Penktadienį dalyje šalies mokyklų nevyks pirmosios dvi pamokos. Taip mokytojai kovos, kad būtų įgyvendinti jų siekiai – didesnės algos, mažesnis krūvis ir mažesnis mokinių skaičius klasėje. Po penktadienį vyksiančio įspėjamojo streiko, kurį rengia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, planuojamas ir tikrasis streikas nuo rugsėjo pabaigos. Mokytojų streikai – tiek įspėjamasis, tiek tikras – vyko ir prieš penkerius metus. Tuomet, streikui pasiekus virimo temperatūrą, posto neteko ministrė Jurgita Petrauskienė.
Kaip esminiai rugsėjį planuojamo streiko reikalavimai nurodomi šie: mokinių skaičiaus klasėje mažinimas nuo 30 iki 20, kontaktinių valandų (45 min. trukmės pamokų) skaičiaus mažinimas nuo 24 iki 18, atlyginimo didinimas 56 proc. Prieš penkerius metus taip pat buvo keliami atlygio ir krūvio reikalavimai.
Jei kitą savaitę nepavyks susitarti su švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu, kuris žada pasakyti, kiek bus keliamos algos nuo kitų metų, streikuojantys mokytojai rugsėjo pabaigoje leisis pėsčiomis į ministeriją Vilniuje. Tarkime, iš Klaipėdos jis keliaus beveik mėnesį.
LRT.lt primena, kodėl mokytojai streikavo 2018-aisiais, kaip dalis jų „užėmė“ ministeriją, kodėl keli mokytojai lipo per ministerijos langą ir ko pavyko pasiekti.
Kodėl 2018 metais kilo mokytojų streikas? Mokytojų nepasitenkinimą tuomet sukėlė nauja mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistema, pavadinta MEDUS. Ji buvo įvesta tų pačių metų rugsėjį. Dar prieš tikrąjį streiką, pradėtą lapkričio 12-ąją, gegužę vyko įspėjamasis streikas. Tuomet teiktais duomenimis, įspėjamajame streike dalyvavo apie tūkstantį pedagogų iš 52 ugdymo įstaigų, esančių 17-oje savivaldybių. Abu streikus rengė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Jos lyderis – profesinės sąjungos pirmininkas, zarasiškis mokytojas Andrius Navickas.
21 dieną mokytojai nakvojo ministerijoje. Lapkričio 28-ąją į tuometės Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salę, siekdami derybų su tuomete ministre J. Petrauskiene, susirinko apie 30 mokytojų iš įvairių Lietuvos mokyklų. Ministrė mokytojams skyrė keliolika minučių. To mokytojams nepakako ir jie liko ministerijoje. Mokytojai ministeriją paliko gruodžio 19 dieną – po 21 paros.
Streiko mastas. Tuomet pateiktais LŠDPS duomenimis, iš viso streikavo 159 mokyklos. Piką protestas pasiekė, kai vienu metu streikavo per 70 mokyklų. Kelios mokyklos dėl streiko buvo uždarytos net mėnesį. Streikuojantiems mokytojams tuo metu nebuvo mokamas atlygis.
Ko tuomet reikalavo streiko rengėjai? LŠDPS reikalavo atsisakyti naujosios darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos, profesinė sąjunga siekė, kad būtų įvestas kitoks etatinis atlygio modelis, kad etatą sudarytų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 val. būtų skirta kitiems darbams. Taip pat reikalauta pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. ir mažinti vaikų skaičių klasėse.
Reportažą apie 2018 m. streiką galite žiūrėti čia.
Derybos. Galiausiai lapkričio 29-ąją įvyko ministerijos atstovų ir profesinių sąjungų (streiką palaikė ir kitos organizacijos) derybos. Po 12 valandų pokalbių, prieš vidurnaktį, derybos baigtos pavadinus jas patekusiomis į aklavietę – be rezultatų.
Kodėl kai kurie mokytojai lipo per ministerijos langą? Raginimų palikti ministeriją ir čia nebenakvoti mokytojai girdėjo nuolat, tačiau pedagogai užsibrėžė iš A. Volano gatvėje įsikūrusio pastato išeiti tik pasiekę rezultatų. Lapkričio 30-ąją prie Seimo vyko mitingas mokytojams palaikyti, grįžę po jo mokytojai rado užrakintas ministerijos duris. Dalis jų sulipo per langą. Dar prieš tai mokytojai dalijosi, kad jiems likus ministerijoje iš koridorių buvo išnešti minkštasuoliai, pakeistas interneto slaptažodis.
Streiko rezultatai. Griežtai ministrės darbą tuomet įvertino ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dar streikuojant mokytojams švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė buvo atstatydinta. Ją laikinai pakeitė tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis išsyk rado bendrą kalbą su streikuojančiais pedagogais.
Tuomet LŠDPS sakė, kad pavyko pasiekti, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistams nuo sausio algos kiltų 10 procentų, o švietimo pagalbos specialistams – apie 20 proc. Tačiau dėl kito, vadinto pamatiniu, reikalavimo – kad visiems mokytojams algų koeficientai būtų pakelti 20 proc. – nepavyko susitarti. Sutarta, kad etatą sudarytų ne trys „kišenės“, o dvi.
Taip pat skaitykite
Numatyta, kad bendrojo ugdymo pamokos sudarytų ne daugiau kaip 888 val. (60 proc.) iš 1 512 etato valandų, pradedantiesiems – 756 val. (50 proc.). Vadovavimo klasei valandos būtų diferencijuojamos pagal klasių dydį: ne mažiau kaip 152 metinės val. – jei klasėje mokosi 12 mokinių, ne mažiau kaip 180 val. – jei klasėje 12–20 mokinių, ir ne mažiau kaip 210 val., jei klasėje mokosi daugiau kaip 21 mokinys. Pamokoms pasiruošti ir mokinių darbams vertinti skirtos valandos taip pat diferencijuojamos pagal mokomuosius dalykus ir klasės dydį – didesnė klasė, daugiau ir laiko pasirengti, mokinių darbams taisyti. Tai leistų teisingiau atlyginti už darbų taisymą, nes, priklausomai nuo klasės dydžio, ar ją sudaro 12 mokinių, ar 30, skiriasi darbo krūvis.
Sutarta, kad valandos pasiruošti pamokoms ir mokinių darbams vertinti sudaro 40–60 proc. nuo kontaktinių valandų. Atskirai pateiktas veiklų mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti sąrašas. Jame numatyta valandų veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti minimali riba, privaloma visiems mokytojams, – 102 metinės valandos. Tai valandos darbui su tėvais (tėvų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas), valandos mokyklos veiklai planuoti ir tobulinti (dalyvauti pasitarimuose, posėdžiuose), kelti kvalifikaciją.
