Tiksint paskutinėms dienoms iki įspėjamojo mokytojų streiko, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad dialogas su profesinėmis sąjungomis yra nuolatinis ir konstruktyvus. Kitą savaitę jis pateiks siūlymus, kiek galėtų mokytojų atlygis kilti nuo kitų metų sausio ir rugsėjo. Šį penktadienį vyks įspėjamasis streikas. Jei po jo nepavyks susitarti su ministru, rugsėjo pabaigoje streikuojantys mokytojai skelbs tikrąjį streiką ir pėsčiomis iš savo mokyklų keliaus į ministeriją, iš Klaipėdos kelionė užtruktų apie mėnesį. „Apjuosim ministeriją ir taip atkreipsime visuomenės dėmesį, kad iš tikrųjų mokytojai negirdimi“, – sakė profesinės sąjungos lyderis.
Įspėjamasis mokytojų streikas įvyks, kaip ir planuota, penktadienį, neradus sutarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, – patvirtino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
„Sprendimas jau yra priimtas, kad penktadienį streikas įvyks“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo A. Navickas.
„Ministras bandė rodyti dėmesį ir galbūt tarimąsi. Kiek dabar važiuodamas per radiją išgirdau, kad jokių sprendimų jie nepriims, tai kaip ir uždegė žalią šviesą streikui, tai turbūt niekas negali ir pasikeisti šiuo metu“, – pridūrė jis.
Vis dėlto antradienį 15 val. numatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto ir A. Navicko vadovaujamos sąjungos atstovų susitikimas.
Paklaustas, ar susitikimas galėtų pakeisti sprendimą dėl streiko, A. Navickas svarstė, ar apskritai verta susitikti su ministru.
„Klausimas tada, ko mes ir susitiksime ir ar verti susitikti, jeigu prieš penkias minutes pranešė, kad jie teiks siūlymą tik kitą savaitę, mes vis laukiame jų konkretaus siūlymo, o konkretaus siūlymo nuo sausio mėnesio nėra nė vieno pateikę“, – kalbėjo profsąjungos pirmininkas.
Įspėjamasis mokytojų streikas, rengiamas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, planuojamas rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją profesinė sąjunga ketina rengti tikrąjį streiką. Streikuoti, jei nepavyks sutarti su ministerija, ketina ir Švietimo ir mokslo profsąjunga.
Kaip sakė A. Navickas, penktadienį vyks dviejų valandų įspėjamasis streikas, mokytojai neves dviejų pamokų. Jei nesutars su ministerija, mokytojai rugsėjo pabaigoje pradės tikrąjį streiką. Rugsėjo 29-ąją bus rengiamos eitynės į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, jose dalyvaus mokytojai ir mokiniai. Eitynės startuos iš mokyklų, kurių pedagogai streikuos. Pasak A. Navicko, iš kai kurių ugdymo įstaigų tai užtruktų bent mėnesį.
„Eiti iš Klaipėdos turbūt užtruks 20–30 dienų. Kaip žinome, tikrai eis mokytojai iš Klaipėdos, kitų miestų. Manau, kad taip atkreipsime visuomenės dėmesį“, – kalbėjo A. Navickas.
Streikuojančius mokytojus palaikys ir Lietuvos moksleivių sąjunga.
„Mums labai svarbus mokinių palaikymas“, – po bendradarbiavimo sutarties su Lietuvos moksleivių sąjunga pabrėžė A. Navickas.
Dėl tikro streiko, planuojamo nuo mėnesio pabaigos, profesinė sąjunga spręs gavusi ministro pasiūlymus dėl reikalavimų.
Kaip esminiai streiko reikalavimai nurodomi šie: mokinių skaičiaus klasėje mažinimas nuo 30 iki 20, kontaktinių valandų (45 min. trukmės pamokų) skaičiaus mažinimas nuo 24 iki 18-os, taip pat atlyginimo didinimas 56 proc.
Ministerija laikosi nuostatos, kad iki 2024 m. pabaigos vidutinis mokytojų atlygis turi pasiekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
„Profesinė sąjunga supranta, kad didinti nuo rugsėjo 1-osios, kaip buvo pirminiuose reikalavimuose, nėra galimybės, tad kalbame apie kitus metus, kad būtų galima didinti du kartus – tiek nuo sausio, tiek nuo rugsėjo. Kokie tai būtų žingsniai, kol kas dar nežinome. Vakar gavome Finansų ministerijos atnaujintas ekonomines prognozes, dabar vyks modeliavimas, šią savaitę žiūrėsime, kokie yra šansai, kiek būtų galima, neišlipant iš biudžeto ribų, didinti atlyginimus“, – Seime susitikęs su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ aiškino ministras.
Kitą savaitę, kaip sakė G. Jakštas, pateiks siūlymus profesinėms sąjungoms, kiek konkrečiai atlygis augtų nuo sausio ir nuo rugsėjo.
„Sąlygos mokytojams turi gerėti reikšmingai, buvo sudaryti įsipareigojimai pasiekti 130 proc. darbo užmokesčio, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, buvo numatyta, kad didės kasmet, ir šiemet didėjo 13 proc., praėjusiais metais – 12,5 proc., bet vidutinis darbo užmokestis augo ne lėčiau, matėme infliaciją, tai mokytojai nepajuto augimo tokio, kokio norėtųsi. Tikiuosi, kad kitą savaitę, kai mes turėsime realius skaičius remiantis prognozėmis, galėsime rasti ir sutarimą“, – žurnalistams po susitikimo su frakcija kalbėjusį ministrą cituoja BNS.
Jis taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jei profesinė sąjunga rengs įspėjamąjį streiką penktadienį, ministerija tam užkirsti kelio negalės, nes siūlymus dėl algų galės pateikti tik po jo – kitą savaitę.
„Mes negalime sakyti, kad dėl to, jog yra įspėjamasis streikas, darysime anksčiau ir prisiimsime klaidos riziką, nenorime suklysti, norime planuoti atsakingai, dėl to šita savaitė yra skiriama planavimui, o kitą savaitę susitiksime kalbėti su profesinėmis sąjungomis, kiek yra realu patenkinti lūkesčius“, – pažymėjo G. Jakštas.
Anot ministro, įgyvendinus visus dabartinius profesinės sąjungos reikalavimus vienu kartu, reikėtų triskart didesnio finansavimo.
„Jeigu dabar siekiame 5 proc. BVP švietimui. O grubiai, jau įgyvendinus, nes vis tiek ir toliau turėtų kilti atlyginimai, viską pasiekus, reikėtų turėti, matyt, 15 proc. BVP. Tą supranta ir profesinės sąjungos. Vyksta labai konstruktyvios derybos, kiekvieną dieną turiu susitikimus – ar gyvus, ar bent jau susiskambiname pasitarti su profesine sąjunga, ir jie supranta, kad tikrai neįmanoma visko įgyvendinti. Kalbame tiesiog apie kryptį“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Kalbėdamas su Darbo partijos frakcija Seime ministras sakė, kad derėtų galvoti ir kaip bus didinami mokytojų atlygiai ateityje. Pasak jo, galbūt derėtų atsižvelgti į mokytojų kategorijas, tarkime, nustatyti, kad pradedančiojo mokytojo atlygis turi siekti 130 proc. VDU.
Kalbėdamas apie statistiką, kokie yra mokytojų atlygiai, jis pabrėžė, kad skaičiuojant vidurkius įskaičiuojamos ir premijos, vadinamasis tryliktasis atlyginimas.
Pasak G. Jakšto, aptariant klasių dydžio mažinimą, tariamasi dėl ilgalaikio plano, nes vienu kartu jų sumažinti neįmanoma.
„Dabartinis toks variantas, apie kurį diskutuojame, kalbame, dar nesame galutinių skaičių sutarę, terminų, būtų kalbėjimas apie tai, kad klasių dydį galėtų mažinti savivaldybės, kurios yra tam pasiruošusios, tai yra, turi pakankamai tam infrastruktūros. Tačiau ir kitos savivaldybės turėtų jausti spaudimą dirbti mažinant klases, tarkime, Vilniaus savivaldybė statyti naujas mokyklas“, – aiškino G. Jakštas.
Ministras sakė tai aptaręs su Vilniaus miesto savivaldybės meru Valdu Benkunsku. Pasak G. Jakšto, per savo kadenciją meras suplanavęs keturių mokyklų statybas, bet poreikis būtų dar didesnis.
„Bet kitos savivaldybės galėtų judėti iki trijų mokinių sumažinimo. Jei buvo 30, tai iki 27-ių“, – sakė G. Jakštas.
„Sandrauga“ kritikuoja kolegas nesilaikant taisyklių
Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“ skelbia teikianti siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) dėl kolektyvinės šakos sutarties, kritikuoja ją nutraukusius kolegas nesilaikant taisyklių.
Federacija antradienį pranešė surengusi švietimo ugdymo įstaigų apklausą ir ŠMSM pateikusi Švietimo ir mokslo šakos Kolektyvinės sutarties papildymus bei siūlymus, kurie bus svarstomi šalių posėdyje.
„Įvertinant Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą „Dėl Lietuvos švietimo politikos“, „Sandrauga“ siekia ne tik, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis nuo 2024 metų turi būti ne mažiau nei 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, bet ir sudaryti skaidrias sąlygas švietimo įstaigose“, – teigia profesinių sąjungų federacija.
Pasak jos, profesinėms sąjungoms taip pat neturi būti trukdoma vykdyti savo funkcijas naudojant sutaupyto darbo užmokesčio fondo lėšas, įvedant suminę darbo laiko apskaitą, skirstant krūvius, stebint atvirą veiklą per nuotolį, mažinant biurokratizmą.
Kartu federacija kritikuoja šią savaitę įspėjamąjį streiką skelbiančią Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą (LŠDPS), vadovaujamą Andriaus Navicko, jog ši kolektyvinę sutartį nutraukė nesilaikydama taisyklių. Apie pasitraukimą iš sutarties LŠDPS pranešė rugpjūčio pabaigoje.
Profesinė sąjunga penktadienį organizuoja įspėjamąjį streiką. ŠMSM neįgyvendinus pažadų dėl vidutinio mokytojų darbo užmokesčio dydžio, rugsėjo pabaigoje grasinama ir tikruoju streiku.
LŠDPS reikalauja, kad atlygis pedagogams kiltų jau nuo rugsėjo, taip pat, kad per vienerius metus pradinėse klasėse mokinių skaičius sumažėtų nuo 24 iki 18, o vyresnėse – nuo 30 iki 24, mažėtų darbo krūvis. Savo ruožtu Vyriausybė laikosi ankstesnių susitarimų, jog atlyginimai pedagogams iki 130 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo kiltų kitąmet, taip pat vadina kai kuriuos kitus reikalavimus sunkiai įgyvendinamais.
„Sandraugos“ teigimu, galiojant Kolektyvinei sutarčiai „jokie reikalavimai negali būti iškelti“.
„Tik tinkamai, prieš tris mėnesius įspėjusi bet kuri šalis gali vienašališkai nutraukti Kolektyvinę sutartį ir tada kelti reikalavimus. Jokie vieši ar nevieši pareiškimai, pasisakymai apie pasitraukimą nesilaikant pačioje sutartyje šalių sutartų taisyklių negali būti ignoruojami, nes iš ne teisės negali gimti teisė“, – skelbiama pranešime.
Profsąjunga pabrėžia, kad visais atvejais Kolektyvinės sutarties šalys privalo inicijuoti pasiūlymus ir papildymus.
„Šioje situacijoje tampa neaišku ar ministerijos „strategai“ ar vienos profsąjungos pirmininkas ar suinteresuotos politinės srovės skatina tokią situaciją ir netyčia ignoruoja teisės viršenybės principą“, – teigia federacija.
Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl keliamų reikalavimų, pranešė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji reikalauja, kad mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o aukštųjų mokyklų dėstytojams – 150 procentų. Šiuos įsipareigojimus ŠMSM žada vykdyti.
Taip pat profsąjunga reikalauja, kad kitais metais švietimo pagalba ir ikimokyklinis ugdymas būtų finansuojami 100 procentų iš valstybės biudžeto, prašo peržiūrėti mokytojų etato struktūrą bei siekia mažesnio mokinių skaičiaus klasėse bei tyrėjo krepšelio įvedimo.
2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.
Vyriausybė žada, jog kitais mokslo metais mokytojų atlyginimai pasieks minimus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kaip ir numatyta partijų susitarime, juos kelti ketinama dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo. Ministras Gintautas Jakštas tikslesnius skaičius žada pateikti kitą savaitę, o derybas su streiką planuojančiomis profesinėmis sąjungomis vadina konstruktyviomis.
