captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dauguma politikų – prieš partijų finansavimo keitimą

Politinės partijos šiais metais iš valstybės biudžeto susižers daugiau kaip pusšešto milijono eurų. Dalis šių pinigų – 2 milijonai 700 tūkst. eurų – jau pervesti, likę partijų sąskaitas pasieks rudenį. Didžiausios dotacijos skirtos rinkimuose geriausiai pasirodžiusioms. Tiesa, dvi partijos negali disponuoti pinigais. Liberalai dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo VRK sprendimu neteko pusmečio dotacijos – beveik 400 tūkst. eurų, o „Tvarkos ir teisingumo“ teises į daugiau nei 200 tūkst. eurų apribojo prokurorai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Be to, praėjusiais metais  beveik milijonu partijas parėmė gyventojai, skirdami procentą gyventojų pajamų mokesčio. Nuo 2012-ųjų tai pagrindiniai partijų finansavimo šaltiniai, kai buvo pakeistas politinių partijų finansavimo įstatymas ir juridiniams asmenims uždrausta jas finansuoti. Taip pat liko fizinių asmenų aukos, kurios per metus negali viršyti 8 850 eurų, ir partijos nario mokestis, neperlipantis 17 700 eurų ribos.

Išaiškėjus, kaip nesivaržydami politikai naudodavosi verslininkų finansinėmis injekcijomis, nors ir neleistinomis, kilo svarstymų, ar tikrai gerai, kad juridiniai asmenys negali finansuoti verslo, o gal tiesiog reikia griežtesnės kontrolės.

Politikai abejoja modelio tinkamumu

Nors tikėtasi, kad uždraudus verslui remti partijas, ši sritis skaidrės, „MG Baltic“ politinės korupcijos byla parodė, jog verslas ir toliau veržiasi neskaidriai finansuoti politikus, o šie to neatsisako. Su kyšiu sulaikytas Eligijus Masiulis, įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo pateikti Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, kitoje byloje įtarimų yra sulaukusi „Tvarka ir teisingumas“. Todėl pasigirdo abejonių dėl dabar galiojančio politinių partijų finansavimo modelio ir svarstymų, galbūt, leisti verslui vėl finansuoti partijas. Tarp kviečiančių apie tai diskutuoti – ir premjeras.

BNS nuotr.

„Politinės partijos ar atskiri lyderiai bando užsitikrinti verslo paramą tiesiogiai ir netiesiogiai, o tai šiandien nėra teisėta. Tai diskusijos turi būti įvairios. Ar tas modelis, kuris anksčiau buvo tinkamas, galbūt mišrus būdas. Sunku pasakyti“, – mano premjeras Saulius Skvernelis.

Tačiau vargu, ar premjeras didelio palaikymo sulauks. Galiojančiu partijų finansavimo modeliu neabejoja valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkas, opozicija ir prezidentė.

„Kai prisimenate, kas vyksta, ir kai tiesiogiai partijos buvo perkamos, tai šį pasiūlymą galiu pavadinti, noru legalizuoti politinių partijų pirkimą. Ir čia remsiuosi tiesiog pavyzdžiais – aplink, kaimyninėse šalyse – nei Latvijoje, nei Lenkijoje, nei Estijoje, nei Prancūzijoje, nei Belgijoje, nei Jungtinėse Valstijose juridiniai asmenys negali remti. Fiziniai – taip, turtingi žmonės įstatymų nustatyta tvarka gali. Manyčiau, kad grįžimas atgal reikštų atvirai legalizuoti politinių partijų pirkimą“, – interviu DELFI.lt kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Likčiau prie nuomonės, kad ir dabartinio finansavimo modelis nėra blogas, jis, galbūt, yra labai ribotas, kadangi galimybės yra ribotos, bet neišskiria jokių įmonių šioje srityje ir galimybių. Automatiškai tada būtų, kad turtingesnis gali daugiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Jeigu finansavimas buvo viešas, tai pirkti partiją buvo galima viešai, nors legalumo tame nėra. Tiesiog tas veiksmas, kuris dabar daromas paslėptai, anksčiau buvo daromas viešai. Būtų tas pats, jei mes leistumėme vogti ir sakytumėme, kad durys neberakinamos, ateikite ir išsineškite. Fakto, kad vagystė yra blogas reiškinys, tai nepakeičia,“, – svarsto konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos centro partijos lyderis Naglis Puteikis sako, kad po paskutinių rinkimų kai kurie nariai net užstatė savo nekilnojamąjį turtą, kad atiduotų skolas. N. Puteikio teigimu, tokia situacija nėra gera, bet jis taip pat abejoja premjero užuominomis keisti dabar galiojantį modelį – tam reikia kitų pokyčių.

BNS nuotr.

„Nuleisti kartelę, kad partijos surinkusios, pavyzdžiui, 1 proc. jau galėtų gauti valstybės paramą. Po rinkimų neteikti išlaidų atlyginimo paramos arba teikti visiems. Sukurti socialinę reklamą, kad ir partijoms galima skirti 1 proc. GPM. Ir pataisyti įstatymą, kad visi, kurie moka GPM, galėtų tą vieną procentą skirti“, – mano Lietuvos centro partijos pirmininkas N. Puteikis.

Trūkumus pastebi ir ekspertai

Tačiau dabartinis partijų finansavimo modelis, pasak ekspertų, turi nemažai trūkumų. Pirma, valstybės dotacijų partijoms nepakanka. Antra, jų iš viso negauna tos politinės jėgos, kurios rinkimuose neperžengia trijų procentų ribos. Jos turi išgyventi iš surenkamų fizinių asmenų aukų, o kadangi šios nėra didelės, tokios partijos balansuoja ant išgyvenimo ribos.

„Ši sistema labai palanki toms didžiosioms partijoms, jos užtikrintai gauna savo kiekį pinigų ir beveik iš dalies užtikrina, kad naujos jėgos negali kilti, išskyrus, jei jie turi turtingą rėmėją. Kitaip sakant, jei turtingas žmogus ir jo draugai gali suorganizuoti šiek tiek pinigų. Tai faktiškai įtvirtina status quo ir riboja tas galimybes ateiti naujoms politinėms organizacijoms ir naujoms politinėms mintims“, – aiškina VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politikos teorijos katedros dėstytojas, doc. Kęstutis Girnius.

BNS nuotr.

Praėjusią savaitę į Seimą atkeliavo dar vienas pasiūlymas – įsteigti vadinamąjį akląjį partijų rėmimo fondą. Jo principas – verslas, norintis remti politinę sistemą, tai galėtų daryti, tačiau nežinotų, kurią partiją remia. Šio fondo lėšas skirstytų Vyriausioji rinkimų komisija, o norint išvengti verslo ir partijų sąsajų, pasiūlyta ir papildomų saugiklių.

„Nebūtų galima išskaičiuoti, kam tos lėšos atiteks: siūlau, kad būtų pervedama tiek lėšų į tą fondą, jog po trejų metų būtų paskirstyti ne visi pinigai, bet tik 50 procentų tame fonde esančių lėšų. T. y., verslas, kuris taikys į labai konkrečią partiją, susimąstys, kad po trejų metų vienas dalykas (parama - LRT.lt) gali patekti ne tai partijai. Kita vertus, 50 procentų lėšų bus paskirstyta dar po trejų metų, o po 5-6 metų, situacija gali būti visiškai pasikeitusi“, – sako Seimo Mišrios grupės frakcijos seniūnas Bronislavas Matelis.

Tačiau šis siūlymas net neįtrauktas į Seimo darbotvarkę. Valdantieji jau prieš kurį laiką prabilo, kad politinių partijų finansavimo įstatymą reikia tobulinti. Pakeitimai ne tik panaikintų neteisėtą verslo įtaką, bet ir nedraugiškų jėgų kišimąsi į šalies politinę sistemą.

Tiesa, daugiau detalių neatskleidžiama. Teigiama, kad konkrečių veiksmų bus imtasi po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo dėl verslo įtakos politikams išvadų paskelbimo. Politikos mokslų atstovai sako, kad visus tenkinančio modelio nesukursi. Partijoms trūksta politinės brandos, o daliai verslo – skaidrumo. Todėl vienintelis būdas užtikrinti skaidrų finansavimą yra griežtesnė kontrolė, didesnės baudos už korupcinius nusikaltimus.

BNS nuotr.

„Jeigu ir būtų, sakykime, leidžiamas legalus finansavimas iš verslo pusės partijoms, tai nereiškia, kad tam tikra dalis to finansavimo neliktų paslėpta. Galbūt nesinorėtų tam tikriems verslams ir partijoms, kad būtų plika akimi matomas finansinis ryšys, o vėliau ir tam tikri balsavimai. Dėl to tyrėjams, atsakingoms institucijoms, darbo nesumažėtų, reikėtų ištirti tą nematomą aisbergo pusę“, – mano ISM politikos dalykų grupės vadovas, doc. dr. Vincentas Vobolevičius.

„Pabandėm vienaip – duoti daugiau laisvės, bet nustatyti tokias taisykles ir jas bandyti griežtai prižiūrėti, o reikalui esant, griežtai bausti, jei yra pažeidžiamos. Bet ši sistema yra faktiškai palanki, neskatina (partijų – LRT.lt). Yra per mažai pinigų, kad partijos galėtų praplėsti veikimą tarp rinkimų. Rinkimams jie turi lėšų, bet, manau, jie nori į politinę sistemą įtraukti ir daugiau žmonių. Tad partijos privalo turėti daugiau lėšų“, – aiškina K. Girnius.

BNS nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...