Švietimo, mokslo ir sporto ministrui nesusitariant su mokytojų profesinėmis sąjungomis, pokalbius su streiku grasinančiais pedagogų atstovais pradėjo ir Seimo nariai. Vieni sako, jei Vyriausybė nedemonstruos geranoriškumo, tvirtindamas biudžetą tą padarys Seimas. Kiti ragina imtis tikros ir esminės švietimo reformos.
Laikas tiksi, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai su mokytojų profesinėmis sąjungomis sutarti vis nepavyksta. Ministras Gintautas Jakštas sako, kad profsąjungų tonas švelnėja. Jis iki šiol girdėjo du pagrindinius reikalavimus – mažinti mokinių skaičių ir žymiai kelti algas. Tačiau kol kas ministro atsakymas mokytojams yra toks: „Viską įgyvendinti vienu metu yra neįmanoma“.
G. Jakštas sako, kad jei profesinių sąjungų reikalavimai būtų įgyvendinti, neišvengiamai pritrūktų mokytojų, nežinia iš kur reikėtų gauti pinigų algoms.
„Mes suprantam, kad profesinė sąjunga iškėlė reikalavimus tokius, kur tolimoje vizijoje norėtųsi įgyvendinti, tačiau formatas yra atnaujinimas sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Tai mes ir kalbam, ką galim padaryt iki 2024 metų ir tų reikalavimų“, – aiškina jis.
Ministras žada, kad kitąmet mokytojams algos bus didinamos dukart – sausį ir rugsėjį, tačiau dar nežinia kiek tiksliai. Profsąjunga sako, kad dar 2019 metais Vyriausybės duoti pažadai privalo būti įgyvendinti. Jei ne, rugsėjo 15 dieną prasidės dviejų valandų įspėjamasis streikas, o jei nepadės ir tai, mėnesio pabaigoje planuojamas neterminuotas streikas.
„Jie suvokia ir mes tai jiems išaiškinom, kad jie yra neteisūs šitoj situacijoj. Tai tie įsipareigojimai ir susitarimai, kurie buvo pasiekti po praeito streiko, juos reikia įgyvendinti ir mes nuo jų nesitrauksime. Manom, kad tai yra visiškai realūs reikalavimai, todėl juos būtina įgyvendinti“, – tvirtina Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Kitos profesinės sąjungos lyderis Egidijus Milešinas sako, kad prie mažesnio mokinių skaičiaus klasėse sutiktų pereiti nuosekliai, prie to galėtų prisidėti ir savivaldybės. Be to, E. Milešinas skaičiuoja, kad Vyriausybė jau dabar pajėgtų klasėse mokinių skaičių sumažinti nuo 30 iki bent 27.
„Sistemai per metus tai kainuotų apie 7 mln. [eurų]. Tai tikrai nėra tokie dideli pinigai, kurie valstybei būtų per dideli. Ir automatiškai pagerintų tiek mokytojo darbo sąlygas, tuo pačiu pagerintų ir ugdymosi kokybę“, – įsitikinęs jis.
Pokalbius su streikui besirengiančiomis profsąjungomis pradėjo ir Seimas. Laisvės frakcijos deleguotas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas sako, kad jei mokytojams su Vyriausybe susitarti nepavyks, iniciatyvos turėtų imtis Seimas ir sprendimus pasiūlyti tvirtinant biudžetą.
„Kitąmet nelabai stipriai augs vidutinis darbo užmokestis, yra šansų pasiekti tuos įsipareigojimus, tai manau, kad Vyriausybė dės visas pastangas. Jeigu nepakankamai dės, matyt, Seime teks pagelbėti“, – tikina jis.
Tuo metu Seimo Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Vilija Targamadzė sako, kad Lietuvai reikalinga esminė švietimo reforma, nes dabartinė sistema jau seniai neatliepia šio laikmečio.
„EBPO jau 4 modelius pasiūlė, VU ugdymo institutas mokslinį projektą turėjo. Aš visą laiką sakau apie naujus mokyklų modelius, deja, niekas nesikeičia. Kaip likom įstrigę 20 a. antroj pusėj ar net vidury, taip ir likom“, – teigia parlamentarė.
Profsąjungos sako, kad jei tektų griebtis streiko, prie jo jungtųsi apie 6 000 mokytojų.
