Trečiai kadencijai Liberalų sąjūdžio pirmininke perrinkta Viktorija Čmilytė-Nielsen partijai kelia tikslą įsitvirtinti tarp trijų stipriausių politinių jėgų ir nemano, kad valdančioji koalicija gali išsiskirstyti dar iki naujų Seimo rinkimų. Politologas Ignas Kalpokas neatmeta, kad po Seimo rinkimų Liberalų sąjūdis ir vėl gali būti valdžioje, tik su kitais partneriais. Gruodį sprendimą dėl savo dalyvavimo prezidento rinkimuose žadanti Viktorija Čmilytė-Nielsien sako, kad bendro kandidato dešiniosios jėgos nekels.
Intrigos dėl pirmininko nebuvo. Už Viktoriją Čmilytę-Nielsen iš 1158 rinkimuose dalyvavusių Liberalų sąjūdžio narių balsavo didžioji dalis – 88 proc. Ši kadencija trečia, o partijai ji kelia tikslą įsitvirtinti tarp trijų stipriausių politinių jėgų ir nepulti stačia galva į politikų peštynes.
Nors dabartinė valdančioji koalicija Seime peštynių neišvengia, partneriai, atvykę į Liberalų sąjūdžio suvažiavimą, ragino toliau dirbti kartu.
„Priimti Civilinės sąjungos įstatymą, apginti nuo populistų gyvenimo įgūdžių pamokas, reikia auginti progresyvią Lietuvos ekonomiką“, – vardijo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Kartais nesutinkam, kartais ne viskas patinka mums, ką jūs darote, (...) tai yra normalu, bet tikrai tas žmogiškas santykis, ryšys, yra džiugibnantis“, – sakė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė nemato priežasčių skirtis.
„Nematau jokių priežasčių daryti kažkokias dramas ar dramatiškai vertinti tai, kas vyksta. Dabar vyksta normalus procesas dėl mokesčių paketo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu, pasak politologo I. Kalpoko, mokesčių reforma ir partnerystės įstatymas skaldo koaliciją, bet partnerius išlaikys santykiai „iš reikalo“.
„Tokie klausimai kaip, tarkime, mokesčių reforma, neabejotinai tikrai skaldo valdančią koaliciją, koks nors partnerystės įstatymas skaldo ir patį Liberalų sąjūdį. (...) Šiuo metu, kadangi nėra geresnių alternatyvų ir kadangi jau visuomenės ir rinkėjų akyse tos partijos yra suaugusios į vieną, kažką griauti nebėra pagrindo. Jie greičiausiai kreivai šleivai, bet ištvers tą kadenciją“, – mano I. Kalpokas.
Laimėjusi partijos pirmininko rinkimus, V. Čmilytė-Nielsen neatskleidžia, ar dalyvaus kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Esą sprendimai – gruodį. Tik ir ji, ir Eugenijus Gentvilas, V. Čmilytę-Nielsen jau įvardijantis Liberalų sąjūdžio kandidate į prezidentus, nemano, kad dešiniosios jėgos kels bendrą kandidatą. Vasarą konservatorių skyriai pradėjo kelti galimus partijos kandidatus į prezidentus.
„Jei tartumėmės kelti naują, nuo pat pirmos dienos reikėtų kalbėti apie procedūras, štabus, bendrus veiksmus visiems kartu. O kai vieni padaro savo, natūralu, jie tampa savo sprendimų įkaitais ir tada mūsų viliojimas, kad ateikite, tampa viliojimu į urvą“, – kalbėjo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Atskirose partijose vyksta partiniai procesai, politiniai procesai, tad aš skeptiškai vertinu tokį dalyką“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
VDU politologas I. Kalpokas sakė, kad laimėti prezidento rinkimų V. Čmilytei-Nielsen galimybių nėra, tačiau jos dalyvavimas būtų naudingas ruošiantis Seimo rinkimams.
„Jei partija neturi savo kandidato prezidento rinkimuose, jie iškrenta iš viešojo diskurso visą pirmą pusmetį, o tai sumažina partijos šansus gerai pasirodyti seimo rinkimuose. Čia toks labiau apšilimas ir priminimas apie save prieš ko gero svarbesnius kitų metų rinkimus“, – svarstė I. Kalpokas.
Sveikindamas Liberalų sąjūdį, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas įteikė marškinėlius su partijos pavadinimo užrašu.
„Manome, kad prasminga bus pažiūrėti į kitą marškinėlių pusę ir prisiminti, kad visi dirbame vardan to pačio tikslo“, – sakė L. Savickas.
Politologas I. Kalpokas sakė, vargu, ar po Seimo rinkimų Sauliui Skverneliui ir „valstiečių“ partijai pavyks sutarti dėl koalicijos, todėl neatmeta – Liberalų sąjūdis gali likti valdžioje.
