Lietuvos piliečius iš kariaujančio Izraelio evakuojant kariškių lėktuvu „Spartan“, vėl prasidėjo diskusija – gal tai būtų galima daryti valstybiniu, jei šalis tokį turėtų. Buvęs Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas ragina atsikratyti populizmo, esą tai labai brangu, ir įsigyti lėktuvą, nes esant nestabiliai geopolitinei situacijai jo vis labiau reikia. Nuomonę palaiko ir kitas ekspremjeras Algirdas Butkevičius. Jis teigia, kad šiais laikais lėktuvas – jokia prabanga.
Visgi šalies valdžia į klausimą tiesiogiai neatsako. Premjerė lėktuvo įsigijimo pareiškė nesiejanti su piliečių evakuacija. Prezidentūra klausimą perduoda Vyriausybei, nors penktadienį prezidentas ir neišskrido į Gotlando salą, kur vyko Jungtinių ekspedicinių pajėgų viršūnių susitikimas. Jis turėjo skristi „Spartanu“, kuris tuo metu vykdė evakuacijos misiją iš Izraelio. Vietoj prezidento nuvyko krašto apsaugos ministras, kuris irgi vargu ar būtų pasiekęs Švediją laiku iš Briuselio, jei ne Nyderlandų gynybos ministrė, maloniai pasiūliusi savo lėktuvą.
Taip atrodė lietuvių evakuacija kariniu orlaiviu „Spartan“ iš karo apimto Izraelio į Turkiją.
Saugią šalį pasiekusi grupė, žinoma, džiaugėsi. Iš Turkijos jau reisiniais lėktuvais jie grįžo į Lietuvą.
Lenkijos piliečius parskraidino toks lėktuvas, priklausantis kariuomenei, skirtas valstybės vadovams skraidinti. Tokiu skraido Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, juo į Lietuvą per NATO viršūnių susitikimą atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tokio lėktuvo, kurį galima būtų vadinti valstybiniu, Lietuva neturi.
Dar prieš išsiunčiant „Spartaną“, prezidentas sakė, kad tai – ne pati geriausia alternatyva.
„Taip, tai nebūtų greitas, tai nebūtų labai patogus kelias“, – sakė prezidentas.
Bet paklausta, ar šaliai reikia valstybinio lėktuvo, Prezidentūra atsakė, kad poreikį turėtų įvertinti Vyriausybė.
Į tą patį klausimą Vyriausybės kanceliarija perdavė premjerės komentarą raštu.
„Ilgalaikių svarstymų apie „valstybinį lėktuvą“, skirtą valstybės vadovams ir valstybinėms delegacijoms aptarnauti, nesiečiau su visiškai atskiru Lietuvos piliečių evakavimo iš Izraelio klausimu. Man nėra žinoma atvejų, kad valstybės, kurios jau ėmėsi veiksmų evakuoti savo piliečius iš Izraelio, tam būtų naudojusios valstybinių delegacijų lėktuvus net ir tais atvejais, kai juos turi“, – sako premjerė I. Šimonytė.
Reikia ar nereikia Lietuvai valstybinio orlaivio diskusijos tęsiasi ne vieną dešimtmetį.
Dar 2008 metais po ilgų svarstymų Vyriausybė nusprendė, kad valstybinio lėktuvo nepirks ir nesinuomos, nes reisiniais – skraidyti pigiau.
Tada prezidentas Valdas Adamkus juokavo – jei reikės, važinės dviračiu.
„Ir ką gi, linkėčiau tik vieno – kad ateinantis prezidentas neturėtų tų problemų, kurias aš turiu“, – tuomet sakė V. Adamkus.
Bet problemų buvo.
2013 metais Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Londoną dalyvauti Margaret Thatcher laidotuvėse skrido su pigių skrydžių bendrove „Wizzair“. Nors sulaukė kritikos, kad prezidentui taip skristi ir nesaugu ir nereprezentatyvu, prezidentė aiškino, kad taip paprasčiau, pigiau ir greičiau.
„Lietuviškas plikbajoriškas požiūris į pinigų švaistymą, kurių neturime ir skolinamės, ir juos uždirba visi Lietuvos žmonės tikrai neturėtų dominuoti šitai diskusijai“, – tada sakė D. Grybauskaitė.
2017 metais iš Briuselio į Vilnių turėjęs skristi tuometis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su delegacija buvo priverstas likti nakvoti Belgijoje, nes į „Air Baltic“ lėktuvą netilpo.
2018 metais Grybauskaitė dėl lėktuvo „Spartan“ gedimo negalėjo išskristi į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio šventėje.
Buvę premjerai sako, kad valstybinio lėktuvo klausimas – amžinas. Lėktuvą šalis turėjo tik prezidento Algirdo Brazausko laikais.
„Po to kilo skandalas, toks dirbtinis mano požiūriu, lėktuvą pardavė, prezidentas Adamkus buvo už tai, kad turėtume lėktuvą, po to vėl rinkimai, Grybauskaitė kategoriškai prieš“, – prisimena G. Kirkilas.
„Kai Rusija okupavo Krymą, tada su Grybauskaite ir Oleku buvo susitarimas politinis, kad reikia pirkti lėktuvą, nes gali atsitikti atvejų, kai reikės lyderius išgabenti iš Lietuvos“, – prisimena buvęs premjeras A. Butkevičius.
Dabar, pasak buvusių Ministrų pirmininkų, turėti savo lėktuvą darosi tik aktualiau: šalies vadovai turėtų kaip vykti į skubius susitikimus, prireikus būtų galima evakuoti piliečius.
„Kai yra tokia geopolitinė situacija, tai šį klausimą reikia spręsti kuo greičiau, tai nėra kažkokios didelės išlaidos“, – mano G. Kirkilas.
Pasak A. Butkevičiaus, kai lėktuvo nereikėtų prezidentui ar premjerei, juo galėtų naudotis kiti – taip lėktuvas atsipirktų.
„Nevaidinkim lyg lėktuvas yra prabanga, ne, dabar lėktuvas yra ta priemonė, kuri svarbi, reikalinga, būtina“, – mano A. Butkevičius.
Avialinijas „Air Lituanica“, kurios vėliau bankrutavo, įsteigęs buvęs sostinės meras Artūras Zuokas sako, kad vieno lėktuvo šaliai neužtenka, kadangi gali sugesti reikia bent trijų, geriausia, anot jo, vėl steigti savo avialinijas.
„Neduokdie Astravo problema, neduokdie karius reikia pervežti, reikia evakuoti, tokių įvykių yra ir artimiausiu metu bus. Vienaip ar kitaip valstybė turės spręsti“, – sako buvęs Vilniaus meras A. Zuokas.
Per NATO viršūnių susitikimą Vilniaus oro uoste buvo daugybė kitų šalių orlaivių, kai kurie, kaip Joe Bideno „Air Force One“, netgi trijų aukštų, kiti – mažesni.
Tuo metu keliones „Spartan“ lėktuvu A. Butkevičius prisimena taip: „Kai išlipi iš lėktuvo, nežinai ar vienoj ausy ūžia ar abejose ūžesys yra“, – sako A. Butkevičius.
„Mūsų turimas „Spartanas“ – nuostabus orlaivis, bet skirtas konkrečiai užduočiai ir skraidyti tūkstančius kilometrų su keleiviais nėra šito orlaivio užduotis“, – teigia aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis.
Aviacijos ekspertas sako, kad nežinant, kiek vietų orlaivyje, kiek kartų per mėnesį jis skraidytų, pasakyti, kiek galėtų kainuoti valstybinis lėktuvas - neįmanoma. Vis dėlto, anot jo, ne kaina svarbiausia.
„Žiūrint valstybiniu mastu – ne viskas susiveda į finansinę analizę. Yra tokie dalykai kaip ir valstybės prestižas, sugebėjimas pasirūpinti piliečiais ekstremalių situacijų atžvilgiu“, – teigia V. Kaupelis.
Istorija rodo, kad vis dėlto viskas susiveda į finansus, pareigas einantys politikai, pasiūlę valstybei įsigyti tokį pirkinį kaip lėktuvas, tikėtina, gali sulaukti dalies visuomenės kritikos, ypač artėjant rinkimams. Bet tokiu atveju diskusijos apie valstybinį lėktuvą ir toliau tęsis turbūt ne vienerius metus.
„Aš manau, kad reikia to populizmo vieną kartą atsikratyti, įsigyti lėktuvą“, – rėžia buvęs premjeras G. Kirkilas.
