Stovėdamas greta politikų Vilniuje, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas paskelbė: į Lietuvą atvyksta 4 000 karių. Nors šis pareiškimas skambėjo kaip ilgus mėnesius trukusio darbo kulminacija, jis esą pribloškė ir Berlyną, ir patį Bundesverą.
Jo pareiškimas vokiškoje žiniasklaidoje sukėlė šurmulį. Kaip teigė įtakingas Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ), žinia sutikta „su susierzinimu ir nuostaba“, taip teigė neįvardyti šaltiniai kariuomenėje ir Berlyne.
„Atrodo, kad net aukščiausiose karinėse įstaigose niekas nebuvo iš anksto informuotas. Aukšto rango kariškiai anksčiau patarė neprisiimti tokio įsipareigojimo, nes jis per daug apkrautų dabartinės būklės Bundesverą“, – NZZ rašė Marco Seligeris.
„Dabar kyla klausimas, kodėl Vokietijos gynybos ministras vis dėlto ėmėsi šių veiksmų“, – pridūrė jis.
Viskas prasidėjo nuo praėjusį birželį paskelbto komunikato. Jame Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sutarė, kad „Vokietija pasirengusi vadovauti stipriai ir kovai pasirengusiai brigadai Lietuvoje“.
Nors per spaudos konferenciją Vilniuje jie stovėjo petys į petį, viešai skelbiami pranešimai ėmė tolti į skirtingas puses.
Įsiplieskus nesutarimams dėl konkrečios teksto reikšmės, vieni Vilniaus pareigūnai kartodavo, jog vokiečių kariai tikrai atvyks į Lietuvą, kol kiti viešai plakdavo Berlyną, kad šis neva atsitraukia nuo duoto pažado. Tuo tarpu, diplomatai ir pareigūnai Vokietijoje sakydavo, kad nuo pat pradžių komunikate matoma, jog šalyje bus tik priešakinis brigados elementas.
Diskusijoms netylant, įtakingoje tarptautinėje žiniasklaidoje, įskaitant „Financial Times“, pasirodė kaltinimų, kad Vokietija iš tiesų atšalo ir nebesilaiko plano. Tai vyko tuo metu, kai Vokietija sulaukdavo kritikos dėl neva stringančios paramos Ukrainai.
Galiausiai brigados klausimas tapo vidinės Lietuvos politikos įkaitu ir dingstimi dar vienam ginčui tarp užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir G. Nausėdos. Kol prezidentas ragindavo tęsti dialogą, ministras nevengė progos viešai peikti Berlyną.
„Bent jau taip buvo analizuojama [Vokietijos] gynybos ministerijoje ir kanceliarijoje, G. Landsbergis reikalavimais norėjo tik uždirbti vidaus politikos taškų“, – šią savaitę rašė „Spiegel“, remdamasis šaltiniais Berlyne.
Reaguodama į aršią retoriką, Vokietijos ambasada Vilniuje aktyviau įsitraukė į viešąjį diskursą, net po LRT English straipsniu „Facebook“ komentavo, kad „nuo pat pradžių buvo aišku, jog [dislokavimas] negali būti momentinis, vienkartinis įvykis“.
„Galbūt gali pasirodyti, kad daugeliui, įskaitant žurnalistus, pritrūko intelektinės energijos perskaityti [komunikatą] su tokiu dėmesiu, kokio jis nusipelno?“ – komentavo oficiali ambasados „Facebook“ paskyra.
Vėliau Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthiasas Sonnas taip pat pareiškė, kad su brigada susijusios ir nepasitikėjimu persmelktos diskusijos Lietuvoje tapo „kenksmingos“.
Ir nors viešumoje kalbos apie nesutarimus vytos ranka, kivirčai vis dėlto sukėlė rimtą įtampą tarp Lietuvos ir Vokietijos, Briuselio naujienų tinklalapiui „EurActiv“ sakė NATO diplomatai.
Atsitraukimas ar ne?
B. Pistoriusas teigė, kad jo pareiškimas nebuvo poslinkis politikoje: „Tai tikrai nėra mūsų pozicijos pakeitimas“, – antradienį žurnalistams Lietuvoje sakė jis.
Tačiau neįvardyti šaltiniai, kalbėję su vokiečių žiniasklaida, tvirtino kitaip.
„Skrisdamas pirmadienį iš Berlyno į Vilnių, Vokietijos gynybos ministras kartu su politikos direktoriumi Jasperu Wiecku ir generaliniu inspektoriumi Carstenu Breueriu sugalvojo žingsnį, kuris bent laikinai nutildytų lietuvius“, – teigė NZZ, remdamasis pokalbiais su Vokietijos gynybos ministerijai ir kariuomenei artimais šaltiniais.
„Tai buvo spontaniška, nebuvo jokio plano“, – sakė vienas šaltinis. Staigų sprendimo pobūdį patvirtino ir „Spiegel“ žurnalistai, tačiau neaišku, ar tai pasakė tas pats neįvardytas pareigūnas.
Tą patį šios savaitės pradžioje interviu LRT.lt patvirtino ir Vokietijos Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelis Rothas. „Tai teigiama staigmena“, – sakė jis.
Pasak Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Bayerischer Rundfunk“ šaltinių, „iš Bundesvero sluoksnių taip pat galima išgirsti, kad vargu, ar kas nors to tikėjosi“, o kitas įtakingas Vokietijos leidinys „Die Zeit“ rašė, jog „ne visi Bundesvere įsitikinę, kad B. Pistoriusas sugebės ištesėti pažadą“.
Didžiausias skepticizmas kyla dėl trūkstamos infrastruktūros, Lietuva dar negali priimti nei karių, nei jų šeimų. Šiuo metu nėra galimybių aprūpinti mokyklomis, darželiais ir darbo vietomis, teigia Vokietijos žiniasklaida.
Ketvirtadienį Bundestago opozicinės CDU / CSU frakcijos atstovas gynybos politikos klausimais Florianas Hahnas pareiškė, kad „B. Pistoriusas išrašė blogą čekį lietuviams“.
Kalbėdamas su laikraščiu „Augsburger Allgemeine“, jis teigė, kad „Lietuva negalės pati [parengti reikiamos infrastruktūros]“. F. Hahnas taip pat tvirtino, kad „nekoordinuoti veiksmai“ nustebino net Vokietijos gynybos ministeriją.
Tuo tarpu „aukšto rango kariškis“ laikraščiui „Die Zeit“ sakė, kad bus „nepaprastai sunku“ rasti pakankamai savanorių, kurie sutiktų būti dislokuoti Lietuvoje. „O jei pakeisite taisykles ir įsakysite ten vykti? Tada daugelis pasitrauks iš kariuomenės“, – sakė kariškis.
Kitas šaltinis kariuomenėje NZZ sakė, kad Bundesveras turi „būti atsargus, kad sprendimas dėl B. Pistoriuso nepaspartintų personalo pasitraukimo iš sausumos pajėgų“.
Artimiausiais mėnesiais Berlyno viduje tikriausiai bus sulaukta pasipriešinimo, kuris atspindės ir nacionalinės Vokietijos politikos susiskaldymus.
„B. Pistoriusas atitinka kitų partijų politikų, įskaitant koalicijos partijas, nuomonę“, – LRT.lt sakė Vokietijos užsienio santykių tarybos vyresnysis tyrėjas Benjaminas Tallisas. Anksčiau jis dirbo su Europos Sąjungos politika Briuselyje bei Vokietijos vyriausybėje.
„Kai kurių partijų, pavyzdžiui, žaliųjų, retorika stipresnė nei kanclerio, tačiau jos neturi įrankių jai įgyvendinti, o B. Pistoriusas turi. [B. Pistoriuso žingsnis] sutelkė tuos, kurie Vokietijos politikoje užima tvirtesnę poziciją“, – teigė B. Tallisas.
„Gali būti, kad kairiojo sparno [Vokietijos socialdemokratų partijos] SPD atstovai ims priešintis. Jie vertina šį žingsnį kaip ir visa kita – tai bus provokacija Rusijai arba eskalacija“, – pridūrė tyrėjas.
Lietuvoje jau dislokuoti vokiečių karininkai taip pat neslepia nenorintys pažeisti 1997 m. sutarties su Rusija, kurią Maskva vertina kaip Vakarų įsipareigojimą nedislokuoti nuolatinių NATO pajėgų prie savo sienų.
Tačiau neaiškiai suformuluota 1997 m. sutartis, kurioje teigiama, kad nebus „papildomo nuolatinio didelių kovinių pajėgų dislokavimo“, tapo nebesvarbi, taip visuomeniniam transliuotojui „Bayerischer Rundfunk“ sakė Vokietijos gynybos ministerijos atstovas.
Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad „giliai nepaisoma NATO ir Rusijos steigiamojo akto vertybių ir principų, tarp kurių, be kita ko, yra jėgos <...> panaudojimo atsisakymas bei pagarba visų valstybių suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“.
Pasak B. Talliso, artimiausi mėnesiai bus lemiami.
„Turime laukti, kol bus įrengta infrastruktūra. Klausimas – ką Lietuva ketina daryti, kad tie objektai būtų paruošti [kuo greičiau], jei norima pasinaudoti šiuo palankiu politiniu momentu“, – sakė jis.
