Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad partijos skyriai aktyviausiai siūlo kelti jos kandidatūrą kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
„(...) dabar mūsų nedidelė demokratijos šventė vyksta partijoje, kad skyriai kelia kandidatus, ir taip, mano pavardė dažniausiai yra keliama“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, iki lapkričio pabaigos skyriai turėtų pabaigti teikti pasiūlymus. Ar kandidatuos rinkimuose, politikė žada paskelbti vėliau.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas šią savaitę pranešė, kad partija dėl kandidato turėtų apsispręsti per tarybos posėdį gruodžio 9 dieną.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.
Apie kandidatavimą į prezidentus 2024 metais jau paskelbė premjerė Ingrida Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą. Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.
Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir I. Šimonytė.
I. Vėgėlė bei G. Nausėda kol kas nėra paskelbę, ar rinkimuose dalyvaus.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuva vykdo įsipareigojimus, prisiimtus Kinijos ir Taivano atžvilgiu, įskaitant vienos Kinijos principo laikymąsi.
Klausimų dėl Lietuvos užsienio politikos šiais klausimais viešojoje erdvėje kilo Lietuvoje praėjusią savaitę apsilankius Taivano užsienio reikalų ministrui ir Seimo pirmininkei nusprendus su juo susitikti.
Vykdomosios valdžios pareigūnai, įskaitant užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, su Taivano diplomatijos vadovu Josephu Wu susitikti atsisakė, siekiant vengti užuominų dėl Taibėjaus pripažinimo.
„Ta linija yra išlaikoma ir tą darome vykdydami savo anksčiau duotus įsipareigojimus, tarp kurių yra ir vienos Kinijos politika“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, Lietuva su Taivanu mezga ne diplomatinius, o „ekonominius, akademinius, kultūrinius, žmogiškuosius ryšius“.
„Tai, kas vyko pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje ir atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui, aš matau kaip nuoseklų laikymąsi savo įsipareigojimų“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Jei neturime diplomatinių santykių, tai ir užsienio reikalų ministrai nesusitinka. Kitaip ir būti negali“, – teigė ji.
Tuo metu parlamentarai, įskaitant parlamentų lyderius, turi daugiau manevro laisvės, pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pati spalį viešėjo Taivane.
Kinija 2021 metais pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų po to, kai Vilnius leido Taivanui atidaryti atstovybę šios salos vardu.
Pekinas tai palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kinija siekia izoliuoti Taipėjų pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.
J. Wu lankantis Lietuvoje, G. Landsbergis paskelbė, kad Lietuva kalbasi su Pekinu dėl santykių normalizavimo.
„Manau, kad eina kalba apie tai, kad prekybiniai santykiai išlieka (...), ekonominis bendradarbiavimas yra ir nėra noro kažkaip jį stabdyti. Manau, kad tai yra racionali Lietuvos pozicija ir šiuo atveju jokio ypatingo pokyčio aš nematau“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
