„Teismai turėtų visuomenei labai labai aiškiai pasakyti, ką padarė Apygardos teismas blogai. Labai konkrečiai – ką pasakė, kodėl blogai pasakė, kokie įrodymai tai pagrindžia, kad visuomenei būtų aišku, kuris čia iš tų teismų teisus“, – LRT.lt sakė teisės ekspertas Remigijus Merkevičius, paprašytas įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą kaltais pripažinti ir įkalinti „MG Baltic“ korupcijos istorijos veikėjus, nors žemesnės instancijos teismo nuomonė buvo visiškai kitokia. Kodėl vienas teismas kaltinamuosius išteisino, o kitas ne tik pripažino kaltais, bet ir skyrė realias laisvės atėmimo bausmes?
„Žiūrėdamas iš esmės į tą procesą, aš matyčiau šiokią tokią grėsmę arba baimę, kad šitie žmonės yra pastatyti į tokią gana keistoką situaciją. Gavę kardinaliai skirtingą sprendimą Apeliaciniame teisme, jie susiduria su akivaizdžia staigmena ir netikėtumu, o į ją sureaguoti nelabai turi šansų. Tai yra turi galimybę skųsti kasacine tvarka, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja nebe įrodymus, o juridinius klausimus. Tai apskundimo galimybės gerokai siauresnės“, – LRT.lt sakė Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas dr. R. Merkevičius.
Teisės eksperto teigimu, Konstitucinis Teismas yra sukūręs paradigmą, kad teisėjo vaidmuo yra gana aktyvus, kad „su kaltinimu gali elgtis kaip tik nori, prokuroras irgi laisvas kaltinimą keisti“.
„Šiek tiek Konstitucinio Teismo dėmesio žmogaus teisėms, mano akimis, pritrūko. Žmogaus teisės, tarp jų teisė skųsti ir prašyti peržiūrėti faktines aplinkybes, yra akivaizdžiai suvaržyta šioje byloje ir apskritai Lietuvos procesuose“, – paaiškino jis.
R. Merkevičius LRT.lt teigė, kad Aukščiausiasis Teismas labiau teoriškai, tačiau vis dėlto gali palikti pirmojo teismo sprendimą, kuriuo remiantis buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis, buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir kiti šioje byloje kaltinti asmenys ir juridiniai veikėjai išteisinti, nors gali palikti ir antrosios instancijos teismo sprendimą.
Viena istorija, pamokos kelios: kodėl dviejų teismų sprendimai skiriasi kardinaliai?
Ar E. Masiulio kyšio skandalas taps pamoka kitiems politikams? LRT.lt pašnekovo teigimu, iš šios istorijos galima pasimokyti kelių dalykų. Visų pirma, pabrėžė jis, reikėtų kelti klausimą, kodėl dviejų teismų sprendimai skiriasi kardinaliai.
„Teismai turėtų visuomenei labai labai aiškiai pasakyti, ką padarė Apygardos teismas blogai. Labai konkrečiai – ką pasakė, kodėl blogai pasakė, kokie įrodymai tai pagrindžia, kad visuomenei būtų aišku, kuris čia iš tų teismų teisus“, – paaiškino E. Merkevičius.
Pašnekovo teigimu, tai gera pamoka ir visuomenei, nes jeigu teismo argumentai tvirti ir nėra abejonių dėl korupcijos, skirtos sankcijos adekvačios jų pobūdžiui ir pavojingumui.
„Aš manau, kad tas sankcijos adekvatumas turi ir individualią prevenciją, ir neabejotinai bendrąją prevenciją tiems, kurie žiūri į teismų sprendimus ir galvoja, ar man čia paimti kyšį, ar duoti, ar ne“, – kalbėjo jis.
Neseniai Kauno apygardos teismas nagrinėjo rekordinį kyšį paėmusio buvusio Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo bylą. Jam paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, kaip numatyta Baudžiamajame kodekse, o bauda. Sprendimą priėmęs teisėjas Audrius Meilutis visuomenei išdėstė savo argumentus. Anot jo, „teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra plėtojama ta kryptimi, kad teismas pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Ir nežinau nė vieno atvejo, kai už konkretų korupcinį nusikaltimą valstybės tarnautojui būtų buvusi paskirta reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Audrius Butkevičius, kuriam tokios rūšies bausmė skirta, buvo kaltinamas dėl pasikėsinimo sukčiauti, o ne dėl kyšininkavimo ir tos bylos aplinkybės, jau nekalbant apie įvykio senumą, taigi, ir tuo metu galiojusį kitos redakcijos baudžiamąjį įstatymą, yra gerokai kitokios.“
Taip pat skaitykite
Vis dėlto „MG Baltic“ istorija šio teisėjo argumentų neatitinka. LRT.lt kalbintas R. Merkevičius sukritikavo teisėjo pasisakymą, anot jo, pateikta informacija nėra teisinga.
„Gal jis nerado tokių bylų, nes blogai ieškojo? Tokių bylų tikrai yra teismų praktikoje, ir ne viena“, – paaiškino jis.
Vis dėlto, pasak pašnekovo, kalbant apie šias abi istorijas labai svarbu įvertinti, kokią įtaką teismų sprendimams daro viešasis diskursas.
„Jis negali daryti jokios įtakos, teismai turėtų spręsti pagal savo sąžinę ir vidinį įsitikinimą. Jeigu teismai šitokį griežtą sprendimą priėmė reaguodami į viešąjį diskursą, tai čia yra dar viena blogybė“, – LRT.lt sakė pašnekovas. Pasak jo, tą objektyviai patikrinti labai sunku, tačiau prašyti teismų pateikti argumentus reikėtų.
Taip pat skaitykite
Taip veikia sistema: teismų sprendimus galima apskųsti
Advokatas, Lietuvos kriminologų asociacijos narys Liutauras Lukošius LRT.lt paklaustas, kodėl dviejų teismų sprendimai skiriasi kardinaliai, paaiškino, taip veikia sistema – teismo sprendimą galima apskųsti.
„Šiuo atveju turime priešingą teismo nuosprendį, negu paskyrė pirmosios instancijos teismas, tiek dėl to, ar yra korupcinio pobūdžio veika, tiek dėl to, kokia bausmė turėtų būti paskirta. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas viešai įkėlė nuosprendį, mes galime matyti motyvus, susijusius su tuo, kodėl teismas mano, kad yra padaryta korupcinė veika, o taip pat išdėstyti motyvai atskiroje dalyje dėl bausmių skyrimo visiems konkretiems jau nuteistiems asmenims“, – kalbėjo jis ir atkreipė dėmesį, kad teismas akcentavo, kokias pareigas ėjo asmenys, įvertintas jų reikšmingumas visuomenei.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad, teismo nuomone, padaryta žala visai Lietuvos politinei sistemai. Lengvinančių aplinkybių teismas taip pat nematė.
Nuosprendis, tikėta, bus skundžiamas: gali turėti poveikį ir kitoms byloms
L. Lukošiaus teigimu, kitaip nei neseniai Kaune nagrinėtoje V. Šiliausko byloje, šiuo atveju teismas pateikė motyvus, kodėl mano, kad baudžiamojo įstatymo išimtys, lemiančios mažesnes bausmes, nebuvo taikytos. Teismo nuomone, anot jo, buvo galima tik laisvės atėmimo bausmė.
Vienas iš nuteistųjų, R. Kurlianskis, po trečiadienį vykusio teismo posėdžio teigė, kad sprendimą reikia vykdyti, tačiau jis dar nėra galutinis.
LRT.lt kalbintas teisės ekspertas svarstė, kad tokio pobūdžio bylose galima tikėtis kreipimosi į Aukščiausiąjį Teismą.
Sprendimų skirtumas gali visuomenėje sukelti tam tikrų nuogąstavimų dėl to, kaip dėl tų pačių nusikaltimų vertinamas asmuo prieš įstatymą, ar išlaikytas teisingos bausmės principas.
L. Lukošius
„Mano nuomone, bus teikiami kasaciniai skundai, susiję su nusikaltimo padarymu, ar konkretus teismas tinkamai pritaikė teisės normą ir ar nenukrypo, taikydamas baudžiamąjį įstatymą, susijusį su bausme. <...> O kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasielgs, pasakyti šiuo metu yra sudėtinga“, – svarstė pašnekovas.
Pasak jo, jeigu šis teismas priimtų nuteistiesiems palankų sprendimą, byla vėl sugrįžtų ant Apeliacinio teismo stalo, o teikiant kasacinį skundą galima prašyti sustabdyti bausmės vykdymą.
Teisės eksperto teigimu, „MG Baltic“ korupcijos istorija gali turėti poveikį ir kitoms panašioms byloms, pavyzdžiui, rekordinį kyšį paėmusio V. Šiliausko bylai, kurią mėnesio pradžioje nagrinėjo Kauno apygardos teismas.
„Turbūt šitas sprendimų skirtumas, juolab kad vadinamojoje Kauno korupcijos byloje užfiksuotas didesnio kyšio ėmimas, gali visuomenėje sukelti tam tikrų nuogąstavimų dėl to, kaip dėl tų pačių nusikaltimų vertinamas asmuo prieš įstatymą, ar išlaikytas teisingos bausmės principas“, – kalbėjo L. Lukošius.
Taip pat skaitykite
Prokuroras: pirmosios instancijos teismas pridarė esminių klaidų
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius po teismo sprendimo paskelbimo žurnalistams komentavo, kad toks Apeliacinio teismo nuosprendis parodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė nemažai klaidų.
„Šis įsiteisėjęs Apeliacinio teismo nuosprendis byloja tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės neteisingai. Kitaip tariant, yra konstatuota įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryta aibė Baudžiamojo proceso kodekso, taip pat ir Baudžiamojo kodekso taikymo klaidų“, – komentavo prokuroras. Anot J. Lauciaus, buvo padaryta grubių, bjaurių ir esminių klaidų, dėl jų asmenys, padarę korupcinio pobūdžio nusikaltimų, buvo išteisinti nepagrįstai.
Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 22 dieną paskelbė sprendimą vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Teismo sprendimu, kaltais pripažintas tiek buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, tiek buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis.
E. Masiuliui ir R. Kurlianskiui teismas skyrė ne tik pinigines, bet ir laisvės atėmimo bausmes. Buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui teismas skyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Buvusiam Seimo nariui, anksčiau vadovavusiam Liberalų sąjūdžiui E. Masiuliui skirta penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmę Lietuvos apeliacinis teismas skyrė ir Darbo partijos atstovui V. Gapšiui. Jam skirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vieninteliai be laisvės atėmimo bausmių išsisuko buvę liberalai G. Steponavičius ir Š. Gustainis, jiems skirtos atitinkamai 20 tūkst. ir 25 tūkst. eurų baudos. Kaltais byloje pripažintiems juridiniams asmenims Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui ir koncernui „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) skirtos piniginės baudos. Liberalų sąjūdžiui teismas skyrė 376,6 tūkst. eurų, Darbo partijai – 300 tūkst. eurų dydžio baudas. Koncernui „MG grupė“ teismas skyrė 1,1 mln. eurų siekiančią piniginę baudą. Apeliacinio teismo sprendimas įsigalios jo paskelbimo dieną.
Vadinasi, vykdyti paskirtas bausmes kaltinamieji turės artimiausiu metu. Šis sprendimas per tris mėnesius galės būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
