Reaguodama į LRT.lt publikaciją, kiek žmonių po 2022 m. gegužės 1 d. pakeitė asmenvardžius tapatybės dokumentuose, Teisingumo ministerija penktadienį atsiuntė komentarą su atnaujintais duomenimis. Anksčiau skelbtais Registrų centro duomenimis, asmenvardžius pasuose bei tapatybės kortelėse jau pasikeitė 337 asmenys, pasinaudoję galimybe jas perrašyti originalo kalba.
Tuo metu Teisingumo ministerija teigia, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. leidimą pakeisti asmenvardžius ir rašyti juos lotyniškos abėcėlės rašmenimis (įskaitant raides w, x, q, taip pat cz, sz, rz ir pan) gavo 752 asmenys.
Ministerija tikslina, kad tokie leidimai buvo išduoti:
‒ 241 asmeniui (iš jų: 211 vyresniems nei 16 m. asmenims ir 30 jaunesniems kaip 16 m. vaikams) tuo pagrindu, kad pareiškėjas buvo ne lietuvių tautybės pilietis ir norėjo užrašyti savo vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles;
‒ 50 asmenims (iš jų: 13 vyresniems nei 16 m. asmenims ir 37 jaunesniems kaip 16 m. vaikams) tuo pagrindu, kad LR pilietis turi ar turėjo kitos užsienio valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
‒ 2 asmenims tuo pagrindu, kad pilietis norėjo turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių turinčių kitos užsienio valstybės pilietybę ir kurių pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, ar vieno iš jų pavardę;
‒ 23 asmenims (4 vyresniems nei 16 m. asmenims ir 19 jaunesniems kaip 16 m. vaikams) dėl to, kad vardas ir (ar) pavardė buvo registruoti užsienio valstybėje, kurioje tuo metu gyveno asmuo, ir šiais rašmenimis buvo įrašyti dokumente;
‒ 329 asmenims tuo pagrindu, kad asmuo pakeitė pavardę į sutuoktinio pavardę įrašytą nelietuviškais rašmenimis;
‒ 10 asmenims dėl to, kad 16 metų ir vyresnis pilietis norėjo turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis;
‒ 97 asmenų tuo pagrindu, kad jaunesniam kaip 16 metų vaikui suteikta tėvų ar vieno iš jų pavardė, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.
„Iš anksčiau minėtų 241 ne lietuvių tautybės piliečių, pakeitusių asmenvardį pagal konkrečios kalbos gramatines taisykles, dauguma (203) buvo lenkai, likę – rusai (10), ukrainiečiai, vokiečiai, žydai (po 2 asmenis), estai (1) ir kt. tautybių atstovai. Duomenys keičiasi ir yra atnaujinami beveik kasdien“, – pabrėžė Teisingumo ministerija.
2022 m. Ministerija išdavė leidimus rašyti asmenvardžius lotyniškos abėcėlės rašmenimis 481 asmeniui, o per pirmus septynis 2023 m. mėnesius 271 asmeniui.
„Didžiausias susidomėjimas iš karto įsigaliojus naujam reglamentui, t. y. nuo 2022 m. gegužės 1 d., iki rugsėjo pabaigos. Paslauga daug domėtasi praėjusių metų gruodį – 2023 metų sausį. Susidomėjimas šia paslauga išlieka didelis – dabar yra nagrinėjami dar 30 prašymų leisti pakeisti asmenvardžius“, – informuoja ministerijos atstovai.
Teisingumo ministerija primena gyventojams, kaip galima pakeisti asmenvardžius:
Prašymas pakeisti vardą ir (ar) pavardę pateikiamas pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai. Jį galima pateikti tiesiogiai (atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą), per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo (MGVD) informacinę sistemą, registruotu paštu ar per kurjerį. Užsienyje gyvenantys piliečiai gali kreiptis į LR diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Yra galimybė kreiptis ir per atstovą.
Civilinės metrikacijos įstaigai privaloma pateikti prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nurodyti dokumentai, priklausomai nuo to, kokiu pagrindu asmenvardžiai yra keičiami. Kreipiantis per MGVD informacinę sistemą, asmens tapatybė yra patvirtinama elektroninio ryšio priemonėmis. Siunčiant prašymą registruotu paštu ar per kurjerį, pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, patvirtinta notaro, savivaldybės seniūnijos seniūno, Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.
Ministerija pažymi, kad ne lietuvių tautybės piliečių prašymu asmenvardžiai gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje, ir pagal tos tautinės kalbos gramatiką, jei gyventojų registre nurodyta tautybė kita negu lietuvių.
Jeigu tautybė nėra nenurodyta, dėl jos įrašymo reikia kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą (asmuo gali pasirinkti vieno iš savo tėvų ar senelių tautybę).
Jaunesnių kaip 16 m. vaikų asmenvardžiai gali būti keičiami bendru tėvų sutarimu. Pateikus prašymą vienam iš tėvų, privalomas kito rašytinis sutikimas. Tokiu atveju parašas turi būti paliudytas notaro, savivaldybės seniūnijos seniūno, Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno ar kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno. Tokio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam yra apribotos motinystės/tėvystės teisės).
Vyresnis nei 10 m. vaikas taip pat privalo pateikti rašytinį sutikimą. Tai galima padaryti atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą ar konsulinę įstaigą.
Prieš keičiant asmenvardžius reikia gauti Teisingumo ministerijos leidimą. Kreiptis atskirai į ministeriją nereikia.
Už vardo ir (ar) pavardės keitimą imama 12 eurų rinkliava, o kai prašymas pakeisti vardą ir (ar) pavardę teikiamas per konsulinę įstaigą, mokamas konsulinis mokestis.
„Jeigu kyla klausimų dėl vardo ir (ar) pavardės keitimo, jis visada gali kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą“, – aiškina Teisingumo ministerija.
