neabejoju, kad visuomenė norėtų žinoti, kokią įtaką, pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos politikams daro „Agrokoncernas“, „Vičiūnų grupė“, „Senukai“ ir kiti stambūs verslo koncernai“.

TS-LKD frakcijai įtarimų sukelia kai kurie momentai, prie kurių tyrimo išvadose priartėjus, informacija staiga nutrūksta, apibendrinimų nėra. Konservatoriai teigia, kad daugelis tokių epizodų galimai yra susiję su dabar valdančiosiose pozicijose esančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos praeityje vykdytomis veiklomis. Pasak pranešimo autorių, tyrime daug kalbama apie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą, Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ interesus, tačiau neužsimenama, pavyzdžiui, apie 2012 m. Lietuvoje vykusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės Visagine klausimą.

TS-LKD frakcijai atkreipia dėmesį, kad, nors NSGK komitetui buvo pateikti liudijimai apie tai, kaip VSD 2012 metais Andriaus Kubiliaus Vyriausybei pateikė slaptą informaciją apie „Rosatom“ investicijas ir įtaką viešai nuomonei dėl referendumo surengimo ir prieš Visagino AE projektą, tačiau ji tyrimo išvadose neatsispindėjo. Konservatoriai įsitikinę, kad referendumo procese prieš Visagino AE aktyviai veikė R. Karbauskis ir tai, kad NSGK atsisakė savo išvadose aptarti „Rosatom“ įtaką 2012 m. referendumui bei jo aktyviems dalyviams, akivaizdžiai rodo, kad šiuo klausimu NSGK dauguma elgėsi nepriimtinai selektyviai. Įtarimų sukelia, kodėl tyrimo išvadose neatsispindi A. Kubiliaus liudijimas apie minėtą referendumą dėl Visagino AE, apie kurį A. Kubilius kalbėjo pakviestas į komitetą. TS-LKD frakcija džiaugiasi, kad bent jau jo liudijimas bus pridėtas kaip papildoma medžiaga. Galiausiai, nėra suprantama, kodėl tyrime nėra atspindėtos „Gazprom“ pastangos daryti įtaką svarbiems politiniams sprendimams, nors apie tai buvo liudijama.

„Nuvilia, jog apsiribojama vieno lietuviško ir vieno rusiško koncerno veikla, bet visiškai neaišku, ar po dešimties metų nesužinosime apie tai, kaip kuris kitas koncernas siekė užvaldyti valstybę, kurdamas partiją, kandidatuodamas į Seimą ir keldamas savo kandidatą į prezidentus, nes veikimo bruožai ir būdai, aprašyti komiteto išvadoje, bei įrankiai, kuriuos, pavyzdžiui, „Agrokoncerną“ matėme naudojant per praėjusius rinkimus, atitinka“, – sakė G. Landsbergis.

BNS nuotr.

TS-LKD frakcijos atstovai tikisi, kad po tyrimo išvadų bus imamasi tam tikrų žingsnių, kad panašios situacijos nesikartotų. Frakcija siūlo stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kuri atliktų gilesnį partijų ir politikų veiklos monitoringą. Būtina diskutuoti ir dėlpartijų finansavimo kontrolės stiprinimo. Siūloma priimti antihibridinę strategiją, kuri apimtų tiek vidaus, tiek išorės neteisėtų įtakų prevenciją.

TS-LKD frakcija siūlo įstatymais sureguliuoti, kad koncernai dėl daromos neteisėtos įtakos rizikuotų bausmėmis, pavyzdžiui, procentais nuo apyvartos. Žiniasklaida raginama stiprinti savireguliacijos institucijas, kad jos veiktų efektyviai. Frakcija mano, kad būtina suaktyvinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, nes tyrimas parodė, kad VSD turima informacija nėra efektyviai panaudojama savalaikei netesėtų įtakų prevencijai.

„Po to, kai paskelbtos tyrimo išvados, svarbiausia, išsiaiškinus visas praeities faktines aplinkybes ir nesuvaldytas grėsmes – koncentruotis į tai, ką turime padaryti, kad žalingos praktikos, kai įvairūs neleistini interesų tinklai apraizgo institucijas, būtų išgyvendintos iš mūsų valstybės irpo dešimties metų netektų graužtis, kad leidome kitiems koncernams savo interesais apraizgyti Lietuvą“, – pabrėžė G. Landsbergis.

NSGK komiteto tyrime dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas.