„Norėčiau pabrėžti, kad šis sprendimas uždaryti punktus susijęs ir su kontrabandos problema, kadangi ne visuose kontrolės punktuose mes turime rentgeno įrangą“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje dėl Šumsko ir Tverečiaus pasienio punktų uždarymo. Pasak jos, visi srautai bus perkelti į tuos punktus, kur reikiama įranga yra, kadangi 37 proc. kontrabandos eina per pasienio kontrolės punktus.
Ministrės teigimu, dar vasarį priimtas sprendimas uždaryti Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punktą davė vaisių.
„Drastiškai sumažėjo kontrabandos skaičiai – iki 7 atvejų per šį laikotarpį nuo uždarymo, kai neuždaryto punkto metu kontrabandos atvejų buvo apie 30“, – sakė ministrė.
Antroji šių pasienio kontrolės punktų uždarymo priežastis yra esamos grėsmės iš Baltarusijos, kurioje dislokuotos „Wagner“ pajėgos.
„Žinoma, esame pasiruošę esant būtinybei priimti sprendimą uždaryti visą sieną su Baltarusija, derinant, kad tai būtų regioninis sprendimas“, – kalbėjo ministrė.
Mnistrės teigimu, punktai bus uždaryti tol, kol egzistuos grėsmės iš Baltarusijos.
„Labai sunku įvardinti konkrečią datą“, – sakė ji.
A. Bilotaitės teigimu, rugpjūčio 28 dieną vyks vizitas Varšuvoje, kur susitiks Baltijos šalių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai. Bus aptartas sinchroniškas sienos su Baltarusija uždarymas.
Anot jos, visai neseniai buvo atnaujintas sienos priedangos planas. Šį mėnesį yra suplanuota kartu su kariuomene organizuoti pratybas ir patikrinti kelis šio plano scenarijus.
„Pirmas [scenarijus – LRT.lt] susijęs su galimomis neteisėtos migracijos grėsmėmis <...> Antras – tam tikros karinės, hibridinės grėsmės, kurios būtų prie mūsų sienos. Mes patikrinsime mūsų pareigūnų ir kariuomenės sąveiką tam, kad esant situacijai galėtume tikrai efektyviai ir gerai veikti, kad būtų užtikrintas mūsų valstybės saugumas“, – žurnalistams komentavo A. Bilotaitė.
Kaip rašė BNS, Lietuvos ir Lenkijos duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas tvirtina, kad samdinių skaičius gali siekti ir iki 4,5 tūkstančio.
Per šiuos du punktus kasdien sieną kerta daugiau nei 2 tūkst. asmenų
Kaip rašė ELTA, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sakė, kad per uždaromus Tverečiaus ir Šumskų pasienio kontrolės punktus (PKP) kasdien sieną kerta daugiau kaip 2 tūkst. asmenų. Anot jo, per uždaromus Tverečiaus ir Šumskų pasienio kontrolės punktus per pirmąjį šių metų pusmetį pravažiavo per 330 tūkst. asmenų.
Pasak vado, per parą Tverečiaus PKP kerta maždaug 600 asmenų. Tuo metu Šumskų PKP – apie 1,6 tūkst. asmenų.
„Šiame (Tverečiaus – ELTA) pasienio kontrolės punkte per parą vidutiniškai pravažiuoja apie 600 asmenų į abi puses – apie 300 išvažiuoja ir tiek pat grįžta arba atvažiuoja į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – žurnalistams sakė R. Liubajevas.
„Per pirmą šių metų pusmetį, per šį kontrolės punktą vyko beveik 118 tūkst. asmenų – Lietuvos Respublikos piliečių arba Baltarusijos Respublikos piliečių“, – aiškino jis.
„Jeigu kalbėsime apie Šumsko kontrolės punktą, jo pajėgumai yra šiek tiek didesni. Tačiau tas skirtumas nėra labai ženklus (...) vidutiniškai per parą per kontrolės punktą pravažiuoja 1600 asmenų“, – nurodė VSAT vadas.
Šiuose punktuose pareigūnai liks budėti kuriam laikui
R. Liubajevas teigė, kad per pastaruosius tris metus su kitomis institucijomis sustiprėjo. Jeigu anksčiau tą sąveika buvo popierinė, tai per visas krizes pavyko sąveiką išbandyti ir patikrinti, kaip tai veikia realiame gyvenime.
VSAT vadas prognozuoja, kad per Šumsko kontrolės punktą vyksta tik piliečiai ir tuščio krovinio transportas. Anot jo, šio punkto uždarymas neturėtų sukelti problemų, taik teoriškai gali padidėti asmenų, vykstančių per kitus kontrolės punktus, skaičius.
„Tačiau artėjant Medininkų kontrolės punkto rekonstrukcijos pabaigai, manome, kad pavyks išspręsti klausimą dėl asmenų, kurie vyksta į Baltarusijos teritoriją <...>“, – sakė jis.
R. Liubajevas tvirtino, kad pirmosiomis dienomis planuojama palikti minimalų pareigūnų skaičių šiuose punktuose – arba vieną asmenį arba mobilų patrulį. Ateityje planuojama, kad čia pareigūnų nebeliktų. Jie čia liktų iki trijų dienų.
„Prognozuojama, kad galbūt ne visi žino, jog kontrolės punktai uždaryti <...>. Tam, kad būtų galima nukreipti į kitus kontrolės punktus arba transporto priemones, arba žmones, tai mūsų pareigūnai budės čia ir nukreipinės srautus į kitus kontrolės punktus, informuos apie tai, kad šitie kontrolės punktai neveikia“, – sakė jis.
Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas PKP, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje – šeši.
Visos sienos uždarymas turi būti efektyvus ir suderintas su kaimynėmis
A. Bilotaitė taip pat ragino Lietuvos gyventojus atsisakyti keliavimo į Baltarusiją, teigdama, kad vykti į Baltarusiją „yra pavojinga“. Ji teigė, kad reikia atsakingai žiūrėti į tai – pagalvoti apie saugumą ir galinčias kilti rizikas.
Ministrė tikino, kad tik pasirodžius „Wagner“ dislokavimo Baltarusijoje ženklams, buvo paruošti visi teisės aktai, kurie reikalingi uždaryti sieną su Baltarusija.
„Bet suprasdami, kad, jeigu viena valstybė tą padarys, sprendimas bus neefektyvus. Suprantame, kad norint pasiekti efektą, tai turi būti regioninis sprendimas, todėl aiškiai pasisakau už tą regioninį sprendimą, kad uždarytume visi vienu metu“, – sakė ji.
Kaip jau minėta, rugpjūčio 28 dieną vyks Baltijos šalių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrų susitikimas Varšuvoje. Pasak A. Bilotaitės, ten bus atvažiuota su konkrečiais scenarijais ir kaip tas sienos uždarymas atrodytų.
„Kad būtų mūsų kiekvienos šalies pareigūnai pasiruošę, kad dieną X, ar X valandą, mes visi vienu metu būtume pasiruošę tai padaryti, jeigu atsitinka kažkoks faktorius, kuris pakelia grėsmės lygį“, – kalbėjo ji.
VRM pozicija dėl ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams
Kaip rašė BNS, VRM nuosekliai laikosi pozicijos, kad ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi būti vienodi, bet projektą parengs Užsienio reikalų ministerija arba parlamentarai, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Vidaus reikalų ministerijos pozicija, kai šis įstatymas buvo svarstomas Seime, buvo toks, kad tiek Rusijos piliečiams, tiek Baltarusijos piliečiams šioje situacijoje, šiame laikotarpyje, turi būti taikomi tokie pat ribojimai“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
„Seimas priėmė kitokį sprendimą, pasikeitus aplinkybėms ir situacijai, mes matome, kad gali būti priimtas galbūt ir kitoks sprendimas parlamente, bet čia jau parlamento valia“, – sakė ji.
Klausiama, ar VRM teiks tokį projektą, ministrė pabrėžė, kad tai yra Užsienio reikalų ministerijos (URM) kompetencija, taip pat tokia iniciatyva svarstoma Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), tad šiuo metu tariamasi, kad tokie siūlymai nesidubliuotų.
„Čia ne mūsų iniciatyva einantis projektas, čia URM turi tą iniciatyvą, šiuo metu NSGK svarsto, tai mes bandome nesudubliuot, kad tas siūlymas išeitų iš vienos institucijos“, – sakė A. Bilotaitė.
Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau.
