Lietuvoje

2018.05.27 18:02

Stringa valstybės tarnybos pertvarka

Kaip vienas svarbiausių šios Seimo sesijos darbų buvo įvardijama valstybės tarnybos pertvarka, ji – ir tarp vyriausybės prioritetų. Šią tarnybą siūloma keisti iš esmės, tačiau kai kurie parlamentarai, kritikuodami numatomą  pertvarką, sako, kad iš valstybės tarnybos norima padaryti vieną didelį UAB-ą. Iki pavasario sesijos pabaigos likus maždaug mėnesiui, valstybės tarnybos pertvarka vis dar neįtraukta į posėdžių darbotvarkę.

Valstybės tarnyba nemodernizuota 20 metų. Ji kaip senas liftas – dar važiuoja, bet visiems aišku, kad kokybė jau nebe tokia gera ir reikia remonto. Vidaus reikalų ministras siūlo, kaip pats sako, labai paprastą dalyką – geresnes paslaugas gyventojams ir valstybės tarnautojams. Tačiau Seime atsidūręs pertvarkos įstatymas įstrigo.

Reikia kalbėti apie  valstybės valdymo politikos pertvarką, o ne valstybės tarnybos, įsitikinęs Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius.

„Palyginus tai, kaip yra Lietuvoje įgyvendinama valstybės valdymo politika, su pažangių šalių, tai mes esam visiškai dar pusiau laukiniai. Todėl nėra tinkamo planavimo, nėra į rezultatus orientuoto biudžeto, nėra į rezultatus orientuoto valdymo. Ir ta visa valstybės tarnyba yra be orientyro, ką jie turi siekti“, – sakė A. Kubilius.

Premjeras pripažįsta, kad pradėti valstybės tarnybos pertvarką nėra lengva. Pasak Sauliaus Skvernelio, vis dėlto ji juda per lėtai, nes Seimo nariai, po kaulelį narstydami pertvarkos projektą, įsikibę įvairiausių mitų.

„Stringa dabar komitetuose. Tai nėra paprastas teisės aktas, yra lydimieji teisės aktai. Juo labiau, kad Seimo narių pozicijos irgi įvairios. Turime poziciją, kad nepriklausomai nuo veiklos efektyvumo, reikia didinti atlyginimus ir  daugiau nieko nedaryti. Žmonės turi savo nuomonę, mano kad gerai išmano, nors patys valstybės tarnyboje nedirbę, visą nepriklausomybės laikotarpį praleidžia tiktai Seime“, – sakė S. Skvernelis.

Anksčiau ir pats rengęs valstybės tarnybos įstatymą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sako, kad dabar pateiktame  daug neaiškumų, ir galbūt geriau išvis nereformuoti valstybės tarnybos, nei daryti taip, kaip siūloma.

A. Sysas, BNS nuotr.

„Man matosi, kad norima iš valstybės tarnybos padaryti vieną didelį UAB-ą, nes principas yra toks, kad viršininkas viską sprendžia. Tiksliau, ne viską, bet darbo užmokestį, tai viršininkas. Valstybės tarnyba turėtų būti grindžiama kitais pagrindais – kokybe. Ir žmogus, eidamas į tą darbą, turėtų būti užtikrintas dėl tam tikrų pajamų, tai yra pastoviosios darbo užmokesčio dalies“, – kalbėjo A. Sysas.

Kada gali valstybės tarnybos pertvarka atsirasti posėdžio darbotvarkėje, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kol kas negali atsakyti. Neaišku, ar pavyks tai padaryti šioje sesijoje.

„Mes neturime užsibrėžti kokią nors datą, kad padarytumėm pertvarką. Turime pasiekti jos tokios, kokios siekiame, o dabar ar vėliau, tai turbūt ne esminis dalykas“, – teigė V. Pranckietis.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad pertvarkos valstybės tarnyboje reikia kuo skubiau, o naujuoju įstatymu kaip tik keičiama priėmimo tvarka, darbo užmokesčio sistema, atsiranda skatinimas.

„Šiandien mes turime stagnacijos, ir labai sunku priimti kai kuriuos sprendimus motyvuojant, atleidžiant valstybės tarnautoją ar rengiant konkursus. Dėl to ir siekiama, kad ateitų į valstybės tarnybą motyvuoti žmonės, kvalifikuoti, jiems būtų tinkamai atlyginama, jie teiktų kokybiškas paslaugas verslui ir žmonėms“, – kalbėjo E. Misiūnas.

Seime gali įstrigti ir numatomos mokesčių bei pensijų pertvarkos. Premjeras net yra pareiškęs, kad Seimui reikėtų pasitikrinti, ar tebeturi pasitikėjimą vyriausybe, jei šios reformos įstrigtų. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tokius žodžius vadina politiniu žaidimu, o ne noru reformuoti mokesčių sistemą.