Partijų nacionaliniame susitarime dėl krašto apsaugos siūloma gynybai skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kurti naujo tipo pajėgas – civilines ir kibernetines. Tiesa, nors anksčiau buvo diskutuojama dėl visuotinio šaukimo į pradinę karo tarnybą, ši idėja susitarime nėra aptariama.
Partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo sustiprinimo, su kuriuo susipažino LRT.lt, pabrėžiama, kad Lietuvos gynybos ramsčiai yra trys – Lietuvos ginkluotosios pajėgos, kolektyvinė gynyba kartu su NATO sąjungininkais ir civilinės valstybės bei savivaldybių institucijos kartu su privačiais ūkio subjektais, nevyriausybinių organizacijų sektoriumi ir piliečiais.
Nacionalinis susitarimas, kaip teigiama jo projekte, galioja iki 2030 m. pabaigos ir bus įgyvendinamas „neatsižvelgiant į rinkimų ciklus, kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimą“.
Dokumente dar nėra partijų lyderių parašų. Anksčiau valdančiųjų atstovai vylėsi, kad pasirašyti susitarimą pavyks per gegužę.
Susitarimu numatoma siekti nuolatinių bendrų su sąjungininkais karinių bazių įsteigimo, krašto gynybai skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. nuo BVP, praktiškai įgyvendinti visuotinės gynybos modelį, kuris leistų veiksmingai sutelkti civilinius ir karinius valstybės išteklius.
Dokumente išskiriamos trys veikimo kryptys: Lietuvos kariuomenės stiprinimas, tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas.
Kariuomenės stiprinimas
Kaip teigiama susitarime dėl gynybos, stiprinant šalies kariuomenę, turi būti užtikrintas visapusiškas karių aprūpinimas, ypatingas dėmesys privalo būti skirtas atsargų kaupimui, logistinių pajėgumų stiprinimui bei alternatyvių tiekimo grandinių kūrimui.
„Būtina paankstinti Lietuvos kariuomenės planuotus ginkluotės, įrangos ir technikos įsigijimus, didinančius karinių pajėgų kovinę galią, bei užtikrinti karinės infrastruktūros išvystymą, atitinkantį nacionalinius bei sąjungininkų poreikius“, – tvirtinama dokumente.
Akcentuojama, kad reikia stiprinti Lietuvos teritorinės gynybos pajėgumus, didinant Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių skaičių, užtikrinant tinkamą jų aprūpinimą ginkluote, įranga, taip pat efektyviai panaudojant parengtąjį rezervą.
Dokumente pabrėžiamas aktyviojo kariuomenės rezervo didinimo būtinumas – siūloma užtikrinti, kad 2030 metais aktyvus rezervas sudarytų iki 50 tūkst. karių.
Kartu, siekiant didinti gynybai parengtų piliečių skaičių, siūloma priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyvios karo tarnybos sistemą.
„Privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo įgyvendinimui privalu skirti papildomą finansavimą, jis negali būti vykdomas profesinės kariuomenės modernizacijos „sąskaita“, – teigiama dokumente.
Tarp kitų kariuomenės stiprinimo būdų numatoma trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu išplėtoti naujus ir sustiprinti esamus nacionalinius oro gynybos pajėgumus, užtikrinant pasirengimą potencialaus konflikto laikotarpiu.
Tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas
Susitarime tvirtinama, kad, siekiant stiprinti tarptautinį saugumą ir gynybos garantijas, būtina stiprinti transatlantinį ryšį ir plėsti NATO kolektyvinės gynybos garantijas.
Siūloma siekti papildomo reikšmingo nuolatinio NATO sąjungininkų dislokavimo Lietuvoje daugiašaliu ir dvišaliais pagrindais, garantuoti sklandų priimančiosios šalies paramos užtikrinimą ir sąjungininkų karinių pajėgų judėjimą potencialiam papildomų sąjungininkų pajėgų dislokavimui Lietuvoje.
„Pritaikyti ir plėtoti nacionalinę transporto ir kitą infrastruktūrą ir užtikrinti technikos sklandų ir operatyvų plėtojimą – kad jau šiemet būtų įgyvendinti investiciniai projektai, įgalinantys dislokuoti pastovias NATO pajėgas. Artimiausioje įmanomoje ateityje turime būti pajėgūs priimti ne mažiau kaip 20 tūkstančių sąjungininkų karių su įranga, technika ir atsargomis“, – rašoma dokumente.
Susitarime išskiriamos ir valstybės, su kuriomis siūloma stiprinti karinį bendradarbiavimą. Visų pirma, siūloma užtikrinti nuolatinį kovinių JAV pajėgų buvimą ir išankstinį kovinės įrangos dislokavimą Lietuvoje. Pabrėžiamas ir ryšio svarbumas.
„Sustiprintas bei teisiškai įpareigojantis dvišalis Lenkijos ir Lietuvos karinis ir gynybinis bendradarbiavimas padėtų sustiprinti Lietuvos saugumą, užtikrintų didesnį JAV įsitraukimą į mūsų regiono gynybą, ypač Suvalkų koridoriaus gynybą. Turime siekti trišalio ilgalaikio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje su JAV ir Lenkija“, – teigiama dokumente.
Siūloma siekti didesnio Vokietijos įsitraukimo į Lietuvos ir Baltijos šalių regiono saugumo užtikrinimą per nuolatinį ir didesnį karinį buvimą Lietuvoje, greito pastiprinimo užtikrinimą ir kitą karinę veiklą.
Išskiriamas ir poreikis stiprinti ryšius su Jungtine Karalyste, numatant, kad tai daryti per JAF (Joint Expeditionary Forces) formatą.
„Remsime, Suomijai ir Švedijai apsisprendus, šių šalių prisijungimą prie NATO, kuris sustiprintų regiono saugumą“, – rašoma susitarime.
Taip pat siūloma skatinti bendradarbiavimą tarp Liublino trikampio valstybių (Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos), siekti užtikrinti Europos Sąjungos finansinių instrumentų ir fondų efektyvų panaudojimą, apginkluojant ir stiprinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas
Siekiant stiprinti valstybės pasirengimą ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas, susitarime siūloma iki 2023 m. parengti Valstybės gynybos planą, kuris apibrėžtų civilinių Lietuvos institucijų, privataus sektoriaus ir piliečių vaidmenį bei veiksmus valstybės gynyboje bei sudarytų sąlygas mobilizacinių išteklių, įskaitant valstybės rezervą, kaupimui. Numatoma, kad, parengus gynybos planą, 2024 m. būtų galima organizuoti nacionalines mobilizacines pratybas.
Dokumente numatoma sustiprinti Lietuvos šaulių sąjungą bei, esant plačiam šios bendruomenės narių pritarimui, pereiti prie šaulių iniciatyvinės grupės pasiūlyto modelio dėl šaulių kaip civilinių pajėgų.
„Orientacinis tikslas – 50 000 šaulių civilinės pajėgos iki 2030 m.“, – rašoma susitarime.
Kartu siūloma stiprinti piliečių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui (rezistencijai), kad būtų pasirengta atsakyti į įvairaus pobūdžio grėsmes ir veikti pagal visus galimus gynybos scenarijus.
„Visuomenės ir piliečių atsparumui ir valiai priešintis ugdyti sieksime vidaus gyvenimo sričių pažangos, užtikrinant tvarią demografinę ir ekonominę raidą, visuomenės saugumą ir sveikatą, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės bei visuomenės poliarizacijos mažinimą. Puoselėsime valstybingumo tradiciją, kuri buvo išlaikyta Europą vienijančios krikščioniškosios kultūros pagrindu; istorinę atmintį, vykdydami valstybės nacionalinio saugumo interesus užtikrinančią istorijos politiką; lietuvių kalbą ir gyvybingą pilietinę visuomenę, paremtą tikėjimo, sąžinės ir religijos laisve“, – teigiama dokumente.
Taip pat siūloma stiprinti nacionalinį identitetą, pagarbą pamatinėms Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms, piliečių įsipareigojimą išsaugoti valstybę, visuomenės pilietinį ir patriotinį sąmoningumą, atkreipiamas dėmesys, kad švietimo sistema turi ugdyti moksleivių ir jaunimo patriotiškumą ir pilietiškumą.
Tarp veiksmų, kurie padėtų efektyviau reaguoti į hibridines grėsmes, įvardijamas Lietuvos žvalgybos institucijų stiprinimas. Siūloma pritarti ilgalaikiam ir nuosekliam jų finansavimo didinimui bei įstatymų lygiu užtikrinant geresnes jų techninės veiklos galimybes, personalo ir socialines garantijas, leisiančias pritraukti bei parengti papildomų geriausių specialistų.
Dokumente akcentuojamas propagandos prieš Lietuvą, dezinformacijos užkardymas, kibernetinio saugumo stiprinimas. Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos skaitmeninis turtas yra nacionalinio saugumo objektas, skatinti kibernetinio saugumo gebėjimų viešajame sektoriuje kūrimą bei siūloma steigti naujo tipo pajėgas.
„Siekti sukurti kibernetines pajėgas kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį, iki 2024 metų įkuriant kibernetinę vadavietę ir nuosekliai stiprinant Lietuvos kariuomenės kibernetinės gynybos pajėgumus“, – rašoma susitarime.
Siekiant stiprinti valstybės krizių valdymą, siūloma iki 2023 metų vidurio įkurti Vyriausybės lygmeniu nuolat veikiantį Nacionalinį krizių valdymo centrą. Kartu numatoma plėtoti viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų gebėjimus ir pajėgumus koordinuotai veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų metu ar atremti hibridines grėsmes, taip pat organizuojant ir parengiant vidaus reikalų sistemos pareigūnų rezervą.
Tarp tikslų, kurių turėtų būti siekiama, įvardijamas ir civilinės saugos sistemų stiprinimas, valstybės tarnautojų, pareigūnų ir kitų piliečių kompetencijų civilinės saugos srityje ugdymas. Dokumente numatytas sveikatos apsaugos darbuotojų rengimas mobilizacijai, valstybės pasirengimo branduolinės ir radiologinės saugos srityje stiprinimas.
Atskiras dėmesys skiriamas valstybės sienos su Baltarusija ir Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi) apsaugai, įdiegiant fizinį barjerą, stebėjimo sistemas ir kitas kontrmobilumo priemones.
„Žymiai sustiprinti Suvalkų koridoriaus saugumą, įsigyjant ir įrengiant moderniausias technines bei fizines-inžinerines-fortifikacines kontrmobilumo priemones, derinti su NATO ir Lenkija Suvalkų koridoriaus saugumo stiprinimo planus“, – teigiama dokumente.
Kasčiūnas: de facto pasieksime visuotinio šaukimo lygį
Susitarimo dėl gynybos koordinatorius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas LRT.lt teigė esantis patenkintas susitarimo turiniu. Jis, pasak politiko, atspindi bendrą partijų kompromisą.
„Pats susitarimas man patiko dėl to, kad jis turi labai konceptualus, tai yra jis atitinka visus pagrindinius mūsų nacionalinio saugumo ir gynybos iššūkius, remiasi visuotinės gynybos principu. Tai yra ne tik politinė deklaracija. Susitarimas grindžiamas pagrindiniais ramsčiais – tiek kolektyvinio saugumo garantijomis, tiek sutarimu dėl NATO buvimo regione stiprinimo, tiek dėl išskirtinių vokiečių pozicijų. Tai yra labai svarbu“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Jis teigė besidžiaugiantis, kad į susitarimą buvo įtrauktos nuostatos dėl anksčiau karo tarnybą baigusių žmonių įtraukimo į visuotinę gynybą, dėl Šaulių sąjungos vaidmens pabrėžimo, dėl pasiruošimo pilietiniam pasipriešinimui, dėl rezistencijos.
„Tai yra doktrininis dokumentas, kuriame gali išskaityti tam tikrą Lietuvos gynybos politikos mokyklą, tam tikrą intelektualinę srovę. Anksčiau kalbėjome, kad mus gina kariuomenė ir NATO, o dabar kalbame, kad mus gina tauta, kiekvienas pilietis. Tai yra totalus pokytis“, – teigė NSGK pirmininkas.
Pasak L. Kasčiūno, rengiant susitarimą dėl gynybos, daugiausiai diskusijų kilo dėl dviejų aspektų – visuotinio šaukimo į karo tarnybą ir gynybai skiriamo finansavimo. Jo teigimu, nors konservatoriai siekė visuotinio šaukimo, dalis opozicinių partijų šia idėja suabejojo. Tačiau, NSGK pirmininko teigimu, didinant šauktinių skaičių, Lietuva netrukus pasieks tokį lygį, kurį pasiektų ir įvedusi visuotinį šaukimą.
„Vis dėlto, de facto privalomojo šaukimo jaunuoliams efektas bus pasiektas per kelerius metus. Kaip rodo KAM studija, jeigu mes po mokyklos jaunuoliams įvestume privalomą šaukimą, būtų pašaukti apie 6,1 tūkst. jaunuolių kasmet. Mes jau dabar svarstome didinti ribinius šauktinių skaičius, viršutinė riba numatoma 4,4 tūkst. Taigi, per tam tikrą laiką, kaip minėjau, mes de facto pasieksime visuotinio šaukimo lygį“, – aiškino konservatorius.
L. Kasčiūnas tvirtino, kad valdantieji taip pat siekė įtvirtinti didesnį finansavimo gynybai lygį, tačiau šiuo klausimu taip pat teko surasti kompromisą.
Tai yra doktrininis dokumentas, kuriame gali išskaityti tam tikrą Lietuvos gynybos politikos mokyklą, tam tikrą intelektualinę srovę.
L. Kasčiūnas
„Šiuo metu esame pasiekę 2,5 procento nuo BVP gynybai skiriamo finansavimo lygį. Kelionė į priekį tikrai bus, bet tam, kad ji būtų, mes turime suprasti, jog pinigų negalime spausdinti, reikia juos uždirbti, o tai reiškia, kad gali tekti ir mokestinius pakeitimus tekti daryti. Dėl to ne visos politinės jėgos nesutarėme, tai to ir neįdėjome į susitarimą. [...]
2,5 proc. nuo BVP nusistatome kaip „grindis“ ir tada, pagal poreikį, didinsime finansavimo lygį, įvertindami viešųjų finansų tvarumą ir kitas aplinkybes“, – tvirtino pašnekovas.
Viliasi, kad LVŽS nusileis
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai pareiškė, kad pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos, jei valdantieji priims kelis jiems neįtinkančius įstatymo projektus. Tarp tokių projektų minimi valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui projektas ir pirmadienį pristatytas Civilinės sąjungos įstatymas.
L. Kasčiūnas teigė, kad viename pastarųjų posėdžių, kuriame buvo derinamas susitarimas dėl gynybos, iš LVŽS išgirdo minėtą ultimatumą. Vis dėlto NSGK pirmininkas vylėsi, jog LVŽS atskirs gynybos klausimus nuo tų projektų, kuriems jie nepritaria.
„Visos politinės jėgos turime turėti politinę platformą, kur galima susėsti, susikalbėti ir turėti bendrą požiūrį, ir nesieti jo su tais klausimais, dėl kurių mes nesutariame. Saugumas ir gynyba yra ta platforma. Vienas Vokietijos generolas sakė: „saugumas nėra viskas, bet be saugumo viskas yra niekas.“ Ši formulė reiškia, kad turime turėti erdvę – gynybą, suverenitetą, nepriklausomybę, laisvę, išgyvenimą. Tikiu sveiku protu, kad turime turėti šią erdvę ir vidinių takoskyrų nesieti su strateginiais klausimais.
Aš, pavyzdžiui, daugeliui Laisvės partijos ideologinių aspektų nepritariu, bet turime erdvę, kurioje susėdę pasikalbame, randame bendrą sprendimą ir judame į priekį“, – teigė jis.
L. Kasčiūnas teigė, kad „valstiečiai“, jei nutars pasitraukti iš nacionalinio susitarimo, gali tapti vienintele taip pasielgusia partija. Kitos opozicinės politinės jėgos, pasak konservatoriaus, trauktis iš susitarimo nežada.
„Siūlyčiau „valstiečiams“ įvertinti, ar jie neliks vieni. Gali būti taip, kad jie bus kaip socdemai anksčiau, kurie vieninteliai nepasirašė susitarimo dėl gynybos“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kompromisų reikėjo, bet didelių ginčų nebuvo
Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Andrius Mazuronis portalui LRT.lt komentavo, kad nors „darbiečiai“ pateikė kelias pastabas dėl susitarimo, jos esmės nekeičia ir yra techninio pobūdžio. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys teigė, kad viena iš nuostatų, kuriai Darbo partija negalėjo pritarti, buvo visuotinis šaukimas, tad neradus sutarimo jis nebuvo įtrauktas į susitarimą.
„Dabar vyksta derinimas. Tie žmonės, kurie buvo darbo grupėje, pagal savo supratimą ir mandatą suderino, dabar vyksta galutinis derinimas partinėse struktūrose. Mes porą techninio lygio pastabų pateikėme, bet dėl principinių nuostatų, kur pavyko sutarti ir buvo visų bendras požiūris, taip ir įrašyta susitarime“, – portalui LRT.lt komentavo A. Mazuronis.
Pasak politiko, kompromisinės formuluotės buvo pasiektos dėl visuotinio šaukimo ir finansavimo krašto gynybai. Tačiau jis teigė, kad tokioms formuluotėms pritarė visos partijos, o pats susitarimas galiausiai pavyko „gana neblogas“.
Darbo partija visuotinio šaukimo idėjai nepritarė, nes šiuo metu nėra aišku, kiek Lietuvoje bus tarptautinių pajėgų, kokie bus infrastruktūriniai pajėgumai, koks bus profesionalios kariuomenės modernizacijos poreikis ar šaulių indėlis į gynybos sistemą.
„Saugumo politika nuo pat nepriklausomybės atkūrimo turėdavo politinį konsensusą, politinės partijos dažniausiai matydavo juos vienodai. Dėl užsienio politikos dabar, kaip suprantu, yra trikdžių, bet saugumo politikoje taip ir išliko toks skirtingų politinių partijų bendras suvokimas apie grėsmes ir iš to kylančius saugumo iššūkius. Tai ir atsispindi susitarime“, – kalbėjo NSGK narys.
