Ignas Vėgėlė trečiadienį Vilniuje pranešė dalyvausiantis prezidento rinkimuose. Jo kalboje buvo girdima kritika valdantiesiems, LGBT ir socialinėms Lietuvos problemoms.
Kritikavo valdančiuosius
„Atėjo laikas veikti, veikti atvirai, drąsiai <...> Girdėdamas ir jausdamas daugybės Lietuvą mylinčių žmonių pasitikėjimą, apsisprendžiu dalyvauti ateinančiais metais vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose <...> Aš neatstovauju jokiai politinei partijai ar interesui, nesu įsipareigojęs jokiam stambiam verslui ar ekonominei grupei. Nesu jokios politinės partijos narys – tuo labiau, nesu įsipareigojęs jokiai užsienio valstybei ar bet kokiai specialiai ar saugumo tarnybai“, – sakė jis kalboje, kurią palydėjo ovacijos.
Renginį pradėjo vaizdo montažas su I. Vėgėlės kalba apie jo vaikystę ir gyvenimą, Kipro Mašanausko daina „Kokia nuostabi, Lietuva, esi“. Vaizdo įraše apie tai, kokio prezidento reikėtų Lietuvai, kalbėjo žinomi žmonės, tokie kaip aktorius Ramūnas Cicėnas, dainininkai Violeta Riaubiškytė-Tarasovienė ir Vilius Tarasovas, sportininkas Žydrūnas Savickas ir kiti. Renginyje lankėsi kunigas Ričardas Doveika, Seimo narys Aidas Gedvilas, atlikėjas Romas Dambrauskas, žurnalistė Rūta Janutienė, visuomenininkai.
Pats I. Vėgėlė kalbą pradėjo minėdamas Justino Marcinkevičiaus poemą „Mindaugas“, užsiminė, kad Lietuva yra suskilusi, jai reikia vienijimo, priminė Baltijos kelią.
„Tuomet mes turėjome aiškų tikslą, aiškų siekį atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvą, kurioje būsime orūs ir laisvi“, – sakė I. Vėgėlė ir užsiminė apie esą matomus žodžio laisvės, privatumo ribojimus, demokratijos trūkumus šiandien.
Anot jo, pradėjo „griūti tiltai“ ir irti ryšiai tarp tautos ir „valdančiųjų“.
Savo kalboje I. Vėgėlė kalbėjo apie „LGBTQ propagandą“ ir kritikavo Stambulo konvenciją, gyvenimo įgūdžių programą mokyklose.
„Bažnyčia nustumiama į viešojo gyvenimo paribius“, – pabrėžė jis. I. Vėgėlė taip pat atkreipė dėmesį į šeimos politiką. Jo manymu, šiuo metu bandoma krikščioniškąsias vertybes eliminuoti iš gyvenimo.
I. Vėgėlė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmę, mažą gimstamumą, nepasitikėjimą institucijomis, ilgas eiles norint patekti pas medikus, pajamų nelygybę, narkotikų vartojimą mokyklose, kritikavo nedidelio narkotikų kiekio dekriminalizavimą. Jis kritikavo užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu, komercinių bankų gaunamą uždarbį. Renginį baigė Lietuvos himnas.
„Grasinasi įvesti naujus mokesčius, nekilnojamo ir dovanojamo turto“, – kritikavo jis naujus pasiūlymus Seime, priekaištavo valdančiajai koalicijai dėl esą neįgyvendintų tikslų.
Pandemijos valdymo priemones, dėl kurių kritikos jis išgarsėjo pastaraisiais metais, I. Vėgėlė kalboje pavadino „valstybiniu totalitarizmu“ ir kritikavo „visa apimančią baimės atmosferą visoje visuomenėje“.
„Tai, kas vyksta Lietuvoje, yra mėgavimasis galia, tai nėra tarnystė“, – sakė jis.
I. Vėgėlė dėkojo tėvams, vaikams, broliui, žmonai, mokytojams, „Ąžuoliuko“, Lietuvos Helsinkio grupei ir Lietuvos krikščionių sąjungai, kuriai anksčiau priklausė.
Žada atleidimus
Kalbėdamas su žurnalistais I. Vėgėlė kaip vieną pirmųjų darbų įvardijo tam tikrų pareigūnų pakeitimus Vyriausybėje.
„Tie, kurie yra paskirti netinkančiai, netinkamai einant savo pareigas, mano supratimu, pakeitimas“, – sakė jis, nors neįvardijo, kokie tai asmenys.
Taip pat I. Vėgėlė minėjo turintis užmojų keisti įstatymus.
„Prezidentas turi teisę teikti eilę teisės aktų, tai yra tiek atsakomybės įteisinimas, siekis įteisinti referendumą (surinkus mažiau parašų – LRT.lt). 300 tūkstančių [parašų], tai yra butaforija, to padaryti realiai neįmanoma. Tai yra pirmieji darbai“, – sakė politikas.
Jis taip pat minėjo, kad siektų keisti užsienio politiką, kuri, anot jo, šiuo metu yra „eksperimentinė“, pavyzdžiui, neaiški pozicija dėl Kinijos.
„Lygiai tas pats vyksta su ilgalaike Baltarusijos ilgalaike strategija, ilgus metus sunkią politinę naštą nešėme, turėdami tokį sunkų kaimyną, Baltarusiją. Sugebėjome ją išlaikyti neutralia, galų gale per 4 pastaruosius metus mes atvedėme Rusijos sieną prie Lietuvos per keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus“, – sakė jis.
Pasiteiravus, kaip vertina savo galimybes, I. Vėgėlė patikino jas pasvėręs ir vertina „gerai“. Jis sakė, kad nekurs politinės partijos – tokių spėjimų buvo pasigirdę, nes kitais metais vyks ir Seimo rinkimai.
„Ne, neplanuoju. Aš apsisprendžiau dalyvauti prezidento rinkimuose, tai yra mano pagrindinis tikslas“, – sakė jis.
I. Vėgėlė sutiko, kas jam dėl elektorato balsų teks varžytis su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Iš tiesų mesti iššūkį valdžioje esančiam prezidentui yra sunku, nes prezidentas turi organizacinį, finansinį resursą, lygiai taip pat ir premjerė“, – kalbėjo jis apie būsimus varžovus.
Anot politiko, jo kampanijos, net ir netiesiogiai, nefinansuos verslas, jis tikisi gauti gyventojų paramos. Rinkiminę sąskaitą atidaryti I. Vėgėlė žada kitą savaitę.
„Aš pats asmeniškai“, – sakė jis pasiteiravus, kas apmokėjo ištaigingą renginį Vilniaus centre ir pridūrė dar nežinantis tikslios sąmatos. Anot jo, rinkiminė kampanija gali kainuoti milijoną ar keliasdešimt tūkstančių, tačiau jis tikisi, kad tiek pinigų neprireiks, minėjo, kad nori likti nepriklausomu nuo stambaus kapitalo verslo.
I. Vėgėlė yra teisininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, dvi kadencijas ėjęs Advokatų tarybos pirmininko pareigas (2014–2022 m.).
2022 m. teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iniciatyva jam buvo iškelta drausmės byla dėl viešų pasisakymų apie asmenis, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu. Kaip tąkart pranešė ministrė, advokatui byla iškelta, nes jis savo pasisakymais žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose galėjo suklaidint, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti minėtų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu, t. y., kad asmenys tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti už paramą arba paramą panaudojo ne tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama.
Advokatų garbės teismas sprendimą byloje turėtų skelbti gruodį.
2021 m. I. Vėgėlė išgarsėjo, kai Advokatų visuotiniame susirinkime tvirtino, jog COVID-19 pandemijos valdymo priemonės prieštaravo teisei ir nėra pagrįstos mokslu, vėliau pradėjo skelbti viešus komentarus šia ir kitomis politinėmis temomis.
Už I. Vėgėlę šiuo metu balsuotų 8,5 proc. gyventojų, rodo portalo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Sprinter“ atlikta apklausa, jis yra trečioje vietoje po prezidento Gitano Nausėdos (19,3 proc.) ir premjerės Ingridos Šimonytės (10,1 proc.).
2000 m. I. Vėgėlė nesėkmingai kandidatavo į Seimą su Krikščionių demokratų sąjunga, 2004 m. – į Europos Parlamentą.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 d.
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras paskelbė 6 partijos. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Aurelijus Veryga, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – Giedrimas Jeglinskas, Laisvės partijos – Dainius Žalimas, „Laisvė ir teisingumas“ kelia Artūro Paulausko, o Lietuvos regionų partija rems Manto Varaškos kandidatūrą. Liberalų sąjūdis kandidato nekels.
Taip pat žinomi 3 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus ir aktyvistas Antanas Kandrotas.
