Seimas pateikimo stadijoje nepritarė Vyriausybės projektui, kuriuo siūloma išbraukti įstatymo nuostatą, kad informacija apie LGBTQI žmonių santuokas daro neigiamą poveikį nepilnamečiams.
Teisingumo ministrė antradienį Seimui pateikė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išbraukti nuostatą, kad informacija apie LGBTQI žmonių santuokas daro neigiamą poveikį nepilnamečiams.
Tiesa, dar siūlymui nepasiekus posėdžių salės, Seime užvirė ginčai. Vos prasidėjus antradienio rytiniam posėdžiui, buvo prašoma klausimą iš darbotvarkės apskritai išbraukti.
„Siūlome išbraukti <...> projektą, kaip visai neatitinkantį tikslų. Čia yra apsaugos įstatymo projektas, pasiūlymas priešingas paties įstatymo dvasiai. Mes prašome jį išbraukti“, – posėdyje prašė Mišrios Seimo narių grupės atstovė Rita Tamašunienė.
Tiesa, dauguma posėdyje dalyvavusių politikų tokiam siūlymui nepritarė – už buvo 60 Seimo narių, prieš balsavo 53, o dar 14 susilaikė. Įstatymo pataisos liko darbotvarkėje.
Pateikimo, kitaip tariant – pirmojoje, stadijoje Seimas nepritarė tokiam siūlymui. Už balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 56, o 19 susilaikė. Parlamentarai taip pat nepritarė, kad projektas būtų grąžintas iniciatoriui tobulinti.
Klausė, ar siūlymas nėra per drastiškas
„Sprendimo įgyvendinimo delsimas neišvengiamai gali pakenkti Lietuvos reputacijai, palikdamas Lietuvą greta valstybių, kurios kritikuojamos dėl žmogaus teisių negerbimo, laikomos nedemokratinėmis ir net teroristinėmis.
Šiuo metu panašų reguliavimą turi Vengrija, ten Europos Komisija yra ne tik konstatavusi pažeidimą, bet ir pateikusi ieškinį. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad įstatymo projektas buvo pateiktas Vyriausybės atstovei prie EŽTT, ji įvertino, kad toks įstatymo projekto priėmimas galėtų lemti, kad sprendimas būtų įgyvendintas“, – kalbėjo teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis klausė ministrės, ar ji nemano, kad toks siūlymas yra per daug drastiškas, nes, anot jo, EŽTT pasisakė siauriau ir dėl to nebūtina keisti įstatymą.
Atsakydama jam E. Dobrowolska teigė, kad EŽTT byloje vertino ne tik įstatymo nuostatą, kurios siūloma atsisakyti, bet ir Seimo narių pasisakymus, kad „šitos nuostatos taikymo tikslas yra išskirti šeimas ir, jeigu kalbama apie kitokias šeimas, kad ta informacija būtų ribojama“. Be to, pasak ministrės, buvo vertinama ir kokiu tikslu minėta nuostata buvo priimta.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis apgailestavo, kad šis klausimas apskritai liko antradienio darbotvarkėje, ir klausė, ar ministrė sutinka, kad keisti nuostatą norima tik iš politinių paskatų dėl artėjančių rinkimų.
„Ši nuostata yra taikoma informacijos rengėjams ir skleidėjams, ne vienu atveju išimtinai tuo tikslu ir buvo pritaikyta tais atvejais. Kai buvo informuojama apie eitynes, vienai žiniasklaidos priemonei buvo uždrausta informuoti darbo metu, tik vakarais [leista] tokią informaciją skleisti, tai pačiai „Gintarinės širdies“ knygai buvo pritaikyta išimtinai diskriminacinio pobūdžio nuostata“, – vardijo ministrė.
Premjerė: nereaguoti į EŽTT sprendimus būtų netinkama
Jei Lietuva yra Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) dalis, tai jai nereaguoti į šio teismo sprendimus ir nekeisti pagal juos savo įstatymų būtų netinkama, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
Taip ministrė pirmininkė reagavo, paklausta, kaip vertina Seimui antradienį teikiamą iniciatyvą, kuria siūloma išbraukti įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius.
Ši pataisa parlamentui teikiama, siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.
„Jeigu Lietuva yra Europos Žmogaus Teisių Teismo sudėtinė dalis, visos tos teisinės infrastruktūros, tarptautinių susitarimų, kur šitų teismų sprendimai turi vertę ir galią, dalis, tai vis dėlto tokios valstybės parlamentui nereaguoti ir nekeisti teisės aktų, matyt, nėra tinkama. Bet turiu pripažinti, kad ne visais atvejais tai įvyko labai greitai, ir su Rolandu Paksu tai irgi neįvyko labai greitai, diskusijos dėl Konstitucijos pataisų tęsėsi metų metus, galiausiai dabar jau Konstitucija yra patikslinta ir tas klausimas yra išspręstas. Matyt, gali būti taip ir su kitais atvejais. Neskatinčiau to, bet žinia, kad šitas įstatymas ir, matyt, šita pataisa yra vieni iš tų, apie kuriuos galima sugalvoti ir pačią absurdiškiausią sąmokslo teoriją, ir, matyt, tų sąmokslo teorijų apologetų salėje, deja, kaip visada, bus ne vienas“, – antradienį žurnalistams kalbėjo premjerė.
Dar kartą priminusi EŽTT sprendimo R. Pakso byloje istoriją, I. Šimonytė pažymėjo, kad ir tuomet balsuota už EŽTT sprendimo įgyvendinimą numačiusią Konstitucijos pataisą.
„Yra Europos Žmogaus Teisių Teismo byla ir yra sprendimas toje byloje, ir taip jau gyvenime būna, kad kol teismas priima sprendimą, tai ilgiau ar trumpiau užtrunka, bet mes vis dėlto savo nacionalinius įstatymus kažkaip bandome pakeisti.
Tarkime, buvo byla dėl R. Pakso kandidatavimo (rinkimuose – ELTA), tai ką aš ten begalvočiau apie R. Paksą, vis dėlto už Konstitucijos pataisą, kuri ištaisė tą situaciją pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, pati balsavau, nes man atrodo, kad tai yra mūsų valstybės savigarbos klausimas“, – aiškino I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė svarstė, kad Seime galima diskutuoti apie pačios teisės akto pataisos, kuria siekiama išbraukti nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius, redakciją, jei parlamentas idėjai pritars po pateikimo. Vis dėlto premjerė teigė neatmetanti, kad dalis politikų gali pasinaudoti šia diskusija, kalbėdami apie pašalines temas.
„Ko turbūt labiausiai tikiuosi, deja, tai tokios diskusijos ne į temą, kai kurie prelegentai tiesiog naudosis šiuo įstatymu, kaip ir kitais įstatymais, ar tai būtų civilinė sąjunga, ar Stambulo konvencija, ir kalbės savo dalykus šalia temos“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybė spalio pabaigoje pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, kad prie neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos N. Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.
ELTA primena, kad sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Po šios istorijos Teisingumo ministerija parengė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, ja siūloma išbraukti minėtą teisės akto nuostatą, kuria draudžiama nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius.
