Laisvės partijos atstovai paskelbė – balsų civilinės sąjungos priėmimui nepakanka, todėl kol kas projekto teikti priėmimui neketinama. „Laisviečiai“ kritikuoja partnerius liberalus ir konservatorius nesilaikant koalicinės sutarties ir leidžia suprasti, jog atėjus laikui gali nepalaikyti kai kurių Liberalų sąjūdžiui ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) svarbių klausimų.
Tam, kad būtų priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, liko vienintelis balsavimas, tačiau panašu, kad šio projekto kelyje daroma pauzė. Laisvės frakcijos Seime nariai paskelbė, kad balsų šio įstatymo priėmimui nepakanka, tad ir grąžinti jo į Seimo darbotvarkę kol kas neketinama.
„Laisviečiai“ dėl to kaltina koalicijos partnerius konservatorius ir liberalus bei teigia, kad jie nesilaiko koalicijos sutartyje numatytos sąlygos dėti maksimalias pastangas, jog šis klausimas būtų išspręstas.
„Partijos įsipareigojo, sudariusios koaliciją, 5.2 koalicijos sutarties punkte, dėti maksimalias pastangas, kad eilė žmogaus teisių sprendimų būtų įgyvendinti. Tiesą sakant, nėra lengva pasakyti, kad palaikymo priėmimui koalicija pakankamai nesutelkė, nepaisant visų pastangų, kurios buvo įdėtos.
Natūralu, kad turiu konstatuoti, kad tas sutarties punktas lieka neįgyvendintas ir kai sutarties punktas lieka neįgyvendintas, vadinasi, sutarties šalys gali peržiūrėti ir savo įsipareigojimus. Mes tai darysime“, – komentavo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Ji pabrėžė, kad tai nėra šantažas ar grasinimai. Su civilinės sąjungos projektu, anot jos, ketinama grįžti tada, kai pakaks balsų įstatymo priėmimui. Tačiau kada tai gali nutikti – neaišku.
„Jis sugrįš į darbotvarkę bet kurią akimirką, kai tik bus įmanoma jį priimti. Bet dabar deginti, matant tą matematiką, būtų tiesiog neatsakinga ir žala būtų didesnė. <...>
Mes konstatuojame faktą, kad tiek su opozicijos balsais, kurie buvo ar yra suteikiami, tiek su koalicijos balsais, nepaisant to, kad sutartis yra gana aiškiai sudėliota, priėmimui šiandien balsų nėra“, – sakė A. Armonaitė.
Tikina, kad pastangos buvo dedamos
Tačiau liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritiką dėl to, kad nebuvo dėtos maksimalios pastangos, atmetė ir priminė, kad pati anksčiau teikė partnerystę įteisinančius projektus.
„Aš dėjau tokias maksimalias pastangas, kad net pati teikiau tokį projektą kadencijos pradžioje, lygiai kaip ir kitose kadencijose esu teikusi Partnerystės įstatymo projektą, kur kas ambicingesnį nei šis projektas.
Dėl mano konkrečiai pastangų klausimų neturėtų kilti“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Ji sakė nežinanti, „kaip tą maksimalumą galima išmatuoti“, tačiau, pasak Seimo pirmininkės, žvelgiant į trejus metus dirbamą darbą, dedamas pastangas ir vykstančius pokalbius, nuoširdžios pastangos telkti balsus buvo dedamos.
„Dėl civilinės sąjungos jos yra didelės“, – sakė parlamento vadovė.
Paklausta apie Laisvės partijos teiginius dėl įsipareigojimų peržiūrėjimo, V. Čmilytė-Nielsen teigė, jog apie tai turėtų kalbėti patys „laisviečiai“.
„Kiekvienas žmogus gali skirtingai interpretuoti sąvoką „maksimalios pastangos“, lygiai taip pat visi kiti žodžiai išsakyti gali būti skirtingai interpretuojami.
Galiu tik pakartoti, kad pastangos bet kuriam iš trijų koalicijos partnerių projektams yra didelės dedamos, o kalbant apie civilinę sąjungą, iš Liberalų sąjūdžio pusės, žvelgiant istoriškai, nuoseklumas ir žingsniai buvo visada dedami tam, kad žmogaus teisių klausimai būtų Lietuvoje išspręsti ir skolų žmogaus teisėms neliktų“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Premjerė: aš noriu, kad jis būtų priimtas
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tokia situacija dar nereiškia, jog Civilinės sąjungos įstatymo projektas nebegrįš į parlamento darbotvarkę. Jos teigimu, darbas dėl to ir toliau vyksta.
„Čia ne tikėjimo klausimas. Čia darbo klausimas. Aš noriu. Jeigu apie emociją klausiate, tai aš noriu, kad jis būtų priimtas, o ar aš tikiu, čia nebe vadybos sąvoka. <...> Jeigu būtų neįmanoma niekaip [surasti daugiau balsų] tai ir sakyčiau, kad neįmanoma.
Bet, matyt, kad visada verta įtikinėti ir kalbėtis, ypač dabartiniame kontekste, kai valstybė Rytuose, režimas neegzistuojančią tarptautinę LGBT organizaciją pripažino teroristine, ekstremistine ar dar kažkuo. Akivaizdu, kad visos šalys, kurios yra kitoje supratimo apie pasaulį pusėje, turėtų daryti viską, kad kažkaip niekaip jų sprendimai nebūtų tapatinami su sprendimai tų šalių, kuriose kitos seksualinės orientacijos žmonės yra persekiojami už tai, kokie gimė“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė teigė, kad akivaizdu, jog valdančiojoje daugumoje tokiam sprendimui balsų nepakanka, todėl reikia kalbėtis su opozicinėmis partijomis. Tiesa, ji teigė, kad tokia pati situacija buvo matoma priimant sprendimą dėl asmenvardžių rašymo su X, Q ir W raidėmis.
G. Landsbergis: rezultatas turi savo lubas
Tačiau TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis apie galimybes priimti Civilinės sąjungos įstatymą kalbėjo pesimistiškiau. Jis tvirtino, kad dedamos maksimalios pastangos, jog projektas būtų priimtas, tačiau balsų yra tiek, kiek yra.
„Rezultatas turi savo lubas. Toliau eiti yra sudėtinga. Tai esu ne kartą minėjęs. Ši koalicija, tiek, kiek ji balsų yra surinkusi, tai yra didžiausias istorijoje balsų skaičius tokiam jautriam klausimui, ganėtinai skaldančiam klausimui, kur nėra vieningos nuomonės.
Mes esame priartėję labai arti reikiamo balsų skaičiaus, tačiau partijos, kurios turi tai savo programoje, yra pasirinkusios užsiimti patogią sau poziciją ir tame klausime nedalyvauti, tų balsų nepridėti. Ar yra kelias į priekį? Manau, kad yra. Kol taškas nepadėtas, mes dedame kablelį ar geriausiu atveju kabliataškį“, – teigė G. Landsbergis.
S. Skvernelis: klausimas nėra aktualus
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad Seimui nėra prasmės priimti Civilinės sąjungos įstatymą. Jo manymu, tokios pozicijos laikosi ir valdančiosios koalicijos partneriai, pastaruoju metu šiuo klausimu turėję daug tarpusavio nesutarimų.
„Nematau prasmės, nes pavyzdžiai rodo Lietuvoje, kad viskas yra pas mus labai gerai. Galima turėti šeimą, lauktis vaikučio. Viskas, manau, čia išspręsta, mes tą klausimą labai sureikšminame“, – antradienį žurnalistams komentavo S. Skvernelis.
„Matyt, valdančioji koalicija taip pat galvoja, kad tas teisinis reguliavimas, kuris yra šalyje yra pakankamas, pavyzdžiai rodo, kad čia problemų niekam nėra. Ir koalicija turbūt mano, kad klausimas nėra aktualus“, – pridūrė politikas.
ELTA primena, kad pirmadienį Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė konstatavo, jog Civilinės sąjungos projektui valdančioji dauguma vis dar nesutelkė pakankamai balsų.
Gegužę Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.
Įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.
Savo ruožtu, Laisvės partija kritikuoja tokius politikų pasisakymus ir net svarsto blokuoti kai kurias TS-LKD iniciatyvas, nes šie, Laisvės partijos nuomone, nerodo pakankamai pastangų įtikinti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.
