„Tokios nelaimės – užprogramuotos“, – kalbėdama apie žuvusį kolegą teigė Lietuvos muitinės pareigūnų atstovė. Per dideli krūviai, itin dideli atstumai iki darbo ir per mažai laiko poilsiui – tai tik keletas problemų, kurias portalui LRT.lt vardijo muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė. Ji vardija, kad per šešis mėnesius šiemet muitinės darbuotojai jau pateko į mažiausiai keturis eismo įvykius, dėl kurių ji kaltina pareigūnų nuovargį.
Sekmadienį artimieji ir kolegos į paskutinę kelionę palydėjo rugsėjo 13-osios rytą tragiškoje avarijoje žuvusį Vilniaus teritorinės muitinės pareigūną.
Iškart po nelaimės, Lietuvos muitinei socialiniame tinkle paskelbus užuojautą žuvusiojo artimiesiems, vienas po kito pasirodė komentarai, dėl pareigūno žūties kaltinantys išaugusius muitininkų darbo krūvius, nepakankamą poilsiui skiriamą laiką ir atsainų vadovų požiūrį.
Su visais šiais vertinimais sutinka Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga (MDPS). Jos pirmininkė Leokadija Daujotaitė portalui LRT.lt vieną po kitos vardijo problemas, kurių galutinė pasekmė – pavojus muitinės pareigūnų sveikatai ir saugumui.
Profsąjungos pirmininkė vardijo, kad nuo balandžio 1-osios, kai buvo įvesti tam tikri pokyčiai, muitinės pareigūnai pateko į mažiausiai keturis eismo įvykius, kurių vienas baigėsi pareigūno žūtimi.
„Mums tik aiškina, kad pareigūnams bus geriau. O kodėl geriau? Nežinau. Jie mums taip ir nepasakė, kas pareigūnams bus geriau“, – apie Lietuvos muitinėje įgyvendintus pokyčius kalbėjo L. Daujotaitė.
Žuvo tarnybos metu
Daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvos muitinėje dirbęs pareigūnas žuvo ankstyvą rugsėjo 13-osios rytą. Pranešimas apie nelaimę gautas 6 val. 50 min.
Pirminiais duomenimis, nelaimė įvyko, kai tarnybinis muitinės automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su sunkvežimiu kelio Vilnius–Utena 73-iajame kilometre, ties Gečių kaimu.
Kaip portalui LRT.lt sakė Muitinės darbuotojų profsąjungos pirmininkė L. Daujotaitė, Mobiliosios grupės pareigūnas buvo ką tik baigęs 14 valandų trukusią pamainą Medininkų kelio poste ir vyko į Uteną, kur numatyta Mobiliosios grupės dislokacijos vieta.
„Jis vyko namo ir neprivažiavus Utenos [įvyko avarija]. Jam gal 20 minučių kelio buvo likę“, – sakė profsąjungos vadovė, sekmadienį dalyvavusi pareigūno laidotuvėse bei aplankiusi jo žūties vietą.
Automobilyje žuvęs pareigūnas buvo vienas, tačiau, kaip sakė L. Daujotaitė, taip būti neturėjo. Kartu su juo turėjo vykti dar du kolegos, tačiau viena pareigūnė tuo metu buvo atostogose, o kitas – susirgo.
Profesinės sąjungos atstovė teigė, kad muitinėje itin stinga darbuotojų, tad pakeisti susirgusių ar atostogaujančių kolegų dažnu atveju tiesiog nėra kam.
„Jis vyko vienas tarnybos metu tarnybiniu automobiliu. <...> Jis [žuvęs pareigūnas] vyko atidirbęs Medininkų kelio poste, o tai yra vienas intensyviausių ir sudėtingiausių pasienio postų“, – teigė profesinės sąjungos vadovė.
Į Mobiliąją grupę pareigūnai, pasak L. Daujotaitės, buvo paskirti po to, kai buvo uždarytas Tverečiaus kelio postas. Portalas LRT.lt primena, kad Tverečiaus ir Šumsko pasienio kontrolės punktai su Baltarusija buvo uždaryti rugpjūčio viduryje.
Muitinės darbuotojų profsąjungos vadovė kalbėjo, kad dirbti į Tverečiaus kontrolės punktą muitinės pareigūnai vykdavo iš Zarasų, Rokiškio, Švenčionėlių, Utenos. Kontrolės punktą uždarius, šiems pareigūnams buvo paskirtos kitos – Mobiliosios grupės – funkcijos.
„Tikrai trūksta pareigūnų ir buvo nuspręsta, kad jie turi pereiti į Mobiliąją grupę. Tos Mobiliosios grupės dislokacijos vieta yra Utenoje. Jie suvažiuoja į Uteną – kas iš Švenčionėlių, kas iš Švenčionių, kas iš Zarasų – ir kai susėda į tarnybinį automobilį, pradedamas skaičiuoti [darbo] laikas“, – paaiškino L. Daujotaitė.
Trūksta ir pareigūnų, ir poilsio
Iškart po nelaimės pasigirdo svarstymai ir socialiniuose tinkluose pasirodė komentarai, kad žuvęs pareigūnas buvo paprasčiausiai pervargęs, nes tarnybos metu nėra suteikiamos pakankamos galimybės poilsiui. Kad muitinės pareigūnų darbo krūviai tikrai yra itin dideli, o laiko kokybiškam poilsiui nepakanka, portalui LRT.lt kalbėjo ir L. Daujotaitė.
Taip pat skaitykite
„Pastaruoju metu atsirado sankcionuotos prekės, tai ir dėl jų išaugo krūvis. Kitas dalykas, turbūt pats baisiausias ir turintis daugiausia įtakos, tai yra pareigūnų trūkumas.
Įsivaizduokite, jei iš dešimties pamainoje turinčių būti pareigūnų, į darbą ateina trys. <...> Taip atsitiko ir šiuo atveju su pareigūnu, kuris žuvo. Jie turėjo būti trise, bet jis buvo vienas“, – kalbėjo profesinės sąjungos pirmininkė.
Tačiau ne tik krūviai sąlygoja pareigūnų pervargimą, keliantį grėsmę jų saugumui. Kalbėdama su portalu LRT.lt L. Daujotaitė akcentavo dar du dalykus – didelius atstumus ir pokyčius pamainų trukmėje.
Kaip kalbėjo profesinės sąjungos vadovė, anksčiau Muitinės pareigūno pamaina trukdavo 24 valandas. Dirbant parą trunkančią pamainą, pareigūnams būdavo apmokamos 22 valandos, o likusias dvi pareigūnas galėdavo naudoti savo nuožiūra.
„Aišku, visi pamiegodavo prieš išvykimą“, – sakė L. Daujotaitė.
Tačiau dabar pareigūnų pamainos trunka 12 arba 14 valandų, priklausomai nuo to, ar tai dieninė, ar naktinė pamaina. Į šias valandas papildomas laikas poilsiui įskaičiuojamas nėra.
Be to, kai kurie Muitinės pareigūnai vykdami į darbą vis dar turi nukakti 100 ar net daugiau kilometrų. Kaip paaiškino L. Daujotaitė, rytinė Muitinės darbuotojo pamaina prasideda 7 val. 45 min. ir tęsiasi iki 20 val.
Kadangi kai kurie darbuotojai į darbą vyksta ir po pusantro šimto kilometrų, kaip sakė profsąjungos vadovė, jiems keltis reikia ne vėliau nei 4 val. ryte – tiek reikia laiko susiruošti ir nuvykti į darbą. Baigęs 12 valandų trunkančią pamainą pareigūnas turi įveikti tą patį atstumą namo. L. Daujotaitė skaičiavo, kad geriausiu atveju pareigūnas miegoti nueina ne anksčiau nei 23 val.
„Tada kitą dieną jis turi važiuoti į pamainą, kuri prasideda 18 val. 45 min. Tai išvykti iš namų jis turi kokią 15 val. 30 min. Nepamirškime, kad yra kamščiai, nes jie visi turi per Vilnių važiuoti. Tai kiek jie pailsi?
Atstumai juk nepasikeitė, o darbo sąlygos dar suintensyvėjo, pasunkėjo, pablogėjo ir matome to rezultatus“, – apmaudo neslėpė profsąjungos pirmininkė.
Kad tokie pokyčiai turės neigiamos įtakos pareigūnams, anot L. Daujotaitės, informuota ir Finansų ministerija, kuriai pavaldi muitinė, ir Muitinės departamentas, tačiau, kaip sakė profesinės sąjungos vadovė, niekas į tokius nuogąstavimus nekreipia dėmesio.
„Dėl pamainų trukmės keitimo virš pusantrų metų buvo derybos su profsąjunga, buvo surinkti pareigūnų parašai, jie įteikti ir Muitinės departamento vadovybei, ir Finansų ministerijai. Jie negirdi. Jie tik aiškina, tik aiškina, kad pareigūnams bus geriau. O kodėl geriau? Nežinau. Jie mums taip ir nepasakė, kas pareigūnams bus geriau“, – portalui LRT.lt kalbėjo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Taip pat skaitykite
Išaugo atsakomybė, bet ne darbuotojų skaičius
Kad darbuotojų iš tikro stinga, portalui LRT.lt pripažino ir Muitinės departamentas. Jo atstovų perduotame komentare teigiama, kad pagrindinis rodiklis, dėl kurio potencialūs darbuotojai nesvarsto karjeros valstybės tarnyboje, taip pat ir muitinėje, yra nekonkurencingas atlyginimas.
„Be to, atkreipiame dėmesį, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams yra taikomi ir papildomi reikalavimai, atsakomybės, dėl kurių darbuotojų pritraukimas yra sudėtingesnis“, – rašoma perduotame komentare.
Tarp papildomų reikalavimų – atsakomybė ir priimamų sprendimų svarba, nepriekaištinga reputacija, reikalavimai būti tokios sveikatos būklės ir tokio fizinio parengimo, kokie leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje.
Šiuo metu muitinei nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 2 261, o iš jų 273 – neužimtos.
„Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos muitinės darbuotojams išaugo atsakomybė ir krūviai, susiję su sankcijų taikymu ir kontrole, todėl buvo priimtas sprendimas daugiau pareigūnų priimti į mobiliąsias pajėgas, kad esant reikalingumui pareigūnai būtų nukreipiami darbui į tuos postus, kur didesni krūviai ar sumažėjęs postų darbuotojų skaičius“, – dėstė Muitinės departamentas.
Nurodoma, kad laikinai uždarius Šumsko ir Tverečiaus postus su kiekvienu darbuotoju buvo perkalbėta ir pasiūlytos alternatyvos ieškant geriausių sprendimų, tenkinančių pareigūnus. Dalis jų, kaip nurodyta, grįžo pareigas vykdyti į Kenos geležinkelio postą, didžioji dalis pareigūnų pasirinko dirbti mobiliosiose pajėgose, dalis perėjo į Vilniaus teritorinės muitinės postus, kai kurie pareigūnai grįžo dirbti į Utenos krovinių postą.
„Mobilių pajėgų pareigūnų tarnybos laikas skaičiuojamas ne atvykus į postą, o nustatytoje susitikimo vietoje (šiuo atveju Utenoje, Marijampolėje ir panašiai) ir tuomet už kelionės laiką jiems mokama kaip už darbo laiką“, – nurodė muitinė.
Komentare rašoma, kad šių metų pavasarį, po pusantrų metų diskusijų su profesinių sąjungų atstovais ir muitinės darbuotojais, Lietuvos muitinė perėjo nuo 24 val. pamainos trukmės į 12 val. (± 2 val.) pamainos trukmės darbo organizavimą.
„Pagrindinis perėjimo nuo 24 valandų prie trumpesnio darbo režimo grafiko tikslas – optimalesnio darbo režimo sudarymas, nes 24 val. nuolat dirbti reiškia žmogaus fizinių galimybių ribą, tikėtiną darbo kokybės bei spartos praradimą, galimas kitas skaudžias pasekmes.
Buvo atsižvelgiama, kad kitos statutinės tarnybos 24 valandų darbo laiko buvo atsisakiusios jau daug anksčiau“, – dėstė departamentas.
Taip pat skaitykite
Kaip teigiama, priimant sprendimus buvo išklausyta muitinės bendruomenė dėl ilgo važiavimo, laiko, sugaištamo kelyje ir pan., todėl buvo priimti sprendimai pareigūnų naudai: į pamainos darbo laiką įskaičiuojama pietų pertrauka ir apsikeitimo pamainomis laikas, o perdirbtos valandos, muitinės posto pareigūno pageidavimu, gali būti kompensuojamas laisvomis valandomis arba apmokant už viršvalandžius.
Taip pat, kaip nurodoma, muitinės darbuotojams galioja lengvatos, sulygtos Muitinės darbuotojų kolektyvinėje sutartyje. Tarp jų – numatytas vykimo į darbą kompensavimas. Tiems, kurie vyksta daugiau nei 70 km – per ketvirtį kompensuojamos 8 val. darbo laiko, kurie vyksta nuo 100–140 km – per ketvirtį kompensuojama 12 val. darbo laiko, o tiems, kurie vyksta 140 km ir daugiau – per apskaitinį ketvirtį kompensuojama 16 val. darbo laiko.
„Muitinės bendruomenė labai apgailestauja dėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigūno žūties, išreiškė užuojautą artimiesiems. Generalinis direktorius kreipėsi į sukrėstą muitinės bendruomenę su prašymu saugoti savo sveikatą ir gyvybę, primindamas apie reikalingą ir savalaikį sprendimą trumpinant darbo laiką nuo 24 iki 12 darbo valandų, taip pat paragino grįžti darbuotojus prie diskusijų dėl galimybės pereiti prie dar trumpesnio darbo laiko, ypač naktinių pamainų trumpinimo“, – rašoma Muitinės departamento komentare portalui LRT.lt.
Muitinės departamentas yra pavaldus Finansų ministerijai. Portalas LRT.lt su klausimais kreipėsi ir į ministeriją, tačiau jie nurodė, kad komentarą teikti turi pats Muitinės departamentas.
