Ne vieną mėnesį verdančiose diskusijose dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje pagrindiniu privalumu įvardijamas augantis šalies saugumas. Visgi laukiama ir kitų teigiamų aspektų – tiek politinių, tiek ekonominių. Tiesa, premjerė pripažįsta, kad išlieka rizika, jog kita Vyriausybė brigados priėmimui skirtas lėšas nukreips kitoms reikmėms, bet net ir dabartinė opozicija tikina – tokius sprendimus priėmę politikai būtų paprasčiausi išdavikai.
Per artimiausius kelerius metus Berlynas ketina Lietuvoje dislokuoti brigadą, dėl kurios diskusijos tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje vyko ne vieną mėnesį.
Skaičiuojama, kad į Lietuvą turėtų atvykti apie 4,8 tūkst. vokiečių karių bei apie 200 civilių personalo. Numatoma, kad jie į mūsų šalį turėtų atvykti su šeimomis.
Nors kalbant apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje visada akcentuojamas nacionalinio saugumo ir gynybos elementas, visgi skaičiuojamos ir kitos tokio dvišalio Lietuvos ir Vokietijos susitarimo naudos.
Pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) skaičiuoja, kad su brigada į Lietuvą atvykę vokiečiai šalyje kasmet išleis apie 70 mln. eurų prekėms, paslaugoms, poilsiui.
Politikos užkulisiuose jau svarstoma ir apie išaugsiantį skrydžių tarp Lietuvos ir Vokietijos skaičių, vokiečių kalbą mokančių pedagogų poreikį, naujų vokiškų verslų atėjimą į Lietuvą.
Taip pat skaitykite
Tuo metu Užsienio reikalų ministerija (URM) pasidžiaugė, kad jau dabar pastebimas Lietuvos ir Vokietijos santykių suintensyvėjimas skirtingose srityse. Portalui LRT.lt perduotame komentare URM atstovai taip pat teigė besitikintys, kad Vokietija daugiau dėmesio skirs aukštųjų technologijų sričiai ir investicijoms kuriančioms aukštos pridėtinės vertės produkciją.
Tiesa, tam, kad Vokietijos brigada galėtų įsikurti Lietuvoje, būtina įrengti visą reikalingą infrastruktūrą, atliepti kitus jos poreikius. Vyriausybė numatė tam lėšas, tačiau saugiklių, užtikrinančių, kad atėjusi nauja valdžia neišdalins šių pinigų kitoms reikmės, nėra.
Premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad rizika, jog brigadai skirtos lėšos kitų valdžių gali būti padalintos, pavyzdžiui, pensijoms, yra, tačiau, anot jos, reikėtų į politinį spektrą žiūrėti su „šiokiu tokiu pasitikėjimu“.
Kad labai mažai tikėtina, jog atėjusi nauja Vyriausybė imtųsi brigados dislokavimui skirtas lėšas permesti kitoms reikmėms, tikino ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Jo manymu, tokius sprendimus priėmę politikai būtų tiesiog išdavikai.
Kasmet – daugiau nei 70 mln. eurų prekėms ir paslaugoms
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas birželį patvirtino, kad į Lietuvą bus atsiunčiama 4 000 karių. Praėjus keliems mėnesiams Vokietijos ambasadorius Lietuvoje patikslino – karių bus 4 800, o dar 200 atvyksiančiųjų bus civilių personalas. Kartu su jais turėtų atvykti ir jų šeimos.
Lietuvos valdžia jau pradėjo skaičiuoti, kokius privalumus, be saugumo, mūsų šaliai atneš brigados dislokavimas Lietuvoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija portalui LRT.lt komentavo, kad Vokietijos brigados dislokavimas neabejotinai padidins Lietuvos atsparumą ir saugumą bei turės teigiamą įtaką ekonomikai.
„Skaičiuojame, kad jei būtų dislokuojama per 5 tūkst. brigados karių, tai su šeimos nariais galėtų sudaryti per 10 tūkst. naujų vartotojų, kurie ateitų į Lietuvos vidaus rinką (kiek Lentvaris, Biržai ar Raseiniai turi gyventojų).
Tad vertinant vartojimo išlaidas, Lietuvos vidaus rinka pasipildytų vartotojais, kurie tikėtina įvairioms prekėms, paslaugoms, poilsiui skirs per 70 mln. eurų kasmet“, – skaičiuoja EINMIN.
Taip pat skaitykite
Nors politikos užkulisiuose kalbama apie tai, kad Vokietijos sprendimas dislokuoti brigadą Lietuvoje gali paskatinti vokiškų verslų atėjimą į mūsų šalį, Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodė kol kas neturinti žinių, kad kad dėl brigados atvykimo į Lietuvą keltųsi konkretūs Vokietijos verslai.
Tikisi ne tik saugumo, bet ir investicijų
Tuo metu URM portalui LRT.lt perduotame komentare dėstoma, jog Vokietijos istorinis sprendimas dėl nuolatinio sunkiosios brigados dislokavimo Lietuvoje – tai ryškus Vokietijos Zeitenwende politikos atspindys.
Anot ministerijos atstovų, ilgalaikis Vokietijos įsipareigojimas mūsų šalies saugumui atvers naują puslapį Lietuvos dvišalėje strateginėje partnerystėje su Vokietija ir suteiks galimybę pasiekti naują šios partnerystės kokybinį lygį.
„Toks sprendimas negimė per vieną dieną, tai ilgametis mūsų valstybės institucijų pastangų rezultatas“, – komentavo URM.
Portalui LRT.lt ministerija nurodė besidžiaugianti, kad Vokietijos sprendimas reikšmingai pagerins Lietuvos ir viso rytinio NATO flango saugumo situaciją.
„Turime suprasti, kad Vokietija tiesiogiai investuoja į mūsų saugumą. Mūsų prioritetas – atlikti reikiamus namų darbus ir sudaryti sąlygas, kad ši brigada kuo greičiau atsidurtų Lietuvoje.
Glaudžiai koordinuojamės su partneriais Vokietijoje, kitomis Lietuvos institucijomis, kartu siekdami sukurti geriausias sąlygas Vokietijos kariams Lietuvoje ir jų artimiesiems“, – komentare dėstė URM.
Paklausti, kokie pokyčiai santykiuose su Vokietija jau yra pastebimi, ministerijos atstovai nurodė, jog pastebimai suintensyvėjo vizitai į Lietuvą ir atitinkamai į Vokietiją. Taip pat atitinkamai įvairių sričių ministrai, ekspertai susitinka dvišalių konsultacijų ir įvairų forumų ir konferencijų metu.
Be to, Lietuva sustiprino ambasadą Berlyne, įsteigė konsulatą Miunchene. Tad, anot URM, tikrai pastebimas santykių aktyvėjimas įvairiose srityse.
Taip pat skaitykite
„Esame tikri kokybiniu strateginės partnerystės gilėjimu. Ekonomikos stiprėjimas ir saugumo situacija regione yra tiesiogiai susiję. Vokietija jau šiandien yra viena iš pagrindinių prekybos ir investicinių partnerių. Esame suinteresuoti ilgalaikiais ir tvariais santykiais versle bei didėjančiomis Vokietijos tiesioginėmis investicijomis Lietuvoje“, – rašoma URM portalui LRT.lt perduotame komentare.
Ministerija taip nurodė besitikinti, kad Vokietija daugiau dėmesio skirs aukštųjų technologijų sričiai ir investicijoms kuriančioms aukštos pridėtinės vertės produkciją.
„Išliksime partneriais ir išlaikysime tą patį intensyvų bendradarbiavimo lygį mokslo, inovacijų ir technologijų srityse, kur Vokietija jau dabar yra Lietuvos partnerė Nr. 1“, – komentavo URM.
Ministerija taip pat dėstė, jog laukiama ir dirbama, kad vokiečių turistai atrastų visą Lietuvą, kaip „jau atrado Nidą ir Druskininkus“.
„Šiandien matome Vokietiją kaip potencialią pirmąją mūsų šalies atvykstamojo turizmo rinką.
Taip pat skaitykite
Kultūrinio bendradarbiavimo potencialas yra labai didelis – turime siekti, kad Vokietija kuo labiau pažintų mus, kad mes būtume matome Vokietijos kultūriniame žemėlapyje, o tuo pačiu – kad Lietuvoje būtų pristatoma Vokietijos kultūra“, – dėstoma URM komentare.
Išlieka rizikos
Tačiau atsikelti į Lietuvą vokiečių brigada galės tik tuomet, kai mūsų šalis padarys namų darbus – paruoš visą reikalingą infrastruktūrą, atlieps kitus brigados poreikius. Tai nėra vienerių metų projektas, nors premjerė Ingrida Šimontyė sakė besitikinti, kad šios Vyriausybės susiplanuotus darbus iki kadencijos galo pavyks nudirbti.
Tiesa, aktualus išlieka finansų klausimas, mat Vyriausybė nėra numačiusi saugiklių, užtikrinančių, kad atėjusios naujos valdžios brigados reikmėms skirtų lėšų neišdalintų, pavyzdžiui, pensijoms ar kitoms socialinėms reikmėms.
„Visada tokia rizika yra, bet mes tiesiog žvelkime į politinį spektrą su šiokiu tokiu pasitikėjimu. Kol kas, išskyrus visiškas politinio lauko paraštes, kurios Seime yra nereprezentuojamos arba reprezentuojamos menkai, vis dėlto, negirdėti iš politinių oponentų kažkokios rimtos kritikos tiek dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo, tiek dėl įsipareigojimų priimti sąjungininkus Lietuvoje“, – komentavo ministrė pirmininkė.
Kaip tik yra, anot I. Šimonytės, priešingai ir kritika pasigirsta dėl to, kad „jau vakar reikėjo“ būti pasirengus priimti vokiečių brigadą.
Premjerė sakė esanti įsitikinusi, kad labai daug suplanuotų dalykų bus pabaigta iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos, nors, kaip pripažino I. Šimonytė ne viskas. Taip yra, pasak jos, dėl to, kad kai kurie projektai, kurie yra itin reikšmingi, tęsis ir šiai Vyriausybei darbą baigus.
Taip pat skaitykite
„Tarkime, „Rail Baltic“ projektas, kuris tęsis tikrai ilgiau nei šios Vyriausybės kadencija ir, duok Dieve, kitai Vyriausybei pavyks užbaigti savo dalį per savo kadenciją, kas bus ne toks paprastas uždavinys.
Yra ir kiti infrastruktūros projektai, kurie, manau, bus tęsiami. Tiesą sakant, neįsivaizduoju dabar realistiškai jokios politinės konsteliacijos, kuri galėtų ir norėtų persiauti ore dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Brigadai prieštaraujančių politikų nerinktų
Kad būtų įmanoma tokia situacija, jog atėjusi nauja valdžia pakeistų sprendimus dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, abejojo ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Jo teigimu, tokie prioritetiniai dalykai kaip Lietuvos saugumos, gynyba, energetinis nepriklausomumas buvo ir yra neginčyjami.
„Kai turime tokią geopolitinę situaciją kalbėti apie tai, kad pasikeitus valdžios galėtų ateiti kažkokie politiškai nebrandūs žmonės... Pavadinčiau [tokius politikus] išdavikais, tarnaujančiais mums nedraugiškoms šalims.
Tikrai manau, kad 100 proc., kalbant apie žmonių saugumo, gynybos užtikrinimą, tie pinigai net nebus keliami į paviršių, kad būtų galima tas lėšas nukreipti, tarkime, socialinėms programoms. <...> . Jeigu bus tam tikri socialiniai neramumai, manau, kad gynybai finansavimas yra už biudžetinės eilutės, kaip mėgstam finansininkai kalbėti“, – komentavo A. Butkevičius.
Negana to, ekspremjeras sakė manantis, kad jei rinkimų kampanijos metu kokių nors politinių jėgų atstovai pasisakytų prieš Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje, rinkėjai už tokius politikus paprasčiausiai nebalsuotų.
Taip pat skaitykite
„Manau, kad žmonės tokių politikų niekada neišrinks. <...> Žmonės po šito karo liks su kita mąstysena, kad saugumas turi būti užtikrintas, nes gali atsitikti tai, kas atsitiko Ukrainoje“, – portalui LRT.lt sakė buvęs premjeras.
Pokytį lėmė NATO viršūnių susitikimas
Diskusijos apie tai, ar Vokietijos brigada apskritai bus dislokuota Lietuvoje ir jei taip, tai kokia apimtimi ir kokiomis sąlygomis, virė ne vieną mėnesį.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas portalui LRT.lt dėstė, jog Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje buvo paskatintas liepą Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo.
„Dabar vykstantys darbo buvo paskatinti viršūnių susitikimo, pakeitus strateginius gynybinius planus, priimti tam tikri sprendimai, kad taktika, strategija pasikeičai, kad nebe taip, jog užrgrobia valstybę ir tada atsiiminėjame teritorijas, bet kai jau grėsmės artėja, reikia gintis kitaip“, – dėstė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas.
Politikas pabrėžė, kad vokiečių brigados dislokavimas Lietuvoje reiškia, jog į mūsų šalį ateina labai stiprūs sąjungininkų pajėgumai, o tai, anot jo, nėra tik valdaniųjų nuopelnas, nes Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje svarbus visam regionui.
„Vokiečiai priėmė politinį sprendimą divizijos nuo nulio iki pabaigos, ginkluotės, pramonės, sunkiosios ginkluotės, visko absoliučiai. Ir tos divizijos kontekste jie priėmė galutinį sprendimą, kad brigada bus Lietuvoje in corpore, bus suderinus veiksmus su mūsų pajėgumais, su ginkluote ir t.t.
Kad brigada ateina, vokiečiai pranešė visai neseniai, bet jie ateina be mūsų pagalbos, ateina su savo visa logistika. Jie supranta, kad tai turės būti ne mažiau nei trejų metų kontraktas. Tie pajėgumai, kurie ateina pačios Vokietijos kaip NATO gynybinis elementas. <...> Praktiškai viską daro NATO ir Vokietija pati, mūsų klerkai tai supranta, kad jie nieko nepadarė, bet bus ryškus darbas prieš rinkimus“, – portalui LRT.lt komentavo „valstietis“ D. Gaižauskas.
Ryškiausia nauda – ekonominė
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros lektorius dr. Mindaugas Norkevičius paklaustas, kokius be saugumo vokiečių brigados buvimo mūsų šalyje privalumus mato, kalbėjo, kad toks sprendimas didins Lietuvos žinomumą pačioje Vokietijoje.
„Tai gali paskatinti ir turizmą, prisidėti prie ekonomikos vien turizmo sektorius. Ir, žinoma, kultūrinių ryšių augimas, ką daro ir Lietuvoje esantis Vokietijos kultūros institutas.
Tai prisidėtų ir prie Lietuvos žinomumo konkrečiai Vokietijos atžvilgiu, ne tik Lietuvoje pristatant, kas yra Vokietija, ką daro kultūros institutas, bet ir lygiai taip pat toks žingsnis Vokietijai neš žinutę, kas yra Lietuva“, – komentavo VDU lektorius.
Pasak M. Norkevičiaus, Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje prisidės ir prie valstybių prekybinių saitų suaktyvinimo, dvišalių prekybos sutarčių atsiradimo ir kai kurių tarptautinų korporacijų, šiuo metu nesančių Lietuvoje, atėjimą į mūsų šalį.
„Kadangi tai yra patikima partnerė, Vokietijos brigados atėjimas apeliuoja ir tai, kad Lietuva tampa patikimesnė ir saugesnė valstybė ir prekiauti ekonomiškai.“
Tiesa, Vokietija gauti iš Lietuvos atgalinės naudos vargu, pasak VDU lektoriaus, ar gali tikėtis.
„Lietuva yra pakankamai maža rinka, tai Vokietijai iš prekybos saitų tikrai nebūtų daugausia. Bet kalbant apie tai, kad Vokietija siekia dalyje valstybių, ypač Rytų ir Vidurio Europoje, rodyti stabilumo garantą visos ES atžvilgiu, tai šitoje vietoje palaikymas pačios Vokietijos, jai yra vienas iš kriterijų, kodėl ji daro tokius žingsnius“, – portalui LRT.lt sakė VDU lektorius M. Norkevičius.
