Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda pademonstravo Daukanto aikštės poziciją visuomenėje aptarinėjamos narkotikų vartojimo problemos klausimu. Prezidento vyriausiasis patarėjas ir Nacionalinio saugumo grupės vadovas Kęstutis Budrys išsakė poziciją, esą narkotikų vartojimas yra nacionalinio saugumo klausimas, kurį reikėtų aptarti galbūt net su krašto apsaugos vadais. Tačiau prezidentūros žingsnį kritikuoja ekspertai – anot jų, tai rodo prezidento nekompetenciją ir populizmą.
Kritikavo užsiminus apie jėgos struktūras
Liūdnai pagarsėjęs buvęs Filipinų prezidentas Rodrigo Dutertė, kuris žadėjo piliečiams medalius, jei jie nušaus narkotikų platintoją, o ir pats gyrėsi šaudęs į nusikaltėlius – tokį pavyzdį apie populistų politikų laikyseną kovoje su narkotikais prisiminė LRT.lt kalbintas kriminologas Gintautas Sakalauskas, vertindamas prezidentūros retoriką.
Anot prezidento patarėjo K. Budrio, prezidentas G. Nausėda neatmeta galimybės narkotikų vartojimo klausimą aptarti Valstybės gynimo taryboje, o į problemą bus žiūrima „iš viršaus žemyn“.
„Mes arba darome ne tai, ką reikia daryti, arba imituojame darymą, bet turime perkvalifikuoti pačią problemą. Prezidentas įvardijo, kad tai nėra šiaip nacionalinė bėda, mes jau galime sakyti, kad tai peržengė nacionalinio saugumo problemos slenkstį ir ją kaip tokią turėtume ir traktuoti.
Kai mes sprendžiame nacionalinio saugumo problemas, pasitelkiame ne tik flomasterius, meškiukus, piešimo konkursus ar dar kokias nors akcijas, bet taip pat ir kietąsias priemones. Į jas turėtume žiūrėti visiškai kitaip, kaip į neišvengiamą būtinybę, jei norime artimiausiu laikotarpiu perimti kontrolę į savo rankas“, – pirmadienį komentavo K. Budrys.
Kriminologas G. Sakalauskas LRT.lt sakė, kad narkotikai – dažna populistų politikų kalbėjimo tema, o jei dar įmanoma pridėti nepilnamečių kortą, išeina itin paveikus populistinis kokteilis.
„Mes matome ir totalitarinių valstybių pavyzdžių, kur einama su ginklais, čia gal blogiausias pavyzdys. Tai rodo nekompetenciją ir norą pasirodyti. Švelniai tariant, tai neperspektyvu, nes kai manoma, kad nuleisi žemiau, kojele patrepsėjęs, ir sistema pasikeis – taip tikrai nebus“, – sakė jis.
Anot G. Sakalausko, sunkiai įsivaizduojama, kad panašiai kalbėtų Prancūzijos ir Vokietijos vadovai, kur nepilnamečių vartojimas yra dar didesnis, ar kad šis klausimas apskritai patektų į aukščiausio lygio politinę darbotvarkę.
Jam pritarė LRT.lt kalbintas koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys.
„Mane nustebino prezidentūra: pasikvietė vidaus reikalų ministrę, policijos viršininką... Gerai, kad pasikvietė ir švietimo ministrą, situaciją kiek išlygino. Narkotikų vartojimas yra nacionalinėje darbotvarkėje, kurią Seimas patvirtino pavasarį. Aiškiai parašyta, kad tai yra sveikatos ir socialinė problema. Kodėl tuomet Seimas ir prezidentas susikviečia jėgos struktūras ir prasideda kalbos, kad mokyklose bus tikrinami daiktai, policijos viršininkas kalba apie dronus, tvoras, vidaus reikalų ministrė irgi? Apie kietąsias priemones, kur visas normalus pasaulis yra seniai įsitikinęs, kad jos nepadeda?“ – klausė jis.
Pasak G. Sakalausko, yra „neadekvatu“ žadėti problemą spręsti kviečiant valstybės gynimo tarybą, iki šiol sprendusią krašto apsaugos klausimus.
„Mane labai nustebino, nes tokį klausimą analizuoti valstybės gynimo tarybos kontekste visiškai neadekvatu. Tai yra pirmiausia mokyklų, švietimo sistemos ir savivaldybių klausimas. Kad toks klausimas iškeliamas į tokį lygį, man tai rodo nekompetenciją, gal net norėjimą pasirodyti, ir net subsidiarumo principo pažeidimą – socialinės problemos pirmiausia turi būti sprendžiamos žemiausiu lygmeniu“, – sakė kriminologas.
Regi moralinę paniką
Pašnekovai sako, kad šiandien Lietuvoje akivaizdus moralinės panikos kėlimas, ypač žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie paauglius, kurie mirė dėl narkotikų.
„Jie yra padauginami geometrine progresija. Apmaudu, kad pavieniai pavyzdžiai imami kaip pagrindas sprendimams. Kad daug vartoja, žinome jau 5–6 metus.
Geri sprendimai negali būti trumpalaikiai. Jei ką nors gero priimsime šiandien, rezultatą matysime po 10 metų. Bet politikai galvoja kadencijomis, artėja rinkimai ir norisi parodyti, kad dabar kažką išspręsiu. Tai yra arba melas, arba problemos melo nesuvokimas“, – sakė G. Sakalauskas, išreiškęs kritikos ir žiniasklaidai.
G. Duoblys sako prezidentūros retorikoje įžvelgęs net ir nuomonių cenzūrą. K. Budrys pabrėžė, esą nuomonės formuotojai turi elgtis atsakingai, nereikėtų kritiškai atsiliepti apie policijos darbą.
„Neva tie, kurie kalba apie mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimą, turėjimą savo reikmėms be tikslo platinti, neatsakingai šneka. Pradėjo kažką šnekėti apie influencerius.... Aš nesuprantu, kas čia darosi. Galiu pavadinti tik sociologiniu terminu – moralinės panikos kėlimas. Kas kaltas dėl mūsų problemų? Paaugliai“, – piktinosi pašnekovas.
Jis negailėjo kritikos ir valstybės kuriamoms socialinėms reklamoms, pavyzdžiui, vienoje iš jų atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras paauglius ragina sakyti „ne“. Pašnekovas abejojo, ar žinutė tikrai pasieks šio tūkstantmečio jaunimą.
„Žinokite, tai yra pornografija. Tai yra 1980 metų, praeito tūkstantmečio Nancy Reagan šūkis „say no to drugs“. Jis turėjo kokį rezultatą? Narkotikai JAV atpigo, vartojimas padidėjo. Aš nesuprantu, kodėl mūsų politikai ir valdžios atstovai neskaito mokslinių tyrimų, nepasikviečia ekspertų, kurie turi subalansuotą požiūrį į šį klausimą“, – sakė G. Duoblys.
„Vaikas mėtomas kaip karšta bulvė“
Paklausti, ko politikai turėtų imtis ir ką tikslinga būtų kviesti aptarti narkotikų vartojimo problemos, ekspertai minėjo, kad šiandien svarbiausia atsigręžti į mokyklas.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo koordinatorė Monika Žūkaitė sako, kad ji nesiimtų vertinti prezidentūros pozicijos, bet kaip psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos specialistė politikams rekomenduotų apgalvoti efektyvesnes priemones.
„Ne tuomet, kai problema jau yra, o dar tada, kai galime įtarti, kad ji gali ateiti. Labai svarbu stiprinti [vaikų] ryšį su mokykla, tėvais dar ankstyvoje paauglystėje, kai dar nėra to vartojimo fakto ar dar yra tik nereguliarus eksperimentavimas“, – sakė ji.
M. Žūkaitės teigimu, tenka susidurti su tėvų nuostata, kad narkotikų plitimas yra mokyklos problema, o mokyklos savo ruožtu mano, kad vaikas į ugdymo įstaigą turi ateiti su tėvų įdiegtomis nuostatomis nepabandyti narkotikų.
„Vaikas kartais mėtomas kaip karšta bulvė, norint nusimesti atsakomybę. <...> Islandijos kolegos kartais stebisi susitikimų metu, kad mūsų visuomenei nelabai rūpi jaunimas, kaip ji gali nesistengti dėl jo. Dažnai galvojame, kad tai yra kažkieno kito problema“, – pastebi ji.
Anot pašnekovės, Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad tik maždaug kas antras tėvas mano, kad turėtų dalyvauti narkotikų vartojimo prevencijoje. Minėdama Islandijos pavyzdį, kur pavyko žymiai sumažinti psichotropinių medžiagų vartojimą tarp paauglių, ji pabrėžė, kad ten akcentuojamas tėvų ir vaikų kartu leidžiamas laikas, nors, svarstė pašnekovė, galbūt tai sudėtingiau šeimoms, kurios turi mažiau pinigų.
Anot M. Žūkaitės, jėgos struktūros dirba, siekiant užkardyti narkotikų platinimą, bet jų vizitai mokyklose neturėtų tapti rutina.
„Kartais juokaudama sakau, kad jei įsileisime policininkus į mokyklas, kad jei tikrintų, būtų pažeidžiama vaiko asmeninė erdvė, tai tiesiog išmokysime vaikus būti labiau kūrybingus. Jie gudrūs, protingi ir ras, kaip vartoti tas medžiagas, jei norės“, – kalbėjo specialistė.
Nepilnamečiai nerūpi, kol neprisidirba?
Anot kriminologo G. Sakalausko, jis taip pat tikras, kad bauginimas paauglių neveikia.
„Tu jų neįbauginsi, jie eksperimentuoja, nori neišsiskirti iš draugų, pamiršti problemas. Ir tai yra svarbiausias motyvas, kodėl jie vartoja narkotikus. Kur yra geri pavyzdžiai, mokyklų, savivaldybių, kur veikia prevencija? Tą išsiaiškinus, žinant tikrąją padėtį, galima priimti sprendimus, o ne skandalizuoti. <...> Reikia dauginti ne pavienius atvejus ir nepilnamečius, kurie niekam nerūpi tol, kol neprisidirba“, – sako jis.
Viešojoje erdvėje ir iš savivaldos politikų pasigirdus siūlymams diegti mokyklose stebėjimo kameras, tikrinti kuprines su policijos šunimis, kriminologas sako, kad tokios priemonės nėra veiksmingos ir jau pasmerktos kitose valstybėse.
„Tyrimai kitose šalyse rodo, kad po tokių priemonių atsiranda baimė ir susvetimėjimas. Aš suprantu, kad žmonės, kurie nežino, ką daryti, žino tik šunis, tvoras ir kameras, tai ir siūlo.
Tai reiškia, kad tiesiog išstumi tai kitur, pavyzdžiui, iš mokyklos. Mokykla išspręs problemą, bet tai niekur nedings. Priešingai, kai tai demonizuojama, mokiniai bijo kreiptis, išsigąsta, jiems gaila draugų, jei tai slepia nuo tėvų, mokyklos. <...> Gal tai pradės šį tą laikinai išspręsti, bet ilgalaikėje perspektyvoje valstybė atsiduria akligatvyje“, – perspėjo ekspertas.
Anot G. Sakalausko, keista, kai mokytojų streiko metu daugiau dėmesio skiriama narkotikų pavertimui gynybos problema, o ne mokytojų darbo sąlygoms, nes būtent tai galėtų iš tiesų pagerinti situaciją.
Kaip ir kiti LRT.lt kalbinti specialistai, jis priminė, kad narkotikų vartojimo tyrimai rodo, kad nepilnamečių Lietuvoje narkotikų vartojimas atitinka Europos vidurkį, nors Skandinavijoje jis dukart mažesnis.
„Bet kurią ataskaitą paskaičius akivaizdu, kad pirmiausia tai lemia gera švietimo sistema, kur mokytojai gauna gerus atlyginimus, kur priimamas kiekvienas vaikas, kur švietimo sistema prisitaiko prie vaiko poreikių, nėra atskirties, elitizmo“, – sakė kriminologas.
Jo teigimu, politikai šiandien turėtų galvoti, kaip padėti mokykloms, didinti finansavimą prevencijos programoms, jei jos reikalingos.
„O ne susirinkus pasakyti maždaug: „dirbkite geriau“, – sakė jis.
G. Duoblys pateikė ir pavyzdį, kai Lietuvoje prevencija mokyklose vykdoma neveiksmingai. Pasak jo, bendraujant su moksleiviais dažnai galima pamatyti, kad vienoje klasėje yra grupė tų, kurie vartoja narkotikus, dažniausiai garinamus arba vadinamąją žolę, kiti nėra jų bandę, tačiau domisi, o dar kiti apie narkotikus nežino nieko. Tačiau jie visi sėdi vienoje pamokoje, nors su visais specialistai turėtų bendrauti atskirai.
Pašnekovas pabrėžė, kad už narkotikų vartojimo dažniausiai slypi psichologinės, emocinės problemos. Ir suaugusieji, ir vaikai dažnai vartoja nelegaliai įsigytus migdomuosius ir raminamuosius.
„Jei 20 proc. paauglių vartoja nelegalias tabletes, kuo čia dėti vidaus reikalų ministrė arba policijos vadas? <...> Dalis žmonių tiesiog ieško išėjimo iš blogos psichologinės būsenos tokiais nelabai perspektyviais būdais. Jaunimas dažnai ateina su mumis pasikalbėti. <...> Išsilieti, išpasakoti, kas ant širdies guli, tikisi, kad nebus pasmerkti, nuteisti, kad niekas nemoralizuos. Visuomenei tokios paslaugos, kur žmogus gali išsikalbėti, trūksta“, – sakė G. Duoblys.
