Antradienio vakarą posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio valdyba nusprendė nedalyvauti kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri anksčiau buvo įvardyta kaip realiausia partijos kandidatė, LRT TELEVIZIJAI sako mananti, kad dėl gana aiškaus favorito prezidento rinkimai nebus labai įdomūs.
V. Čmilytė-Nielsen – „Dienos temoje“.
– Taigi, partija nusprendė nekelti savo kandidato prezidento rinkimuose, nepaisant to, jog buvo daug kalbama, kad jūs galėtumėte būti Liberalų sąjūdžio kandidatė. Liberalų sąjūdis, ko gero, lieka vienintele partija Seime, neturinčia kandidato (Darbo partija dar, matyt, apsispręs, bet jie žada kandidatą turėti). Ar jūs pati dėl to liūdite, ar ne?
– Liberalų sąjūdžio valdyba vienbalsiai nusprendė nekelti kandidato prezidento rinkimuose ir aš pati agitavau kolegas už tokį sprendimą, nors, žinoma, dėkodama visiems skyriams ir partijos bendruomenei, kurie mane minėjo kaip kandidatę ir kėlė.
– O kodėl jūs nenorėjote kandidatuoti?
– Yra keli argumentai. Pagrindinis argumentas, kad man, kaip partijos vadovei, atrodo, jog svarbiausi ir įdomiausi rinkimai kitais metais, be jokios abejonės, yra Seimo. Taip pat partijai labai svarbūs yra Europos Parlamento rinkimai. O prezidento rinkimai, jei galima taip pasakyti, manau, bus mažiausiai įdomūs. Pagal prioritetą, visgi, manau, kad turėtume koncentruotis būtent į Seimo rinkimus.
– Sakote, kad valdyboje tai buvo priimta vienbalsiai, bet prieš posėdį mes matėme įvairių bangų. Ir Viktoras Pranckietis rėžė be užuolankų, kad ryškaus kandidato, kuris galėtų rimtai pasivaržyti dėl prezidento posto, partijoje nematyti. Jis tai rėžė viešojoje erdvėje. Paskui Petras Auštrevičius taip pat. Tai kiek čia tos vienybės buvo?
– Tarp liberalų vienmintystės niekada nebūna ir aš manau, kad tai labai gerai. Dėl ryškumo – partijų skyriai nesutiko su V. Pranckiečiu, todėl čia galbūt jo atskira nuomonė. Dėl ryškių kandidatų, turiu galvoje. P. Auštrevičius buvo pareiškęs kiek kitokią nuomonę, tačiau prie valdybos posėdžio buvo prisijungęs nuotoliniu būdu, pasakėme savo argumentus ir, kaip jau sakiau, valdyba bendru sutarimu priėmė sprendimą nekandidatuoti prezidento rinkimuose.
– Bet ar P. Auštrevičius dėl to nusiramino? Nes jis tarsi sakė, kad, jei partija neturės ir nesiūlys kandidato prezidento rinkimuose, jis kandidatuos pats.
– Ne, aš tokio ketinimo iš P. Auštrevičiaus neišgirdau.
– Vadinasi, ir jis nebus joks kandidatas?
– Partija priėmė sprendimą, kad nedalyvausime prezidento rinkimuose, ir tuo ši istorija baigiasi. Bet mes, suprantama, koncentruosimės į kitus svarbius rinkimus, o P. Auštrevičius, manau ir viliuosi, bus vienas ryškiausių Liberalų sąjūdžio kandidatų Europos Parlamento rinkimuose.
– Bet, kad ir kaip būtų, prezidento ir Europos Parlamento rinkimai vyksta tuo pačiu metu, tad galbūt tai būtų gera proga Liberalų sąjūdžiui reklamuoti save ir ten, ir ten?
– Aš jau prieš kelis mėnesius ne viename interviu esu sakiusi, jog netikiu, kad yra prasminga dalyvauti prezidento rinkimuose, išnaudojant tai tik kaip priemonę kitiems rinkimams. Europos Parlamento rinkimai, matome, yra svarbus partijos prioritetas, jiems ruošiamės ir manau, kad tai tikrai padarysime ne blogiau nei tos partijos, kurios turės savo kandidatus prezidento rinkimuose.
– Kaip suprantu, Liberalų sąjūdis taip iki šiol ir neturėjo kandidato prezidento rinkimuose. Čia jau tokia įsisenėjusi tradicija?
– Aš sakyčiau, kad vertinome ir tai, jog istoriškai Seimo rinkimuose mums tai nepakenkdavo.
– Jūs daug kalbate apie Seimo rinkimus. Ar jūs pati vesite partijos sąrašą Seimo rinkimuose?
– Tokio atskiro aptarimo neturėjome, bet, manyčiau, jog būtų logiška, kad partijos pirmininkas ir vestų sąrašą svarbiausiuose metų rinkimuose.
– Kai kurie politologai sako, kad vis dėlto jūsų dalyvavimas arba partinio kandidato turėjimas prezidento rinkimuose rodytų, kad jūs neišsigandote Apeliacinio teismo nuosprendžio, skyrusio partijai baudą, ir viskas yra gerai. Ar tai reikštų, kad dabar yra kaip nors kitaip?
– Ne, aš tikrai taip nevertinu, esu racionalus žmogus, racionaliai vertinu situaciją ir manau, kad tai tikrai nėra paskutiniai prezidento rinkimai, kuriuose Liberalų sąjūdis gali dalyvauti ir turėti stiprų kandidatą. Ateityje tikrai turėsime tokių, tiesiog šie rinkimai, mano galva, ir apie tai, beje, kalba ir kai kurie politologai, ir sociologai, tikėtina, bus gana prognozuotini ir nebus labai įdomūs, todėl nedalyvavimo juose aš nematau kaip didelio praradimo.
– Bet jei visos partijos taip mąstytų, mes apskritai neturėtume kandidatų prezidento rinkimuose.
– Kaip matome, visos partijos taip nemąsto, bet taip, šiuose rinkimuose yra gana aiškus favoritas.
– Gal nėra tikėjimo Liberalų sąjūdžio sėkme?
– Yra galbūt racionalus išdėliojimas tų prioritetų, kurie dabar yra svarbiausi. Manau, kad tai yra teisinga.
– Grįžtant prie Apeliacinio teismo nuosprendžio. Kaip jūs iš esmės jį vertinate? Kita partija, kuri gavo baudą, sako, kad čia viskas blogai, Apeliacinis teismas paskelbė neteisingą nuosprendį. Politikai ginčijasi dėl to nuosprendžio. Ar jūs norite ginčytis dėl to nuosprendžio?
– Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai ir aš šį teismo sprendimą priimu. Tačiau valdyboje mes priėmėme sprendimą kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą, t. y. teikti kasacinį skundą, argumentuodami akivaizdžiu argumentu, kad dviejų teismų sprendimai skiriasi kardinaliai. Būtų natūralu, kad Aukščiausiasis Teismas pasisakytų.
– Ar Liberalų sąjūdis baudai jau susimetė? Ne tiek ir daug – po 200 eurų.
– Net nenoriu komentuoti tos idėjos, kurią vienas kolega lengva ranka emocionaliai išmetė į viešąją erdvę ir kuri pradėjo gyventi atskirą gyvenimą. Apie tai jokios kalbos nėra. Taip, bauda yra skirta, turėsime ją sumokėti ir tai padarysime.
– Kaip apskritai Apeliacinio teismo nuosprendis keistų partijos rinkimų šansus rinkimuose? Jūs jau pasvėrėte tuos dalykus?
– Suprantama, kažkiek sunkina, bet tikrai Liberalų sąjūdis yra ne pirmą kartą priverstas savo rinkimų kampanijas planuoti taupiai. Vėlgi, žvelgiant istoriškai, mums toks taupesnis režimas nėra pakenkęs, atsižvelgiant į rinkimų rezultatus, todėl manau, jog susitvarkysime ir šįkart. Ir tai nėra svarbiausia.
– Ko tikitės iš Aukščiausiojo Teismo?
– Aš jokių lūkesčių nenorėčiau išsakyti. Kol kas tik priėmėme sprendimą dėl formalaus kreipimosi. Jis įvyks nustatytais terminais ir viskas bus Aukščiausiojo Teismo rankose.
– Grįžkime prie prezidento rinkimų. Kad ir kaip būtų, dešiniųjų kandidatų bus nemažai. Klausimas, ar Liberalų sąjūdis ką nors rems, ar ne?
– Šiandien valdyboje turėjome progą aptarti, kad partijai būtų racionalu būti neutraliai.
– Ką reiškia tas neutralumas?
– Tai reiškia, kad reikėtų neremti jokios kitos partijos ar apskritai kito kandidato.
– Taip, formaliai suprantama, ką tai reiškia, bet kam reikalinga ši neutralumo poza? Juk politikoje tam tikra prasme vis tiek vyksta dešiniųjų ir kairiųjų idėjų kova. Šiuo atveju galbūt jūsų parama kam nors būtų labai reikalinga?
– Aš matyčiau šią situaciją kiek kitaip. Liberalų sąjūdis yra politinė jėga, kuri 2024 metais dalyvaus visu pajėgumu dvejuose rinkimuose ir visiškai natūralu, kad tuose trečiuose, kuriuos laikome, kaip jau sakiau, šiek tiek mažiau įdomiais, mes neužimame nė vienos pusės. Man pačiai, kaip Seimo pirmininkei, vėlgi, manau, logiška, turint galvoje, kad per rinkimų kampaniją tiek prezidentas, tiek premjerė išbėgs į tas rungtynes, į tą aikštelę, reikės dirbti ir su viena, ir su kita valdžia, institucija, manau, kad toks neutralumas yra labai suprantamas.
– Geriau būti neutraliems ir su dabartiniu prezidentu, ir su premjere, negu kuriam nors parodyti paramą? Tai kenktų darbui, manote?
– Aš manyčiau, kad dabartiniame etape, kai du iš trijų valstybės vadovų dalyvaus rinkimų kampanijoje, o, kaip mes puikiai žinome, rinkimų kampanija retai praeina be emocijų ir pasišpilkavimų, šiuo atveju mano nedalyvavimas toje kampanijoje yra dar vienas pliusas.
– Situacija koalicijoje po teismo nuosprendžio nepasikeitė?
– Ne, nepasikeitė.
– Nors Seime daug norinčiųjų pasakyti, kad teista partija ir t. t., kažkaip reikėtų trauktis. Jūs šį klausimą svarstėte valdyboje?
– Ne, valdyboje apie tai nekalbėjome.
– Ir nekalbėsite?
– Ne, nematau poreikio tą daryti.
– Šiandien iššovė dar viena naujiena – liberalas Virgilijus Pruskus, jo pavardė figūruoja tyrime dėl korupcijos atliekų tvarkymo srityje. Ar valdyboje šie dalykai buvo svarstyti? Jums šie faktai žinomi?
– Iš esmės žinau tiek, kiek mačiau viešojoje erdvėje, bet tuojau pat į valdybos darbotvarkę įtraukėme klausimą dėl šio asmens narystės partijoje stabdymo ir jam bus rekomenduota taip pat palikti tarybos nario vietą.
– Jūs operatyviai reaguosite?
– Taip, jau reaguojame.
– Dėkoju už pokalbį.
