Seimas sekmadienį susirinko į rudens sesiją, kurioje, visi požymiai rodo, laukia iečių laužymo sezonas. Ant politinio turgaus stalo turėtų būti padėtas Civilinės sąjungos įstatymas. Reikia pagaliau įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius ar ne, tarpusavyje nesutaria nei valdantieji, nei opozicija. Iki įstatymo priėmimo liko paskutinis žingsnis, tačiau šio teisės akto iniciatorė Laisvės partija puikiai suvokia, kad jei koalicijos partnerių gretose entuziazmo dėl įstatymo nepadaugės – nieko nebus. Abejonių turi ir prezidentas. Jis civilinės sąjungos idėjoje pasigenda konstitucinės dvasios.
Gegužės pabaigoje Seimas po svarstymo pritarė Civilinės sąjungos įstatymui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Tiesa, įstatymas aktualus ir nesusituokusioms poroms. Iki galutinio priėmimo liko paskutinis žingsnis, tačiau žinant, kad po svarstymo civilinei sąjungai pritarta tik minimalia balsų persvara, akivaizdu, kad projekto iniciatoriams dabar teks kruopščiai skaičiuoti balsus. O štai prezidentas vėl kalba užuominomis. Palaiko jis ar ne šią iniciatyvą, suprasti sunku. Gitanas Nausėda sako, kad su bizūnėliu Seimo nevaikys ir politikų priimti šį įstatymą tikrai neskubins.
„Man svarbu, kad išsaugota būtų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio turinys ir dvasia. Tai apie dvasią ten kartais pas mus Konstitucijoje kalbama, bet iš tikrųjų Konstitucija yra pats svarbiausias valstybės teisinis dokumentas ir jo turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris – anksčiau kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė tokią šalies vadovo retoriką pavadino homofobiška. Jos nuomone, prezidentas vienaip kalba užsienyje, o grįžęs į Lietuvą žmogaus teises staiga pamiršta.
„Prezidentas Lietuvoje nerodo lyderystės žmogaus teisių temoje. Ar tai būtų nesusituokusios poros, ar smurtas artimoje aplinkoje, ar LGBT teisės apie tai. Tai čia yra fundamentali problema. Dabar iš tų pasisakymų čia kiekvienas turi išskaityti sau kažką, vingiuoti tie pasisakymai. O kur ta aiški vienareikšmė lyderystė, kurią Lietuva demonstruoja užsienyje? Mes giname žmogaus teises prieš Putiną, grįžę namo tą patį darykime“, – sako A. Armonaitė.
Seimo pirmininkė ramina, kad Civilinės sąjungos įstatymas tikrai neprapuls. Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jei šis teisės aktas įveikė pirmus du laiptelius, ant trečiojo – priėmimo – užsiropšti taip pat pavyks.
„Mes tikrai turime gerus šansus sutelkę jėgas ne tik Seime, bet ir kitose valdžios šakose žengti tą paskutinį žingsnį, kuris padarytų garbę šios kadencijos Seimui ir išspręstų labai įsisenėjusią skolą žmogaus teisėms Lietuvoje“, – mano Seimo vadovė.
Laisvės partijos pirmininkė kategoriška. Jos nuomone, ši beprasidedanti Seimo rudens sesija yra paskutinė galimybė priimti Civilinės sąjungos įstatymą. Vėliau prasidės rinkimų maratonas, o tai esą ne laikas spręsti žmogaus teisių klausimus. Seimo pirmininkė galvoja kitaip, jos nuomone visuomenei reikiamus sprendimus priimti reikia ir geriau vėliau nei niekada.
„Manau, kad ir pavasario sesija ir netgi kita rudens sesija taip pat yra galimos sesijos, kur galėtų būti priimtas šis įstatymas. Man labai norėtųsi, kad dar šios kadencijos Seimas žengtų šį žingsnį“, – „Dienos temos“ laidoje yra sakiusi V. Čmilytė-Nielsen.
„Darbietis“ Andrius Mazuronis Civilinės sąjungos įstatymą vadina mainoma moneta, kurią „laisviečiai“ bet kokia kaina mėgins įbrukti į rankas konservatoriams. A. Mazuronis sako, kad Seimo sienos turi ausis, o jos girdi, kad Laisvės partija už Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus balsuos tik tada, jei konservatoriai plačiai palaikys Civilinės sąjungos įstatymą. Negana to, A. Mazuronio skaičiavimais, Laisvės partijai trūksta maždaug dešimties balsų. Jų esą būtų galima ieškoti socdemų, liberalų ir konservatorių gretose.
„Koalicijos viduj svarstant įvairiausius mokestinės reformos pakeitimus, kad kaip viena iš sąlygų, kas galėtų priversti Laisvės partiją apsigalvoti ir pritarti Vyriausybės pateiktoms kažkokioms iniciatyvoms, tai gali būti tai, kad konservatorių partija pasižadėtų didesne apimtimi, nei įprasta, pabalsuoti už civilinės partnerystės projektą“, – mintimis dalijasi A. Mazuronis.
A. Armonaitė tokius pasisakymus griežtai neigia. Ji tvirtina, kad žmogaus teisės nebuvo ir nebus politinio pokerio tūzas.
„Tai yra melas, tai yra melas. Nes nei Civilinės sąjungos įstatymas, nei bendrai žmogaus teisių klausimai nėra prekė ant prekystalio, kad štai mes juos pastatom ir sakom, kas kiek sumokėsite balsų“, – komentuoja A. Armonaitė.
Laisvės partija pirštu rodo ne tik į koalicijos partnerius, bet ir į opozicines partijas. A. Armonaitė tikina, kad socialdemokratai palaikyti civilinę sąjungą yra įsipareigoję rinkėjams. Socdemai atšauna, kad frakcija ne partija, todėl, kai ateis metas, balsuos laisvai.
„Socialdemokratų ne partija, bet frakcija Seime šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės, todėl po ilgų diskusijų mes vis dėlto nusprendėme, kad kiekvienas balsuos, kaip jam atrodo tinkama ir taip, kaip yra jo įsitikinimai. Tai yra neverčiam vienas kito balsuoti vienaip arba kitaip“, – tikina Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis.
O štai Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sparnas pareiškė, kad per vasarą niekas nepasikeitė ir Civilinės sąjungos įstatymo tikrai nepalaikys. Konservatoriai, besipriešinantys šiam teisės aktui, tikina, kad iniciatyva priešina visuomenę, nes kuria alternatyvą tradicinei šeimai ir jos supratimui.
„Vadinama civilinė sąjunga – išties kuriami šeimos teisiniai santykiai, ir, mūsų nuomone, tai ne tik prieštarauja didžiosios dalies Lietuvos piliečių nuomonei, bet ir Konstitucijai. Norint įgyvendinti pilna apimtimi tai, ko siekiama, reikėtų tiesiog referendumo“, – mano Seimo TS-LKD frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją. Tačiau politikai nesutaria ne dėl to. Ietys laužomos, nes civilinė sąjunga esą sulyginama su šeima. Jei įstatymas priimtas nebus, teoriškai prie jo bus galima sugrįžti po pusmečio, tačiau abejojama, ar atsiras kas jį dar kartą teiktų.
